Ar verta maištauti?

Atrodo, kad gyvename demokratinėje ir progresyvioje visuomenėje, suprantančioje, kad tik išliekant individualiam yra kur kas lengviau sukilti prieš beprasmybę ir pasiekti asmeninę laimę. Vis dėlto ir šiandieną gausu rėmų, į kuriuos patekęs tampi pilkos masės dalimi. Kad taip nenutiktų, viena iš formų – maištas. Jis –pasipriešinimas nustatytoms ir apšlifuotoms taisyklėms, kasdieniams įstatymams. Visgi, norėdami atnaujinti asmeninę ar visuomeninę erdvę, turėtume gerai apsvarstyti, ar išties verta maištauti.
Be abejo, maištauti reikia, jei visuomenė ydinga ar nėra tikamų sąlygų būti. Asmuo, matydamas problemas ir jų sprendimo būdus, turi inicijuoti permainas. Toks maištas labai reikaligas ir naudingas. Tik sukilti prieš blogį nėra paprasta. Juk įprastai aplinkybės maištauti yra nepalankios, todėl dažnam nusvyra rankos baigti tai, kas pradėta. Įkvėpėjas galėtų būti Prometėjas. Jis, siekdamas permainų – geresnių žmogaus gyvenimo sąlygų, galimybių jam tobulėti , pademonstravo ne tiek tvirtą charakterį, ryžtą, pasitikėjimą savimi, kiek besąlygišką meilę savo kūrinijai, altruizmą, gebėjimą iškęsti skirtą bausmę už buvusios tvarkos pakeitimą. Rezultato nauda plika akim matoma – atnešta Olimpo ugnis vienareikšmiai pakeitė pasaulį į gera. Net jei žiūrėdamas į žmonijos patirtį jaudiniesi, kad pasekmės gali liūdinti (juk realiame gyvenime kaita įprastai turi ne tik teigiamų pasekmių), vis tik reikia nesitaikstyti su ilgą laiką žmones alinančia situacija. Tokiai minčiai pritartų realistinės literatūros kūrėjas Jonas Biliūnas, gyvenęs tuo metu, kai Lietuva kone šimtmetį vilko carinės Rusijos priespaudą. Natūralu, kad humanistas ir idealistas susižavėjo socialistnėmis idėjomis, skelbusiomis, kad visi turi būti socialiai lygūs, kvietusiomis atvirai kilti į kovą prieš esamą santvarką. Apie pasiaukojimą dėl visų žmonių laimės jis kalba ir novelėje ,, Laimės žiburys“. Alegorinė pasaka leidžia stebėti, kiek daug turėjo paaukoti žmonės, kad išsipildytų senelio pranašystė: palietus žiburį, gyventojų namus turėjo amžinai apgaubti taika bei ramybė. Maištininkai, gausi drąsuolių minia, daug negalvodami apie laukiančią lemtį – mirtį, be paliavos kilo į kalno viršūnę, kol palietė laimės žiburį, kol jis suskilo į neapsakomą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!