Ar įmanoma nugalėti žmogų

AR ĮMANOMA NUGALĖTI ŽMOGŲ

Gyvenimas žmogui tarsi sunkus išbandymas. Tūkstančius metų žmogus žygiuoja, braunasi pro likimo jam siunčiamas negandas ir sunkumus, pro neteisybę ir melą ieškodamas savo kelio. Tačiau net ir blaškomas „stipriausių vėjų“, kamuojamas abejonių, silpnumo akimirkų ar tuštybės bei klysdamas žmogus dvasiškai toks stiprus, jog pakelia viską ir vėl sugeba atsitiesti.

Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus mokosi kaip reikia dorai gyventi ir ugdo save kaip asmenybę. Tiesa tai,kad vieni būna morališkai stiprūs ,moka įveikti gyvenimo sunkumus ,o kiti yra silpni ,pasiduoda ,kai tik įvyksta kažkas sunkaus. Iškyla klausimas, tai ar įmanoma nugalėti žmogų ? Pasaulinio karo pradžia buvo 1939 metais. Lietuva buvo okupuota SS kariais 1941metais. Iškarto po okupacijos , SS kariai išveždavo inteligentųs į koncentracijos lagerius, sakydami, kad jie važiuoja atostogauti. Dauguma tos intelegencijos buvo žydų tautybės. Vienas iš tokių tremtinių buvo Lietuvos poetas, prozininkas Balys Sruoga. Kartu su kitais lietuvių inteligentais jis buvo suimtas, įkalintas štuthofo koncentracijos stovykloje ir čia tapo visos nužmoginimo sistemos liudytoju. Jis savo noru dirbo lagerio raštinėje, rizikuodamas savimi , domėjosi slaptais dokumentais, drąsiai naršė lagerio archyvuose, nes planavo aprašyti ir išsamiai papasakoti apie tą baisų gyvenimą savo memuariniame romane "DIEVŲ MIŠKAS". Dievų Miškas tai atsiminimų apie štuthofo koncentracijos stovyklą knyga ir žinomiausias rašytojo kūrinys. Knygoje ironiškai vaizduojama lagerio kasdienybė, gyventojų -kalinių ir SS karių santykiai .B Sruoga nesekė pasišaipyti iš lagerio tikrovės, niekuo nesiskundė ir nereikalavo gailesčio sau,tiesiog ironiškai aprašė lagerio tikrovę, kiekvieną personažą ir išgyvenimo sąlygas. Kaliniai buvo be vardų ,tik su atitinkamais ženklais ant kalinio drabužių ,įvairiais būdais kovojo uz save ir kentė moralinį ir fizinį smurtą. Šis romanas buvo išleistas tik praėjus 10 metų po rašytojo mirties .Tai yra gyvas liudijimas to, kas galėjo atsitikti 20 amžiaus vidurio žmogui.

Dar vienas to laiko rašytojas, matęs visą koncentracijos stovyklos siaubą Primo Levis (Primo Levi, 1919–1987) – vienas žymiausių holokausto liudytojų Europos literatūroje, Aušvico mirties stovyklos kronikininkas. Gimė Turine, pasaulietiškoje, intelektualioje ir jau susiliejusioje su italų kultūra žydų šeimoje. Universitete pasirinko studijuoti chemiją, siekė tapti mokslininku. Tačiau 1938 m. diktatoriaus Benito Musolinio (Benito Mussolini) valdžiai priėmus rasistinius įstatymus, diplomą galėjo gauti tik padarius išimtį, negana to, pažymėtą diskriminuojančiu antspaudu „žydų rasė“. Nuo 1941-ųjų, pridengęs savo kilmę fiktyvia pavarde, dirbo farmacijos įmonėje. 1943 m., naciams okupavus Šiaurės Italiją, buvo slapstomas bičiulių, vėliau, ginkluotas tik mažu revolveriu, prisijungė prie Alpių kalnuose veikusios partizanų grupės, kurią netrukus išdavė saviškis. Levis buvo sučiuptas grupę apsupusių fašistų milicininkų. 1944 m. vasarį jis pateko į pasmerktųjų traukinį, gabenusį Italijos žydus į vieną baisiausių nacių koncentracijos stovyklų – Aušvicą (arba Osvencimą, Lenkijos teritorija), kur per karą išžudyta beveik pusantro milijono žmonių, daugiausia dujų kamerose. Stovykloje Levis išbuvo beveik metus. Išlaisvinimo sulaukė labai išsekęs, bet gyvas – kurį laiką dirbo chemiku nacių prie Aušvico statytoje gumos gamykloje ir buvo slapta maitinamas civilio italų darbininko. Grįžęs į gimtąjį Turiną Levis iš karto ėmė rašyti memuarus

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!