– jei tikėsime autoriumi – itin niūrią Lietuvos valstybės ateitį. Pamąstykime apie tai ir mes.
herbais, vėliavomis ir demaršais nuo jūrų iki jūrų, - iš kurios tik ir išaugo modernioji Lietuvos
valstybė ir, tiesą sakant, pati lietuvių tauta, kad ir kaip vertintume jos padėtį dabartinėje
civilizacijoje. Štai ta puiki Tomo Venclovos įžvalga: “Įsižiūrėję į kunigaikščių laikus, kurie nuo
seno verčiami gražiu mitu ir daugeliui tebėra mitas, būdavome linkę primiršti kitokį ir daug gilesnį
mūsų praeities stebuklą. Per pastarąjį šimtą metų – istoriko požiūriu tai neilgas tarpas – Rytų
Europoje atsirado moderni ir stipri tauta, moderni kultūra, moderni valstybė; atsirado, tiesą pasakius
beveik tuščioje vietoje. Stebuklas akivaizdus. Jam galima rasti istorinių priežasčių; bet nėra
abejonės, kad šis prisikėlimo reginys turi mitinę dimensiją. Jis įkvepia daugiau pasididžiavimo ir
vilties, negu kunigaikščių epocha”(Tekstai apie tekstus, p.34,37). Iškart pasakysiu, kad šiai Tomo
Venclovos įžvalgai pritariu beveik be išlygų. Sakau „beveik“, nes jo straipsnyje apie aušrininkus –
nors ne tik apie juos, bet ir apie ankstesnių laikų „lietuviškojo stebuklo“ autorius – net
neužsimenama apie Martyną Mažvydą, lyg XX a. Pradžioje įvykęs stebuklas, kai tarsi feniksas iš
pelenų pakyla nauja valstybė ir nauja tauta, būtų buvęs įmanomas be šio kuklaus kuklios,
tuometinei Europai galėjusios sukelti tik šypseną, geriausiu atveju užuojautą ar gailestį, knygelės
kūrėjo (norėčiau pabrėžti – ne autoriaus, o būtent kūrėjo) beveik neįtikėtino pasiryžimo – išleisti
knygą kalba, kurios beveik ir nėra ir kuri, tiesą sakant, tuo metu tedomino gal tik vieną Martyną
Mažvydą. Žinoma, ji kažkiek rūpėjo tuometinės Prūsijos politikams reformatoriams, bet, akivaizdu,
ne pati savaime ir ne todėl, kad kas nors būtų svajojęs į istorijos areną išstumti beraščių valstiečių
gentis, pasimetusias pirmykščių Rytų Europos miškų gūdumoje. Mažvydo fenomeną galima aiškinti
kaip tik nori, pjaustyti kokių tik nori metodų ar priežastinių ryšių skalpeliais, bet aš labiau linkęs
susitaikyti su mintimi, kad beveik mistinis ar metafizinis paties Mažvydo ryžtas iškelti į viešumą
lietuvių kalbą yra nepaaiškinamas, kaip ir visi tikri istoriniai įvykiai – jie unikalūs, vienkartiniai,
todėl ir...
Šį darbą sudaro 4325 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!