Ar tautinis sąmoningumas aktualus ir šiandienos žmogui?

Ar tautinis sąmoningumas aktualus ir šiandienos žmogui?

Per daug amžių įvairios tautos formavo savo unikalius papročius, kalbas bei išsikovojo savas teritorijas. Tuo pačiu kūrėsi ir tautinis sąmoningumas, kuris darė daug įtakos saugant bei puoselėjant tas kultūras. Tautinis sąmoningumas – tai vertybė, kuri padeda siekti tautos išlikimo. Jį galima sieti su dorumu, meile ir pasiaukojimu dėl savo tautos bei nuolatiniu savo gimtosios kalbos vartojimu ir puoselėjimu. Taigi, ar tautinis sąmoningumas aktualus ir šiandienos žmogui?

Visų pirma, tautinis sąmoningumas yra aktualus šiandienos žmogui, nes tik savo tautą gerbiantys žmonės gali išsaugoti savo kalbą. Gimtoji kalba daro tautą vieningesnę, bendruomeniškesnę ir palaiko santaiką. Vienas ryškiausių to pavyzdžių Lietuvos istorijoje buvo lietuvių spaudos draudimo laikotarpis. 1864-1904 metais Rusijos imperijos valdžią draudė spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškaisiais rašmenimis. Šiomis priemonėmis Rusijos valdžia siekė sutrukdyti natūralią lietuvių tautos raidą ir surusinti lietuvius. Tuo laikotarpiu labiau nei bet kada kilo grėsmė lietuvių kalbai ir visai tautai. Lietuviai suprato, kad išnykus jų gimtajai kalbai, išnyks ir visa jų tauta. Apie kalbos išsaugojimą ir tautinė sąmoningumą rašė XVI a. teologas ir humanistas Mikalojus Daukša savo 1599 metais išleistoje „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“. Tuomet gimtosios kalbos puoselėjimas rūpėjo daugeliui tautų, tačiau Lietuvoje tautiškumas dar dažnai būdavo tapatinamas su valstybe ar religija. Situacija buvo dar opesnė dėl vis labiau didėjančio bajorų lenkėjimo bei lenkų kalbos ir kultūros laikymo pranašesne. M. Daukša smerkė lietuvių bajorų sulenkėjimą ir gimtosios kalbos paniekinimą, tad paskelbė renesansinę tautos sampratą, kad tauta gyva tik tada, kai turi bendrą teritoriją, papročius bei kalba ta pačia gimtąja kalba. Prakalba parašyta lenkiškai, kad ją perskaityti ir suprasti galėtų visi sulenkėję Lietuvos didikai ir dvasininkai. Rašytojas skatino juos mokyti lietuvius siekti švietimo bei propaguoti tikėjimą gimtąja kalba. Tai grindė gamtos argumentu: jei visi gyvūnai staiga pradėtų bendrauti kitų gyvūnų balsais, vyktų chaosas, taip pat ir su žmonėmis – visi pradėję kalbėti skirtingomis kalbomis paprasčiausiai nebesusikalbėtų. Taip pat ir istoriniu argumentu: visos labiausiai civilizuotos tautos išliko būtent dėl savo gimtosios kalbos puoselėjimo ir saugojimo. M. Daukša teigė, kad išsižadėjus savo gimtosios kalbos išnyktų santaika, vienybė, gerovė, gyvybė ir garbė. Tačiau ir šiais laikais kyla grėsmė lietuvių kalbai dėl anglų kalbos įtakos. Dėl tokių priežasčių kaip globalizacija ir emigracija lietuvių kalba nyksta, į ją įtraukiama galybė naujadarų, jos išsižadama. Jaunimas buitinėje kalboje įprastus lietuviškus žodžius iškeičia į įvairias svetimybes ar net pačius anglų kalbos žodžius. Iš to galima matyti, kad kiekvienas lietuvis ir dabar turėtų išlikti tautiškai sąmoningas, nes ši grėsmė nenyksta. Su tokiomis problemomis kovoja tokios įstaigos kaip Valstybinė lietuvių kalbos komisija besirūpindamos moksliniu lietuvių kalbos išsaugojimu bei rašydamos įvairius straipsnius apie to svarbą. Taigi, visais laikais kilo grėsmė lietuvių kalbos išnykimui, tačiau taip pat visad ir atsiranda savo tautą gerbiančių ir mylinčių žmonių, kurie nenuleidžia rankų ir daro viską, kad tik ją išgelbėtų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!