Ar iš tiesų žmogaus egzistencija šioje žemėje pažymėta beprasmybės ženklu?

 Ar iš tiesų žmogaus egzistencija šioje žemėje pažymėta beprasmybės ženklu? Antikos laikais filosofams ir mąstytojams rūpėjo žmogaus egzistencijos ir gyvenimo prasmės klausimas. Nuo antikos laikotarpio praėjo tukstančiai metų, tačiau šis klausimas taip ir liko neatsakytas. Dar ir dabar žmones domina, ar iš tiesų žmogaus egzistencija šioje žemėje pažymėta beprasmybės ženklu? Pati žmogaus egzistencija žemėje savaime yra beprasmė. Gyvenimas yra nereikšmingas, tačiau tai, ką mes paliekame po jo, reikšminga. Antikos laikotarpiu gyvenęs istorikas Herodotas buvo labai gerbiamas senovės Graikojos visuomenėje: žmonės mokėjo tinkamai įvertinti jo istorinius veikalus. Ištraukos iš jo istorijos apie persų karus, skaitomos per šventes Olimpijoje ir Atėnuose, plačiai pagarsino jų autorių. Tačiau kas jį butų atsiminę, gerbę, kokią reikšmę turėtų jo gyvenimas, jei Herodotas nebūtų domėjęsis istorija? Tada mes ne tik neminėtume jo kaip „istorijos tėvo“, bet tikriausiai visai nežinotume, kas jis yra. Ne Herodoto asmenybė ir gyvenimas, o veikalai išgarsino ir įprasmino jo buvimą žemėje. Taip yra su daugeliu žymių asmenybių. Juk P.P. Rubenso, A.Galdiko, A.Mickevičiaus, A.Baranausko, D. Ibelhauptaitės ir daugelio kitų kūrėjų gyvenimą amžiams įprasmina jų kūrybą ir darbai. Mums neturi reikšmės daugelio žmonių gyvenimas, tačiau jų veikalai, darbai ir atradimai lieka reikšmingi amžiams.Tai, ką jie palieka ateities kartoms, įprasmina jų egzistenciją. Gyvenimo prasmę gali suteikti ne tik kūryba, bet ir kiti žmonės, ateities įvykiai, žygdarbiai. Tokia prasmė įžvelgiama Vinco Krėvės-Mickevičiaus dramoje „Skirgaila“.Joje narsus riteris Keleris pasirodo savo priešo LDK kunigaikščio Skirgailos žmonos miegamajame. Tam kad šis įvykis nepakenktų mylimos kunigaikštienės garbei, Keleris pasislepia karste. Jis ryžtasi būti palaidotas gyvas. Šis žygdarbis ir likusi gyva kunigaikštienė atperka Kelerio nuodėmes, įprasmina jo buvimą žemėje. Keleris, būdamas riteris, pats kovomis nesuteikia savo gyvenimui reikšmės. Tai padaro jo kilnus poelgis ir kitas žmogus. Pavyzdžių, kai žygdarbiai įprasmina žmogaus egzistencija, gausu Lietuvos istorijoje. Vienas iš jų yra 1336 m. įvykęs Pilėnų mūšis. Kunigaikščio Margirio pilį užpuolė Vokiečių ordinas. Pilies gynėjai, matydami, kad neatsilaikys, sunaikino turtus ir visi iki vieno (taip pat ir Margiris su žmona) išsižudė. Pilies gynėjai pasirinko mirtį, o ne kryžiuočių nelaisvę. Šis žygdaris įprasmino jų gyvenimą. Pilėnų mūšis tapo Lietuvos patriotizmo simboliu. Panaši seka matoma ir netokioje tolimoje praeityje. Prieš keliolika metu Romas Kalanta susidegino, protestuodamas prieš komunistinę santvarką. Šis įvykis įprasmino jo gyvenimą. R Kalanta liko amžiams pažymėtas istorijoje, kaip Lietuvos patriotas. Kartais ne seka įprastų veiksmų, o vienas ryškus poelgis gali įprasminti visą žmogaus gyvenimą. Žmonės dažnai suvokia egzistencijos beprasmybę. Supratimas, jog būtis neturi reikšmės ir niekas neatsimins tavęs ateitį, gali sukelti desperatišką norą įsiamžinti. Šio noro skatinami, žmonės ryžtasi įprasminti savo gyvenią bet kokiomis, net pačiomis baisiausiomis sąlygomis. Tokių pavyzdžių gausu žmonijos istorijoje. Antikos laikotarpiu gyveno graikas Herostratas, kuris siekė įprasminti savo būtį. Nematydamas tam kitokių priemonių, Herostratas sumanė įsiamžinti ir padegė Artemidės šventyklą – vieną iš septynių pasaulio stebuklų. Šis kultūros paminklas sudegė iki pamatų. Tokiu poelgiu Herostratas įsiamžino ir kartu tragiškai įprasmino savo gyvenimą. Dar ir dabar jis yra minimas kaip garbėtroška, padaręs neatitaisomą žalą antikos kultūrai. Taigi beprasmybės gąsdinami žmonės gali griebtis net pačių baisiausių priemonių, kad suteiktų gyvenimui reikšmės. Žmones nuo pat senovės domino ir vis dar domina egzistencijos prasmės klausimas. Per tūkstančius metų niekas tikslaus atsakymo taip ir nerado. Ieškodami gyvenimo prasmės, mes gali remtis ankstesnių kartų patirtimi, kuri atsispindi žmonijos istorijoje. Apibendrinant ją turime suprasti, jog svarbu ne gyvenimo prasmė apskritai, o kurio nors asmens gyvenimo prasmė. Galbūt kai kurų žmonių gyvenimas yra nereikšmingas, tačiau kiekvienas turi ieškoti ypatingos gyvenimo misijos, pašaukimo. „Iš žmogaus reikalaujama ne ištverti gyvenimo beprasmybę,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!