Ar žmogus visada privalo būti geras?

arba geru žmogumi. Apie gerumą, kaip sąlygą žmogaus dvasiniam tobulėjimui, rašė XVIII – XIX a.
lietuvių rašytojas, publicistas, klasikinės, lyrinės prozos kūrėjas Jonas Biliūnas novelėje „Vagis“.
Šiame kūrinyje vaizduojamas šeimininkas, gindamas savo nuosavybę sėkmingų piršlybų naktį
nužudė vagį. Veikėjas viduje blaškosi ir neranda ramybės, sąžinė graužia jį visą gyvenimą. Autorius
gerumą atskleidžia vaizduodamas žmogaus vidinį pasaulį, sumaištį jame po tokio likimo posūkio.
Sąžinės graužatis – doro, sąžiningo žmogaus bruožas, o kaltės suvokimas yra dorėjimo, dvasinio
tobulėjimo sąlyga. Šeimininkas pasielgė teisingai gindamas savo nuosavybę ir prisipažįsta savo
kaltę, kad ir po trisdešimties metų, tačiau visą likusį gyvenimą jis yra kankinamas sąžinės
graužaties, todėl ieško savo sielos ramybės maldoje, tačiau be galo bijo Aukščiausiojo teismo. Taigi
akivaizdu, jog norint tobulėti dvasiškai, privalai būti geras ir pats sau.
Kita vertus, žmogus privalo būti geras ir kitiems, ne tik sau. Apie žmogiškųjų vertybių praradimą
rašė XIX – XX a. lietuvių diplomatas, modernistinės prozos kūrėjas Jurgis Savickis, kurdamas
absurdo teatrą vaizduoja veikėjus su kaukėmis, išreiškia tikrųjų vertybių ilgesį. Kūrinyje „Vagis“
vaizduojamas šeimininkas, ginantis savo turtą: sugavęs vagį, pririšęs prie skersinio, mušęs,
tyčiojęsis iš jo, ir tokį jo elgesį stebėjęs vaikas. Šeimininkas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!