Ar tikrai žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią?

,,Ar tikrai žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią?“

Suprantama, jog visi esame žmonės ir darome klaidų, einame klystkeliais. Apie klaidas rašo ir XX a. jaunas lietuvių poetas, dar savo jaunystėje miręs kare, Vytautas Mačernis 29-tame sonete iš ,,Žiemos sonetų“. Šiame kūrinyje pabrėžiama svarbiausia vertybė – laisvė rinktis. Lyrinis subjektas sonete nori daryti klaidas ir pajusti ,,kaip gelia klaidoje širdis“. Tačiau ar tikrai mes visi per klystkelius randame savo tikrą kelią?

Manau, žmogus tikrai per klaidas gali surasti savo tikrąjį kelią, jeigu jis mokosi iš savo klaidų ir nori tobulėti. Doras žmogus padaręs klaidą iš jos pasimokys, pažins geriau savo vertybes ir supras, kaip kitą kartą pasielgti teisingai. XVIII a. vokiečių rašytojas J.V. Getė savo filosofinėje tragedijoje ,,Faustas“ rašė apie vyrą Faustą, kuris per gyvenimą padarė daug klaidų, tačiau pabaigoje dėl jų gailisi. Tai parodo, jog tie klystkeliai jį vis tiek pamokė ir atvedė į tikrą kelią. Jis pasidavęs velnio Mefistofelio manipuliacijai pasirinko gyventi linksmą, lengvabūdišką gyvenimą. Jis parduoda savo sielą už galimybę patirti laimę. Manau, tai buvo jo didžiausia klaida, nes visa tai jį ir nuvedė prie jo žiaurių poelgių. Jis išgėręs jaunystės eleksyro įsimyli dorą, tačiau ir naivią merginą Margaritą. Tačiau jų meilės istorija baigiasi tragiškai. Jis įskaudina savo mylimąją merginą, pražudo jos artimiausius žmones. Dėl Fausto meilės ji patyrė daug kančių ir tai ją palaužė. Tačiau senatvėje Faustas gailisi dėl savo praeities darbų. Jis nusprendė padaryti gerą darbą žmonėms ir nusausinti nenaudingus jūros plotus paverčiant juos į gražią žemę, kurioje galėtų gyventi žmonės. Bet ir tai jam nepasiseka, nes pražudė senukus. Pabaigoje Faustą aplanko graužatis, jis kankinasi dėl padarytų blogų darbų. Tad, manau, po visų klystkelių jis sugrįžo į tikrąjį kelią. Po mirties Faustą paima dvasios, kas rodo, kad Dievas jam atleidžia už visas nuodėmes, nes jis grįžo į teisingą kelią. Apie sugrįžimą į teisingą kelią, taip pat rašoma pasakojime ,,Sūnus palaidūnas“. Ten rašoma, kaip sūnus pasiėmęs tėčio paliktą turtą iškeliauja ir palaidai išleidžia visus turtus, netaupo. Taip gyvendamas sūnus greit neturėjo kur dėtis ir tapo tarnu, badavo ir dirbo sunkius darbus. Supratęs savo klaidas jis išdrįsta sugrįžti pas tėvą, atsiprašinėja už savo poelgius ir prašo atleidimo. Tėvas pamatęs sugrįžusį savo paklydėlį sūnų labai apsidžiaugia ir jam atleidžia, nes sūnus pagaliau susiprato ir po klystkelių sugrįžo į savo tikrąjį kelią, o tai yra svarbiausia. Tad apibendrindama galiu teigti, kad žmogus tikrai gali per klystkelius surasti tikrą kelią, jei jis iš to pasimoko, jaučia kaltę ir viduje yra doras žmogus, kaip tragedijoje „Faustas“ Dievas sakė: ,,Tauri žmogaus dvasia pati savaime vis vien tiesios ir gėrio sieks.“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!