Ar stipri asmenybė gali būti vadinama tautos laisvės viltimi?

Ar stipri asmenybė gali būti vadinama tautos laisvės viltimi? Savo požiūrį argumentuokite lietuvių literatūros pavyzdžiais. Romėnų filosofas Lucijus Anėjus Seneka yra pasakęs: „Prigimtis davė žmogui pakankamai tvirtybės, tik reikia ja pasinaudoti, sukaupti jėgas ir nukreipti jas savo naudai, o ne prieš save“, − šiais žodžiais jis tarsi įprasmina vieną iš pačių svarbiausių žmogiškųjų savybių – stiprybę ir atkaklumą kovoti už tai, kas kiekvienam iš mūsų yra svarbu. Ar kada nors susimąstėte, ką iš tiesų reiškia žmogaus narsa ir didi laikysena? Kokį žmogų galėtume laikyti stipria asmenybe? Manau, kad tokį, kuris visiems kitiems galėtų būti kaip pavyzdys, narsos ir stiprybės įkvėpimas. Būtent tokių žmonių reikia tuomet, kai visi kiti yra neviltyje ir neturi noro kovoti prieš jų sielas gniuždančias aplinkybes. Ar įsivaizduojate, kokioje sudėtingoje situacijoje buvo mūsų tėvynė, kai prarado savo laisvę? Tuo laikotarpiu gyvenę žmonės buvo prislėgti ir praradę visas viltis kada nors atgauti anksčiau turėtą tėvynės laisvę. Manau, jog jei nebūtų buvę žmonių, kurie yra dvasiškai stiprūs, atkaklūs ir narsūs, galbūt Lietuva niekuomet nebūtų nusimetusi nelaisvės pančių. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, jog mūsų tėvynės istorijoje atsirado tų narsių asmenybių, kurios įžiebė kitų žmonių viltis atgauti laisvę ir kovoti už tai, kas jiems yra svarbiausia – tėvynės gerovę. Taigi, šiandien savo kalboje Jums pristatysiu būtent tokias asmenybes, kurias galima drąsiai vadinti tautos laisvės viltimi. Visų pirma, tėvynės laisvę buvo siekiama išsaugoti nuoširdžiais darbais jos labui. 19-ame amžiuje lietuvių tauta patyrė skaudžią Rusijos imperijos priespaudą, kurios metu buvo siekiama sugriauti visą mūsų valstybės tautiškumą. 1864 m. buvo uždrausta lietuviška raštija lotyniškai-lenkišku raidynu ir įsakyta lietuviškus raštus spausdinti rusiškomis raidėmis kirilica. 1872 m. uždrausta lietuviška raštija ir gotiškomis raidėmis. Lietuvių kalba, kaip ir lenkų, buvo pašalinta iš mokyklų, susiaurintas mokyklų tinklas. Tokiu sunkiu metu lietuvybė bei tautos laisvė atrodė kaip nepasiekiama realybė, tačiau džiugu, jog atsirado stiprių asmenybių, nuoširdžiai dirbusių tėvynės labui, kurie suteikė lietuviams vilties. Puikus mūsų aptariamos problemos pavyzdys yra romantizmo laikotarpio Lietuvos šviesuolis Vincas Kudirka. Jis visą gyvenimą savanoriškai žadino lietuvių tautą, nes tai jam buvo asmeninė pareiga. Vincas Kudirka leido žurnalą „Varpas“, smerkė carinę priespaudą, peikė inteligentus, atsisakiusius lietuvybės bei garsino Lietuvos vardą. Kiekviena jo skleista idėja, mintis – žingsnis tėvynės išsaugojimo, puoselėjimo link. Jo straipsniuose, prozinėje kūryboje svarbi siektina vertybė – doras žmogus, tėvynės gerovė ir laisvė. Eilėrašytyje „Varpas“ V.Kudirka rašė: „Tai skmabink „Varpe“! tegul gaudims tavo/ Išilgai, skersai eina per Lietuvą! / Budink ir šauki graudžiu balsu savo/ O tas šaukimas perniek tenežūva!“, – tuo išreiškiamas kvietimas saugoti kalbą, kultūrą. Gyvenimo pabaigoje sukurta „Tautiška giesmė“ tapo mūsų tautos himnu. Šis žmogus be jokių prievolių ir asmeninės naudos siekimo paaukojo gyvenimą tėvynei, vien tik tam, kad prisidėtų prie jos išsaugojimo. Taigi, nuoširdžiu darbu tėvynės labui buvo skleidžiama viltis atgauti tėvynės laisvę. Antra, siekis atgauti tėvynės laisvę buvo išreiškiamas nuožmia kova mūšio lauke. Kai mūsų tėvynė buvo po sunkia rusų priespauda, ją reikėjo ginti ne tik nuoširdžiais darbais, bet ir drąsia kova. Nors mūsų tautiečiai buvo morališkai pasmerkti, visuomet atsirasdavo žmonių, kurie skleisdavo itin reikšmingas idėjas kovoti ir nepasiduoti. Dėl to gimtosios žemės išsaugojimas ir laimingos jos ateities siekimas tarsi tapo kiekvieno lietuvio pareiga, kurią jis įgyvendino narsiai atsiduodamas kovai. Stipri mūsų tautos asmenybė – žymiausias 19 amžiaus vidurio  20 amžiaus pradžios lietuvių poetas romantikas Maironis buvo tas žmogus, kuris drąsino mūsų tautiečius siekti tėvynės laisvės. Svarbu pabrėžti tai, jog jo poezija keičia žmogaus mąstymą, santykį su pasauliu bei savęs suvokimą. Jis atskleidė nuoširdų lietuvio ryšį su tėvyne, kovojant dėl jos garbės nuožmiausiuose mūšiuose. Eilėraštyje „Milžinų kapai“ poetas rašė: „Lietuviai barzdočiai dūmoja; / Galanda kirvius, / Kalavijus aštrius / Ir juodbėrį žirgą balnoja.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!