Ar gali pažinoti save, nepažinodamas pasaulio?

didžiausių vertybių. Tačiau, laikui bėgant, pažinimo poreikis kito. Renesanso žmogus šventai tikėjo, jog visas gyvenimas turi būti skirtas pasaulio, savivertės svarbos suvokimui, žmogaus galimybių atskleidimui, įvairiems atradimams. Tačiau baroko žmogus pasaulio pažinimu nebesidomi, tampa abejingas ir skeptiškas. Senoji literatūra taip pat skirtingai traktuoja savęs ir pasaulio pažinimo reikšmes. Skirtingi žmogaus esybės ir pasaulio suvokimo būdai atskleidžiami Sofoklio, Viljamo Šekspyro bei Johano Volfgango Gėtės kūriniuose. Kova prieš neteisybę, blogį, noras siekti daug daugiau, nei leidžia galimybės – tai dalykai, kurie šių autorių kūryboje parodomi kaip geriausi pažinimo būdai.
Labai dažnai sprendžiant įvairias problemas ir bandant apeiti kliūtis gyvenime žmogui tenka rinktis. Taip žmogus gali pažinti save kaip stiprią, bebaimę arba silpną ir abejojančią asmenybę. Antikos laikotarpiu, žmogui siekiamybė pažinti kuo daugiau dar nebuvo tokia svarbi. Vis dėlto antikos rašytojai siekė įrodyti, kaip įvairūs gyvenimo išbandymai padeda žmogui pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Tokia žmogaus ir pasaulio pažinimo sąsaja pavaizduota Sofoklio dramoje ,,Antigonė“. Priešinimasis įstatymams ir valdžiai bei siekis atlikti pareigą padėjo šiai veikėjai pažinti ne tik gerają, bet ir neteisingają pasaulio pusę. Tokia patirtis ją tik sustiprino, leido pažinti ir suvokti tikrąsias jai rūpimas vertybes – meilę bei pareigą šeimai. Taigi įvairios gyvenimo problemos atskleidžia ir parodo, kiek daug žmogus gali ištverti, kad pasiektų tikslą.
Žmogaus nusivylimas, abejingumas pasauliu ir gyvenimu taip pat dažnai gali tapti priežastimi atsiskleisti kitokiai žmogaus esybei. Įvairūs blogi nutikimai – artimųjų išdavytės, apgaulės, kažkieno netektis – dažnai sudrebina gyvenimo pagrindą, tada pradedame abejoti, ar tvirtai ant jo stovime, ar galime aklai pasitikėti savimi. Ne visada gyvenimas mums suteikia visus atsakymus, kartais turime ieškoti jų patys, gilindamiesi į priežastis, ieškodami išeičių. Apėmusi neviltis dažnai net pakeičia požiūri į vertybių pasaulį. Tokį žmogaus abejingumą ir įtampą gyvenime bei klausimą ,,Ar žmogus tikrai pažįsta save taip gerai, kaip jam atrodo?“ iškėlė Renesanso rašytojas Viljamas Šekspyras savo dramoje ,,Hamletas“. Dėdės išdavystė,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!