Ar verta žinoti savo profesijos (socialinio darbuotojo) istoriją ?

Istorija - mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai. Taip istoriją apibūdino ispanų rašytojas Migelis Servantesas. Nė vienam iš mūsų, matyt, nekiltų abejonių, kad diena prasideda tada, kai pradeda brėkšti rytas. Nesuabejotume turbūt ir metų laikų kaita: ruduo ateina su lapų kritimu, žiema- kai pradeda snigti, ir vasarą nuo pavasario atskirtume. Kiekvienas veiksnys, net menkiausia kito žmogaus pastaba iššaukia mūsų poelgius, kurie nulemia kasdienybę ir ateitį. Taip yra ir su bet kuria istorija, ar tai būtų vieno žmogaus gyvenimo istorija, ar populiaraus mokslo istorija, ar socialinio darbo istorija.
„Geriausias ateities pranašas yra praeitis“ (lordas Baironas): kažkada atsiradusi užuomazga išsiplėtoja kaip plačiašakis medis ir subrandina vaisius. Viskas turi savo pradžią, kurios neįvertinus ir neužfiksavus neturėtume daug naudingų ir prasmingų dalykų. Istorija yra praeitis, o praeitis atskleidžia daug įdomių faktų, kurie dažnus iš mūsų įtraukia, sudomina. Tokie susidomėjimai paskatina tęsti dominančią veiklą, dalyvauti joje. Taigi įvyksta beatodairiškas tęstinumas- įnašas į ateitį. Dabar socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra paplitęs visame pasaulyje, tačiau socialinis darbas ne iš karto buvo pripažintas kaip profesija. Žmonės įdėjo daug pastangų, kad socialinis darbas įgytų profesijos statusą ir vyktų tolesnė šios veiklos srities profesionalizacija.
„Vandens vertę suvokiame šaltiniui išdžiūvus“ (Benjamin Franklin ): jei staiga pradingtų visa mūsų praeitis, mes paprasčiausiai liktume stovėti lyg surakintomis rankomis. Būtume tokie pat „žali“, kokie jautėmės tik gimę. Žmogaus prigimtinis domėjimasis viskuo aplink verčia mus kapstytis giliau, sužinoti dar neatrastų dalykų. Kiekviename žingsnyje mes ieškome paaiškinimų. Istorija ir yra raktas- pamatinis mūsų dvejonių šaltinis. Jei prarastume praeities informaciją, sukauptas žinias, viskam reiktų naujų paaiškinimų, dar daugiau laiko. Socialinis darbas nebūtų įvardijamas socialiniu darbu, gal tai tik būtų vargšų globa, o gal labdaringa veikla.
„Nebūk lašas. Tapk vandenynu.“ (poeto Rūni žodžiai ): jei kiekvieną kategoriją, turinčią savo istoriją, paverstume į vandenynus, tai būtų pats įdomiausias vandens telkinys. Pačiame dugne, tarp įvairių rifų, senų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!