Ar šiandien svarbu aukotis?

Ar šiandien svarbu aukotis?

(Dovydas ir Galijotas, I. Merras „Lygiosios trunka akimirką“, Sofoklio „Antigonė“)

Pasiaukojimas – sąmoningas žmogaus veiksmas prisiimti žalą – fizinę, psichologinę, materialinę – ko nors labui. Pasiaukojimą nuo atsitiktinos aukos skiria sąmoningas pasirinkimas. Žmogus, kaip laisvai mąstantis individas, suvokia pasiaukojimo būtinybę. Jis suvokia, kad jo auka galbūt padės įnešti į pasaulį šviesos, įkvėpimo ir gėrio. Šiandienos kalboje būtent apie kilnių, taurių, įkvepiančių asmenybių pasiaukojimą literatūroje ir svarstysiu, ar toks pasiaukojimas svarbus ir šiandieną. Į pagalbą, stengdamasis aktualizuoti aukos svarbą, pasitelksiu Biblijos pasakojimą apie Dovydą ir Galijotą, Icchoko Mero romano „Lygiosios trunka akimirką“ Izaoko auką dėl geto vaikų. Taip pat apžvelgsiu ir žymiojo graikų tragiko, Atėnų piliečio Sofoklio žymiąją tragediją „Antigonę“, aprašančią kilnią Antigonės auką.

Pasiaukoti šiandien svarbu, nes tai įkvepia kitus, parodo, jog šviesa tunelio gale yra. Tokios aukos pavyzdys slypi ir išminties lobyne – Biblijoje. Pirmasis aukos ir pasiaukojančio veiksmo pavyzdys – Dovydas. Pagal Bibliją, tai buvo antrasis suvienytosios Izraelio karalystės karalius po Sauliaus. Yra įvairių pasakojimų ir jo gyvenimo interpretacijų, tačiau šiandieną aptarsiu Biblijos Samuelio pirmosios knygos, 17-ąjį skyrių apie Dovydo kovą prieš Galijotą. Tai pasakojimas apie jauną vyruką, metusį iššūkį milžinui Galijotui. Pastarasis buvo itin didelis, nė nesuvokiamo dydžio ir, atrodo, neįveikiamas. Jis savo dydžiu ir galia didžiavosi, nieko nebijojo ir manė, jog yra nenugalimas: „Išsirinkite iš savo tarpo vyrą, testoja jis prieš mane. Jei jis mane nugalės ir užmuš, mes tapsime jūsų vergais, bet jei aš nugalėsiu ir jį užmušiu, jūs buite mūsų vergai ir mums tarnausite.“ Išgirdęs šiuos žodžius, Dovydas suvokė, kad privalo pasiaukoti ir stoti į kovą prieš milžiną, nepaisant to, kad yra viso labo paprastas piemuo, o jo rankose – tik akmenų svaidyklė. Nuo pat kovos pradžios, Galijotas į Dovydą žvelgė su panieka: „Argi aš šuva, kad su lazda ateini prieš mane?“ Kol pastarasis mėgavosi akimirka ir savo galia, Dovydas pasinaudojo proga ir iš svaidyklės pataikė tiesiai milžinui į kaktą. Šis parkrito ir bandė susivokti, kas nutiko, tačiau Dovydo rankose jau buvo kalavijas ir jis užbaigė kovą. Ši kova užtarnavo Dovydui nematytą pagarbą ir savų žmonių orų požiūrį. Šis Biblijos pavyzdys atskleidžia, kad žmogus, kuris kilniai pasiaukoja ir turi orų tikslą, sulaukia pagalbos iš Aukščiausiojo ir įveikia visus sunkumus, o tai pabrėžia labai svarbią mintį – tam, kuris turi kilnų tikslą, pasiaukoti svarbu, vertinga ir prasminga, nes šviesos sklaida aktuali ir šiandieną. Dovydo auką šiandieną siečiau su ukrainiečių didvyrių pasiaukojimų kovoje su okupantais, siekiant apsaugoti ne tik Ukrainos, bet ir Europos taiką, tvirtybę ir vienybę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!