Ar narciziškumas nuodėmė?

Ar narciziškumas nuodėmė?

Narciziškumas – tai asmens charakterio savybė, kuriai būdingas savo reikšmės pervertinimas. Žmogui narcizui dažnai būdingos tokios savybės, kaip: nuolatinis žavėjimosi poreikis, didelis mėgavimasis kitų dėmesiu, kritikos nepriėmimas, nesugebėjimas palaikyti nuolatinių santykių dėl partnerio nesugebėjimo sudominti, pasiūlyti naujovių. Didžiausia narcizo vertybė – jo paties išorės grožis. Taigi, ar narciziškumas yra tik nekalta meilė sau, ar žmogų iš vidaus pūdanti nuodėmė?

Narcizo vardas kilo iš Graikų mitologijos mito apie neįprasto dailumo jaunuolį, kuris buvo toks išdidus ir ego centriškas, kad nesugebėjo nieko pamilti. Jis atstūmė ir įžeidė kiekvieną nimfą ar merginą, bandžiusią prie jo prieiti, sakydamas, kad nei viena nėra verta jo meilės, neprilygsta jo grožiui. Už tokį elgesį jis buvo užkerėtas. Vieną dieną, Narcizas, pažvelgęs į savo atvaizdą skaidriame šaltinio vandenyje, iškart save įsimylėjo. Jis savimi taip gerėjosi, kad jam neberūpėjo niekas – nei valgis, nei gėrimas, nei miegas. Galiausiai jis sumenko, sunyko ir mirė. Mite atskleidžiama, kad Narcizo savimeilė nebuvo nekalta. Paviršutiniškas grožio geismas aptemdė veikėjui akis, jis niekino visas jam gero norėjusias merginas. Taigi galime teigti, kad žmogui narcizui iškelti savęs iki debesų nepakanka – jam reikia menkinti, žlugdyti kitus, kad pakeltų savo pačio savivertę.

Žmogų Narcizą taip pat įprasmina vienas žymiausių Viktorijos laikų dramaturgų. Poetas, romanistas, visą gyvenimą ieškojęs tobulybės ir grožio, Oskaras Vaildas, kuris savo romane ,,Doriano Grėjaus Portretas“, pasakoja istoriją apie išskirtinio grožio vaikiną Dorianą, kurio gyvenimą sudrasko jo paties dvasinis nuopuolis. Kai Grėjaus angeliška išvaizda nutapoma portrete, jaunuolis pradeda svajoti, kad realiame pasaulyje jo grožis visuomet išliktų amžinas, o negailestingą senėjimą „išgyventų“ jaunuolį vaizduojantis portretas. Cituoju: ,,Kaip liūdna! Aš pasensiu, pasidarysiu bjaurus ir baisus. O šis portretas visada liks jaunas. Niekada nebus senesnis, negu šią birželio dieną... O jeigu būtų atvirkščiai! Jei visada jaunas galėčiau likti aš, o portretas pasentų! Už tai... Už tai viską atiduočiau. Taip, nieko pasaulyje nepagailėčiau. Savo sielą atiduočiau.“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!