Bakalauro darbai

Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti

10   (3 atsiliepimai)
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 1 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 2 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 3 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 4 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 5 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 6 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 7 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 8 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 9 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 10 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 11 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 12 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 13 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 14 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 15 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 16 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 17 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 18 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 19 puslapis
Aplinkosauginis technologinio proceso vertinimas ir siūlymai jį gerinti 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

ĮVADAS Technologijų plėtra yra tiesiogiai susijusi su neigiamu poveikiu aplinkai: teršiama atmosfera, paviršiniai bei gruntiniai vandenys, dirvožemis, biota, niokiojamass kraštovaizdis, sunaudojama vis daugiau žaliavų, kurių dalis vėliau tampa atliekomis. Todėl yra svarbu atkreipti dėmesį į aplinkos teršimą bei jos apsaugą, taikant mažiau taršias technologijas, optimizuojant technologinį procesą. Problema - įmonėje UAB “PAROC” gaminu pjaustymo vietoje susidaro kietosios dalelės. Kietąsias daleles sugaudantis valymo įrenginys yra nepakankamo efektyvumo. Įmonė turi gan didelį automobilių parką. Be to, įmonės “PAROC” teritorijoje įrengta dyzelinio kūro kolonėlė, todėl į aplinką išsiskiria naftos produktai. Dėl žemakrosnės valymo nuo kalkių ir kt. apnašų, per metus prarandama 50 valandų jos darbo laiko, dėl ko nepagaminama 250 t produkcijos, netenkama dalies apyvartos ir pelno, netaupomi energetiniai resursai (vanduo). Baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti įmonės UAB “PAROC” aplinkosauginę situaciją, nustatyti esamas aplinkosaugines problemas ir pasiūlyti priemones joms spręsti, optimizuojant techologinį procesą. Uždaviniai: 1. Išnagrinėti įmonės UAB “PAROC” techninę aplinkosauginę charakteristiką ir įvertinti aplinkos taršą. 2. Atlikti aplinkosauginius - technologinius skaičiavimus, t.y. suprojektuoti oro ir paviršinių nuotekų (lietaus) valymo įrenginius bei vandens minkštinimo filtrą. 3. Įvykdyti aplinkosauginius - ekonominius skaičiavimus, t.y. paskaičiuoti siūlomų įrenginių atsipirkimo laiką bei įmonės autotransporto taršos kiekius. 4. Išanalizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją bei profesinės rizikos veiksnius įmonėje. Atlikti darbų saugos skaičiavimus. Aktualumas - UAB “PAROC” įrengus oro valymo filtrą bei naftos produktų gaudyklę bus įvykdyti ES keliami aplinkosauginiai reikalavimai, mažinti gamybos metu į orą ir vandenį išmetamų/išleidžiamų bei į dirvožemį patenkančių teršalų kiekiai. Vandens minkštinimo filtras leis sumažinti sunaudojamo žemakrosnės plovimui vandens kiekius. Praktinė vertė - suprojektuoti įrenginiai pagerins įmonės aplinkosauginius bei ekonominius aspektus. 1. UAB “PAROC” 1.1. Bendra informacija Uždaroji akcinė bendrovė “PAROC” įsikūrusi Vilniaus miesto Žemųjų Panerių pramoniniame rajone, Savanorių pr. 124. Internetinis puslapis - www.paroc.lt. Šiuo metu esamo sklypo plotas 5,18 ha. Planuojama įsigyti naują sklypą. Įmonės teritorija ribojasi: - vakaruose su AB “Silikatas”, užsiimančia plytų ir blokelių gamyba, teritorija, - šiaurės vakaruose, už Savanorių prospekto, yra Vilniaus termofikacinė elektrinė bei degalinė, - šiaurėj e - apie 400 metrų tuščia teritorija, - šiaurės rytuose - AB “Aliejus”, gaminantis bei prekiaujantis maisto produktais, bei Vilniaus keleivinių vagonų depas, - rytuose nutiestos dvi geležinkelio atšakos, už jų, už 700 metrų yra gyvenamieji namai, - pietryčiuose esti gyvenamieji namai, - pietvakariuose įmonė ribojasi su UAB “Konsmeta”, užsiimančia metalo konstrukcijų gamyba, toliau nuo įmonės yra AB “Vilniaus vingis”, kurio veikla - metalo apdirbimas ir dengimas (galvanizavimas), dar toliau į pietvakarius yra AB “Vilniaus baldų kombinatas”, užsiimantis baldų projektavimu ir gamyba bei AB “Plasta”gaminanti plastmasės gaminius. UAB “PAROC” teritorija nesiriboja su valstybės ir savivaldybių saugomomis teritorijomis. Šiuo metu įmonės SAZ dydis yra 300 metrų. Joje gyvenamųjų namų nėra. Įmonės teritorija aptverta tvora, asfaltuota, tvarkoma, žalieji plotai užima apie 500 m2. Asfaltuotoje teritorijoje yra gatavos produkcijos sandėliavimo aikštelė, automobilių parkavimo aikštelės, produkcijos pakrovimo rampa. Atskiroje aikštelėje sandėliuojamos žaliavos ir koksas. Įmonė užsiima gamybine - komercine veikla (pramoninė gamyba, pagamintos produkcijos realizavimas). Šiuo metu gaminama vidutiniškai 32000 t/metus akmens vatos gaminių. Ateityje planuojamas gamybos išplėtimas. UAB “PAROC” gamina plataus asortimento įvairaus tankio šilumą izoliuojančias akmens vatos plokštes ir dirbinius. Įmonėje taip pat atliekami įvairūs suvirinimo darbai. Per metus įmonė dirba 256 dienas. Šiuo metu gamyba vyksta nepertraukiamai, t.y. 7 dienas per savaitę. Dirba keturios pamainos slenkančiu grafiku. Žiemos periodu - gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais - penkias dienas per savaitę trimis pamainomis (Aplinkos apsaugos...2008). UAB “PAROC” veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Įmonių, akcinių bendrovių bei kitais įstatymais bei Vyriausybės norminiais aktais, reguliuojančiais įmonių veiklą, savo įstatais. Įmonėje veikia sertifikuota kokybės sistema, atitinkanti LST EN ISO 9001-2000 standarto reikalavimus. Be to, praėjusių metų pabaigoje buvo sėkmingai įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus (Aplinkos apsaugos...2008). Technologinių procesų metu į atmosferą išsiskiria: kietosios dalelės (B), (C), mangano oksidas, anglies monoksidas (B), azoto oksidai (B), (C), fenolis, formaldehidas, amoniakas, sieros anhidridas (B), fluoro vandenilis, fluoridai (Medžiagų balansai...2008). UAB “PAROC” įrengti šie valymo įrenginiai: dujų sudegintuvai, degimo produktų valymas praplovimo būdu (Venturi sistema) ir akmens vatos plokščių filtrai (Išeinančių iš..2001). Bendradarbiaudama su švietimo institucijomis UAB “PAROC” moko ir būsimuosius statybininkus. Vilniaus Gedimino technikos universitete bendrovės darbuotojai organizuoja praktinio pobūdžio paskaitas studentams. Vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų įstaigomis Suomijoje ir Švedijoje (www.paroc.lt). Paroc akmens vatos panaudojimo spektras labai platus: ji naudojama statyboje, techniniuose įrenginiuose, vamzdynuose, rezervuaruose, laivuose. Paroc gaminiai skirstomi į tris grupes: 1. Statybinės izoliacijos. Akmens vatos plokštės, dembliai ir biri akmens vata - gaminiai skirti šilumos, šalčio, priešgaisrinei bei garso izoliacijai, statant arba renovuojant gyvenamuosius pastatus, komercinės bei visuomeninės paskirties statinius. 2. Techninės izoliacijos. Vamzdiniai kevalai, armuoti ir nearmuoti dembliai, aukštos temperatūros izoliacinės plokštės, skirtos šilumos, šalčio, priešgaisrinei bei garso izoliacijai. Pagrindinės šių gaminių panaudojimo sritys: šildymo, vėdinimo, vandens tiekimo bei kondicionavimo sistemos, pramonės įmonių technologiniai įrenginiai ir laivai. 3. Konstrukcinių elementų sistemos. Ugniai atsparūs konstrukciniai elementai, skirti išorės ir vidaus sienų bei lubų montavimui. Tokios plokštės turi konstrukcinių savybių akmens vatos šerdį ir plieninių lakštų apdailą. Svarbiausios naudojimo sritys: pramonės, komercinės bei visuomeninės paskirties statiniai (www.paroc.lt). 1.2. Įmonės istorija ir pasiekimai 1993 metais Vilniuje buvo įkurtas “Partek Insulation” rinkodaros ir prekybos padalinys - bendrovė “Paroc Lietuva”. Jos pagrindiniai tikslai - įsitvirtinti vidaus rinkoje ir sukurti verslo partnerių tinklą. Tokios pat bendrovės 1992-1993 metais buvo įsteigtos Estijoje bei Latvijoje. “Paroc Lietuva” pradėjo prekiauti iš Suomijos importuojama “Paroc” akmens vatos produkcija. Nors “Paroc Lietuva” siūlomi gaminiai buvo bent dvigubai brangesni už vietinę produkciją, naujoji akmens vata savo puikia kokybe buvo net nelygintina su vietinių gamintojų pateikiamais prastos kokybės gaminiais. Pirmieji siūlomą kokybišką akmens vatą pirko privatūs asmenys. Vėliau šia produkcija susidomėjo šalyje pradėjusios kurtis naujos statybos organizacijos. Pirmaisiais bendrovės klientais tapo tie vartotojai, kurie suprato, jog kokybė - tai teisinga ir geriausia investicija. Sėkmingas “Silikato” ir “Partek Insulation” specialistų bendradarbiavimas buvo vainikuotos bendros Lietuvos ir Švedijos įmonės “Paroc Silikatas” steigimo sutarties pasirašymu 1995 metų spalio mėnesį. Per labai trumpą pusantrų metų laikotarpį - nuo 1995 spalio iki 1996 gruodžio - buvo rekonstruoti ir renovuoti pastatai, sumontuota nauja techninė įranga ir paleista Vilniaus Paroc akmens vatos gamybos linija. Komercinė akmens vatos produkcijos gamyba buvo pradėta 1997 metų sausį. Izoliacinės medžiagos buvo tiekiamos Baltijos šalių regionui - Lietuvai, Latvijai, Estijai. Pirmųjų metų rezultatas - pagaminta ir patiekta izoliacinių medžiagų beveik už 20 mln. litų. Tų pačių metų rugpjūtį AB “Silikatas” pardavė savo akcijas “Partek Insulation” kompanijai, o po keleto mėnesių kompanija perregistravo savo pavadinimą į “Partek Paroc”. Kai 1999 m. rugsėjį “Partek Insulation” įgijo naujus savininkus ir tapo “Paroc Group”, bendrovės pavadinimas “Partek Paroc” tapo UAB “PAROC”. Apdovanojimai Izoliacinių medžiagų bendrovės “PAROC” gaminamos ventiliuojamų atitvarų plokštės PAROC WAS 35 apdovanotos aukščiausiu Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso “Lietuvos metų gaminys 2003” apdovanojimu - medaliu. Akmens vatos plokštės PAROC WAS 35 yra naudojamos renovuojamų ir naujai statomų pastatų ventiliuojamų atitvarų (fasadų, mūro sienų, šlaitinių stogų) šiltinimui. Šios akmens vatos plokštės konstrukcijoje atlieka šilumos ir vėjo izoliacijos funkciją. Pastatų ventiliuojamų atitvarų šiltinimas, panaudojant PAROC WAS 35, yra vienas efektyviausių pastatų šiltinimo sprendimų. Gaminį noriai renkasi šiuolaikinių komercinės paskirties pastatų (biurų, prekybos centrų) užsakovai ir statybos įmonės. Šios plokštės naudotos Vilniaus miesto Savivaldybės naujojo pastato apšiltinimui, viešbutyje “Crowne Plaza Vilnius”, pramogų centre “Forum Palace”, biurų pastatuose BCC, “MG Valda” ir dar daug kitų administracinių bei komercinės paskirties pastatų visoje Lietuvoje apšiltinta PAROC WAS 35 plokštėmis. PAROC CGL 20cy yra vertikaliai orientuoto plaušo plokštė, skirta šilumos izoliacijai bei garažų ir šaltų rūsių lubų konstrukcijų apsaugai nuo ugnies ir garso. Plokštė PAROC CGL 20cy 2008 metais gavo „Lietuvos metų gaminys 2008” apdovanojimą. Standartai • Sertifikavimo kompanija Bureau Veritas Quality International (BVQI) patvirtino, kad UAB PAROC kokybės vadybos sistema atitinka ISO 9001 kokybės standarto reikalavimus. • Bendrovėje “PAROC” praėjusių metų pabaigoje buvo sėkmingai įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus. 2003 m. gruodžio 22 d. nepriklausomos kokybės vadybos sistemų įvertinimo ir sertifikavimo įstaigos BVQI vadovas įteikė įmonei aplinkosaugos sertifikatą (Aplinkos apsaugos.. 2008). Parodos • UAB “PAROC” kiekvienais metais tradiciškai dalyvauja tarptautinėje statybos ir remonto darbų parodoje “Resta”. Lietuvos parodų centre “Litexpo” kartu su dar beveik 600 įmonių bendrovė pristato savo produkciją, naujus gaminius ir jų panaudojimo galimybes. Daugiausia lankytojų dėmesio sulaukia kasmet ruošiamas produkcijos katalogas. • Stende “PAROC” atstovai konsultuoja parodos lankytojus jiems rūpimais klausimais, rengia medžiagų pristatymus, pateikia naujausią su izoliacinėmis medžiagomis susijusią informaciją bei pataria, kaip teisingai naudoti gaminius skirtinguose konstrukciniuose sprendimuose, bei atlikti šiltinimo darbus (www.paroc.lt). 1.3. Gaminama produkcija UAB “PAROC” gamina plataus asortimento įvairaus tankio šilumą izoliuojančias akmens vatos plokštes ir dirbinius. Gamybos apimtys pateiktos 1.1 lentelėje. 1.1 lentelė. Pagamintos produkcijos kiekis 1.2 lentelė. Paroc statybinės izoliacijos akmens vatos gaminių žymėjimas, savybės, paskirtis Gaminio pavadinimas Storis min- max, mm Tankis, kg/m3 Degumo klasifikacija (euroklasė) Gaminio paskirtis Universalios plokštės ir t embliai PAROC UNS 35 50-150 35 A1 Universali šilumos izoliacija visoms pastato atitvaroms, kai šilumos izoliacija neveikiama apkrovų. PAROC UNS 37 42-150 26-32 A1 PAROC UNM 37 50-100 26-33 A1 Šilumos izoliacija horizontalioms pastato atitvaroms, kai šilumos izoliacija neveikiama apkrovų. Biri vata PAROC PUH 35 nedegi Šilumos izoliacija horizontalioms pastato atitvaroms, kai šilumos izoliacija neveikiama apkrovų. Ventiliuojamų fasadų p okštės PAROC WAS 25t 30-70 65-110 A1 Šilumos izoliacija ventiliuojamoms pastato atitvaroms. PAROC WAS 35 30-150 70-80 A1 PAROC WAS 50 50-150 40-55 A1 PAROC WAB 5t 13 200 A1 PAROC WPS 2n 50-120 50 F Tinkuojamų fasadų plokštės PAROC FAS 4 50-140 135-145 A1 Šilumos izoliacija fasadams, kai apdailai naudojamas tinkas. PAROC FAL1 50-200 70-80 A1 PAROC FAB 3 20-30 155-170 A1 Šilumos izoliacija fasadų angokraščiams, kai apdailai naudojamas tinkas. Betono elementų plokštės PAROC COS 5 30-180 55-70 A1 Šilumos izoliacija trisluoksnėms surenkamoms g/b plokštėms. PAROC COS 5g 100-180 55-70 A1 Sutapdintų stogų plokštės PAROC ROS 30 60-180 95-120 A1 Šilumos izoliacija sutapdintiems stogams. PAROC ROS 40 60-180 110-120 A1 PAROC ROS 50 40-50 130-155 A1 PAROC ROS 60 40-120 145-180 A1 PAROC ROS 30g 100-180 95-120 A1 PAROC ROB 50 30 130-170 A1 PAROC ROB 60 20 160-180 A1 PAROC ROB 80t 20 200-230 A1 Pagrindo plokštės PAROC GRS 20 30-120 90-105 A1 Šilumos izoliacija grunte ir užliejamoms grindims. Priešgaisrinės plokštės PAROC FPS 14 50-120 140 A1 Priešgaisrinė apsauga visoms konstrukcijoms. Konstrukcinė vata PAROC CEL 50C 50-200 85 A1 Šilumos izoliacija trisluoksniams metalo elementams. PAROC CEL 75F 50-200 115-120 A1 PAROC CES 50C 80-150 85 A1 Blokai konstrukcinių akmens vatos lamelių gamybai. PAROC CES 75F 80-150 115-120 A1 PAROC produkcija yra pakuojama į raudonai - baltai dryžuotą polietileninę plėvelę (1.1 pav.). 1.1 pav. PAROC gaminių standartinė pakuotė 1.2 pav. Trisluoksnės mūrinės sienos šiltinimas 1.3 pav. Medinių karkasinių sienų šiltinimas 1.4 pav. Grindų šiltinimas 1.4. Naudojamos žaliavos 1.3 lentelė. Žaliavų kiekiai ir kilmės šalis 1.4 lentelė. Žaliavų sąnaudos vienai tonai produkcijos Kaip matyti iš 1.4 lentelės, gaminant 1 toną produkcijos, daugiausiai sunaudojama bazalto (0,5 t) (Medžiagų balansai...2008). 1.5. Energetiniai resursai UAB “PAROC” žaliavų lydymui naudojamas kuras - koksas (~6800 t/metus). Lydalo latakų šildymui, termoapdirbimo, valymo įrenginių ir filtro džiovinimo įrenginio kūryklose - gamtinės dujos (~1,5 mln. m3/metus). UAB “PAROC” teritorijoje yra veikiantys: geriamojo vandens, ūkio-buities. lietaus nuotekų tinklai. Lauko vandentiekis yra šakotinis, įsijungia į miesto geriamojo vandentiekio tinklą ir praeina AB “Silikatas” teritoriją. Joje, šulinyje, įrengtas AB “Silikatas” vandens apskaitos mazgas. UAB “PAROC” už sunaudotą vandenį atsiskaito su AB “Silikatas”. Bendras UAB “PAROC” sunaudojamas vidutinis vandens kiekis yra 655,8 m3/d arba 209418,0 m3/metus (Medžiagų balansai...2008). Geriamas vanduo naudojamas: • buitinėms reikmėms; • technologinėms reikmėms: įrenginių aušinimui, rišiklių gamybai; • įmonės teritorijoje vidaus ir išorės gaisrų gesinimui: • vidaus gaisrui gesinti reikia dviejų srovių po 5 l/s; • išorės gaisrui gesinti - 20 l/s (vanduo imamas iš stovinčių hidrantų arba 200 m3 gaisrinio rezervuaro); • teritorijos laistymui. 1.5 lentelė. Naudojamo vandens balansas 1.6. Technologinių procesų analizė UAB “PAROC” esamą akmens vatos plokščių gamybos liniją sudaro šios pagrindinės dalys: • žemakrosnė, kurioje lydomi bazaltas ir dolomitas; • išplaušinimo ir vatos pluošto nusodinimo įranga (centrifuga ir nusodinimo būgnas); • vatos pluošto formavimo linija; • termoapdirbimo - sukietinimo ir aušinimo kamera; • plokščių pjaustymo ir įpakavimo įrenginiai; • oro valymo įranga (filtras, pašalinių dujų ir lakiųjų medžiagų sudegintuvai); • oro kaitinimo įranga, deginant gamtines dujas; • vatos rišiklio paruošimo įranga; • kita pagalbinė įranga ir įrenginiai. Pagrindinis technologinis procesas įmonėje: bazaltinės žaliavos, dolomitas ir kuras atvežamas geležinkeliu. Kitos medžiagos atvežamos autotransportu. Žaliavos iš žaliavų aikštelės transporteriu paduodamos į saugojimo talpas, iš kur jos sudozuotos reikiamu santykiu keliauja į žemakrosnę, kur degant koksui lydosi. Žemakrosnė - gamybos šerdis. Žemakrosnėje vienu metu vyksta dvi reakcijos. Viena - degimas - gaunama šiluma, koksui reaguojant su deguonimi. Kita - žaliavų lydymas, kurio eiga priklauso nuo žaliavų prigimties. Kad procesai žemakrosnėje gerai vyktų, šios dvi reakcijos turi būti pusiausvyroje. Energijos gavimas Žemakrosnės degimo zonoje prieš furmas (oro padavimo angas) koksas susiduria su įpučiamu oru. Ore esantis deguonis reaguoja su koksu. Šios reakcijos metu išsiskiria anglies dioksidas ir šiluma. Vyksta oksidacija. 1 reakcija: C + O2 = CO2, iš 100 m3 oro gaunama apie 100 kW. Anglies dioksidas kartu su kitomis dujomis juda aukštyn žemakrosne, susitinka su koksu ir įvyksta reakcija. Šios reakcijos metu sunaudojama energija ir koksas. Vyksta redukcija. 2 reakcija: C + CO2 = 2 CO, jei reaguos 25% CO2, susidariusio pirmos reakcijos metu, bus sunaudojama apie 11 kW energijos. Šių abiejų reakcijų metu iš 100 m3 oro gaunama apie 89 kW. Redukcija vyksta zonoje, kurioje temperatūra aukštesnė už 1000 0C. Šias abi reakcijas sąlygoja: • kokso reaktingumas • kokso kiekis • kokso patvarumas • įpučiamo oro temperatūra • įpūsto oro kiekis • deguonies kiekis. Žemakrosnėje naudojama: bazalto skalda, dolomito skalda, anortozito skalda, olivino skalda. Dujų srauto žemakrosnėje temperatūra degimo zonoje yra aukščiausia, nes kuo intensyvesnis degimas, tuo aukštesnė temperatūra. Temperatūra pakyla, padidėjus deguonies kiekiui. Paskaičiuota, kad temperatūra gali pakilti iki 2000° C. Įkaitusios dujos pasiekia redukcijos zoną, kur vyksta reakcija, sunaudojanti šiluminę energiją. Skaldos lydymui sunaudojama taip pat daug energijos. Aukščiau žemakrosnėje yra dolomito „degimo“ zona. Dar aukščiau vyksta šilumos mainai tarp žaliavų ir kylančių aukštyn dujų, tai yra pašildymo zona, išmetamų iš žemakrosnės dujų temperatūra paprastai yra 150-200 °C. Tai normalus režimas. Išeinančios iš žemakrosnės dujos turi daug CO dujų, kurios sudeginamos specialiame sudegintuve. Gaunama šiluma, panaudojama įpučiamo į žemakrosnę oro pašildymui, o po to degimo produktai valomi praplovimo būdu (Venturi). Į šlapio valymo vandens cirkuliavimo sistemą reikia įmaišyti flokuliantų, kad dumblas, esantis vandenyje greičiau nusėstų nusodinimo talpoje. Flokulianto tirpalo kiekis maksimaliai turi būti 1 % ,,nuo užteršto vandens,, kadangi srautas iš cirkuliacinės talpos į nusodinimo talpą yra 3-5 m3/h, flokuliantų srautas maksimaliai turi būti 30-50 l/h. Jeigu dozė per didelė, flokuliantas gali grįžti su išgrynintu vandeniu į cirkuliacinę talpą ir joje gali prasidėti dumblo nusodinimo procesas. Flokuliantų tirpalo (0,1%) paruošimas Maišymo talpa su maišytuvu: 0,6 m3. Prieš ruošiant flokulianto tirpalą patikrinama kiek yra tirpalo flokulianto maišymo talpoje (pagal išgradavimą viena padala atitinka 10 litrų). Flokulianto tirpalas ruošiamas tada, kai talpoje yra daugiau nei 0,23 m3. Tada tirpalą galima paruošti, kol vyksta dozavimas į nusodinimo talpą. Išskirtiniais atvejais, kai talpoje yra mažiau nei 0,23 m3, tada būtina nutraukti dozavimą į nusodinimo talpą kol pilnai nebus padarytas naujas flokulianto tirpalas. Atsukamas vanduo, patikrinama ar veikia maišytuvas ir atsargiai pilamas flokuliantas (0,250 kg) ir (0,25 m3) vanduo (Akmens vatos...2005). 1.5 pav. Flokuliantų tirpalo (0,1%) paruošimo schema Aukštutinėje žemakrosnės dalyje nuo akmenų paviršiaus išgaruoja vanduo, judant akmenims žemyn palaipsniui kyla jų temperatūra. Temperatūrai pakilus iki 8000 C, prasideda dolomito „degimas“. Tai reiškia, kad kalcio ir magnio karbonatų mišinys skaidosi į kalcio ir magnio oksidus ir anglies dioksido dujas. CaCO3 + MgCOa = CaO + MgO + 2CO2 Temperatūrai pakilus iki 11500 C, lydosi bazaltas, olivinas ir anortozitas. Išlydytuose bazaltuose ištirpsta kalcio ir magnio oksidai. Mišiniui tekant žemyn per redukcijos ir degimo zonas, jis perkaitinamas šilumos mainų pagalba iki lydalo temperatūros žemakrosnės apatinėje dalyje. Temperatūra paprastai siekia 15200 C. Norint pagreitinti lydymo procesą, įpučiamas oras į žemakrosnę yra prisodrinamas deguonimi. Yra galimybe paduoti deguonį tiesiai į žemakrosnės oro padavimo angas (furmas) arba į karšto oro vamzdį iki jų. Degimas vyksta efektyviau, jeigu deguonis paduodama per specialius vamzdelius furmose. 1.6 pav. Žemakrosnės oro padavimo angos su deguonies vamzdeliu Svarbu patikrinti ar ne per trumpas yra deguonies padavimo vamzdelis, jis turi būti ne arčiau nei 30 mm iki furmos krašto. Esant būtinumui vamzdelio padėtį galima reguliuoti. Labai svarbus žemakrosnės darbo rodiklis yra įpučiamo oro bei išmetamų dujų slėgis. Tačiau žemakrosnėje jį sunku nustatyti. Slėgis matuojamas įpučiamo oro paskirstymo vietoje ir prie angos, pro kurią išmetamos dujos iš žemakrosnės. Įpučiamo oro slėgis paprastai yra +6 kPa, ir -40 Pa žemakrosnės viršutinėje dalyje. Virš furmų slėgis nukrinta iki 1,5 kPa, o priešais furmas iki 4,5 kPa. Taigi, slėgio perkrytis 4,5 kPa. Slėgio kritimą sąlygoja: įpučiamo oro kiekis, degimas, lydalo kokybė, žaliavų paskirstymo zona. Pvz: • kuo daugiau įpučiama oro, tuo didesnis slėgio kritimas; • kuo didesnė paskirstymo zona, tuo didesnis slėgio kritimas; • kuo mažesnė paskirstymo zona, tuo mažesnis slėgio kritimas. Geram žemakrosnės veikimui būtinas tolygus degimas visoje zonoje. Tam būtinas tolygus žaliavų paskirstymas. Maži žaliavos gabalai juda žemyn į žemakrosnės centrą. Šioje vietoje labiau nukrinta slėgis ir sumažėja dujų srautas. Tai reiškia, kad sumažėja lydalo.Tekančios medžiagos linkę judėti palei žemakrosnės sienas. Dėl to sumažėja slėgio kritimas ir padidėja palei sienas tekančio srauto kiekis. Todėl reikia vengti gamyboje naudoti per mažus ir per didelius žaliavų gabalus. Geriausia, kai visi žaliavos gabalai yra beveik vienodo dydžio (Išeinančių iš... 2001). 1.7 pav. Technologinio proceso schema Plaušinimas 1 - deguonies padavimo vamzdelis; 2 - furma (oro padavimo anga). UAB „PAROC“ bendrovė pradėjo pluošto gamybą 1937 m. Skovde gamykloje. Pirmuosius 15 metų pluoštai buvo išskaidomi garu. Palyginus su dabartine produkcija, pluošto kokybė buvo prasta. Ypač buvo didelis karoliukų kiekis gaminyje. UAB „PAROC“ pradėjo akmens vatos gamybą nuo 1997 m. Pirmosios centrifugos buvo pagamintos 1951 m. Tai buvo keturių velenų centrifugos panašaus dizaino kaip dabartinės. Vėliau buvo pradėtos gaminti dviejų ir trijų velenų centrifugos. Pirmasis velenas yra mažesnis, jo pagrindine paskirtis - paskirstyti lydalą ant kitų velenų. Antras, trečias ir ketvirtas velenai skirti pluoštų gamybai. Centrifugos velenai aušinami vandeniu. Centrifuga turi nupūtimo sistemą, kuri yra prie visų velenų. Viena pusė yra centrifugoje, kita - atsiveria į veleną. Plokštelės nukreipia oro srovę ta pačia kryptimi kaip ir formuojamus pluoštus. Oro slėgis pasiskirstymo zonoje - 20 kPa, o išpučiamo per išpjovą oro greitis yra daugiau nei 100 m/s. Esant tokiam dideliam greičiui, labai svarbu, kad išpjova ir plokštelės būtų geroje padėtyje tam, kad būtų išvengta turbulencijų oro srovėje. Labai svarbus kritimo ant veleno taškas: tiek į plotį, tiek į aukštį. Kritimas į aukštesnįjį pirmojo veleno tašką turi būti nureguliuotas taip, kad lydalo srautas būtų nukreiptas reikiama kryptimi ant antrojo veleno ir kad ant šio veleno būtų kuo mažiau pluošto. Jei kritimo tašką perkelti aukščiau, lydalas būtų taškomas purslų pavidalu. Pažeminus kritimo tašką, didesnis pluošto kiekis pagaminamas ant ketvirtojo veleno. Geras yra taip vadinamas „2 valandos“ kritimo taškas. Kritimo taškas turi būti veleno viduryje (žiūrint pločio kryptimi). Ant pirmojo veleno lydalo žiedas yra siauras. Lydalui judant žemyn, ant kitų velenų praplatėja lydalo žiedas. Tai akivaizdžiau matosi ant labiau nusidėvėjusių velenų. Priekinėje veleno dalyje vėsinimas mažiau efektyvus nei veleno vidurinėje dalyje. Jei kritimo taškas yra ne ant veleno vidurio, veleno nusidėvėjimas didesnis. Rišiklį paskirsto 26 purkštukai, sujungti su paskirstymo „žiedais“ apgaubiančiais apie puse kiekvieno centrifugos veleno perimetro. Į „žiedą“ paduodamas rišiklis ir suspaustas oras. Visi rišiklio purkštukai suskirstyti į du kontūrus - 1, 2, 3 velenų žiedai „A“ kontūras, 4 veleno rišiklio žiedas „B“ kontūras. Prieš ateinant iki centrifugos purkštukų, rišiklis yra sumaišomas su papildomu vandeniu, kad užtikrinti gerą rišiklio išpurškimą bei tolygu pasiskirstymą gaminyje. Kad purkštukas normaliai veiktų, rišiklis turi būti švarus, rišiklio ir suspausto oro slėgis pastovus. Purkštukai išskaido rišiklį į aerozolį ir paskirsto jį į prie velenų besigaminantį pluoštą. Paskirstymas priklauso nuo centrifugos ir nupūtimo sistemos (Akmens vatos...2005). Vatos nusodinimas Proceso dalis, vadinama vatos nusodinimu, prasideda tuoj po centrifugos ir tęsiasi iki pakėlimo konvejerio. Šioje dalyje plaušai oru yra transportuojami į nusodinimo zoną. Nusėdę plaušai toliau transportuojami link pakėlimo konvejerio, kur pakėlimo oro pagalba vatos kilimas perkeliamas nuo nusodinimo būgno ant pakėlimo konvejerio. Proceso eiga: plaušinimo (centrifugavimo) metu, nuo plaušų turi būti atskirti karoliukai. Plaušai turi judėti nusodinimo zonos link, o karoliukai į atliekų šalinimo sistemą; plaušai turi judėti tiesiai nusodinimo zonos link nesukeliant sūkurių ir oro srovių, norint efektyviai panaudoti rišiklį ir kad kuo mažiau vatos nusėstų ant lubų ir sienų, plaušo srautas turi būti neišsklaidytas; tam, kad būtų gaunamas stiprus kilimas ir sumažintas atliekų kiekis nusodinimo zonoje, plaušai turi būti nusodinti tolygiai kilimu per visą nusodinimo būgno plotį; turi būti pakankamas oro kiekis plaušų atvėsinimui ar rišiklio apsaugojimui nuo per ankstaus sukietėjimo. Geriausia, kad temperatūra ištraukimo zonoje būtų mažesnė nei 60 0C ir jokiu būdu ne aukštesnė kaip 70 0C (Akmens vatos...2005). Produktų formavimas kietinimo kameroje Kietinimo kamera skirta produktams, kurių tankis nuo 20 iki 200 kg/m3. Įmanoma gaminti nuo 30 iki 200 mm storio produktus. Neįmanoma pagaminti bet kokio storio ir bet kokio tankio kombinacijos produktą, nes yra produktų tankio ir kvadratinio metro storio apribojimai. Mažiausias kvadratinio metro svoris 2 kg, o didžiausias - 20 kg. Maksimalus linijos greitis 22 m/min. Pakeliant arba nuleidžiant apatinį konvejerį, nustatomas produkto storis. Plokšteliniai kietinimo kameros konvejeriai sureguliuoti taip, kad atstumas tarp jų yra truputį didesnis prie kietinimo kameros išėjimo nei prie įėjimo. Jei to nebūtų, gaminant didesnio tankio produktus, kietinimo kameroje būtų užstrigimai, neprasisuktų kamera. Kad plokštelės būtų švarios, apatiniame ir viršutiniame konvejeriuose įmontuoti vieliniai šepečiai. Kietinimo kameros efektyvumas priklauso nuo degiklio galingumo ir nuo praeinančio pro produktą oro kiekio. Prie kietinimo kameros prijungti trys skirtingi ventiliatoriai (Akmens vatos...2005; Išeinančių iš...2001). Kad geriau būtų suvokiamas kietinimo kameros efektyvumas, reikia išnagrinėti produkto temperatūros kitimo kreives, jam judant kietinimo kamera. Daugiausia laiko reikia viršutinės produkto dalies įkaitinimui iki reikiamos temperatūros (apie 200o C). Paveiksle 1.8 matyti, kad produkto viršutinė dalis pasiekia tą temperatūrą prieš išeinant iš kameros. Padidėjus cirkuliacijos srautui, kreivės pasistumia į kairę. Tai reiškia, kad temperatūra pasiekiama greičiau ir padidėja kietinimo našumas (Flaušitų schemos..2008). 1.8 pav. Produkto temperatūros kitimo kreivės kietinimo kameroje Jei dėl kažkokių priežasčių cirkuliacijos srautas sumažėja, temperatūros kreivės pasislenka į dešinę. Blogiausiu atveju, aukščiausia temperatūra produkto viršuje nepasiekiama arba pasiekiama per vėlai rišiklio sukietinimui. Produktai lieka nesukietinti. Cirkuliacijos srautas gali sumažėti dėl keleto priežasčių: 1. Mažinant slėgio skirtumą virš žemo tankio produkto, gali sumažėti cirkuliacijos srautas. 2. Išmetimo ventiliatorius nepakankamai galingas, kad palaikytų neigiamą slėgį. 3. Nusidėvėjus išilginiams sandarinimams, oras praeina pro jas, todėl slėgio skirtumas mažesnis nei tikėtasi. 4. Durys nesandarios, todėl neįmanoma pasiekti slėgio skirtumo. Norint padidinti galingumą, geriau padidinti cirkuliacijos srautą, nei didinti cirkuliacijos srauto temperatūrą. Pakėlus temperatūrą, našumas padidėja nežymiai (Flaušitų schemos..2008). 1.9 pav. Pavyzdys atspausdinto ekrano, gaminant lengvą produktą (UNS 37 100 mm storio) Produkto šaldymas Išeinančio iš kietinimo kameros gaminio temperatūra yra apie 200oC. Tokios temperatūros produkto negalima būtu supakuoti į polietileninė plėvelę, be to neatšaldytas produktas (ypač didelio tankio) galį užsiliepsnoti sandėlyje. Todėl po kietinimo kameros yra šaldymo zoną. Produktui pereinant per šaldymo zona per jį yra siurbiamas aplinkos oras. Gaminį šaldymo zonoje reikia atšaldyti iki 15-25 oC temperatūros. Papildomas šaldymo proceso tikslas - išsiurbti iš produkto fenolio ir formaldehido likučius, todėl pastoviai turi būti pučiamas oras, paduodamas virš šaldomo produkto (Akmens vatos... 2005, Flaušitų schemos..2008). Pjaustymo įranga Atšaldytas produktas yra supjaustomas numatytais išmatavimais. Pradžioje yra storio pjūklai, jais galima padalinti kilimą pagal aukštį į dvi arba trys dalys. Tokiu būdu plonas mažo tankio gaminis yra pagaminamas dvigubai ar net trigubai lėtesniu linijos greičiu. Toliau yra du šoniniai peiliai/granuliatoriai. Šoniniai peiliai nupjauna kilimo kraštus. Nupjauti kraštai yra susmulkinami ir dažniausiai gražinami atgal į produktą kartu su smulkintu antros klases produktu. Po šoninių peilių kilimas (jeigu tai yra būtina) yra dalinamas išilgai išilginiais peiliais. Išilgai supjaustytas kilimas yra dalinamas skersinio peilio į reikiamą ilgį (Akmens vatos... 2005, Flaušitų schemos..2008). Pakavimas Supjaustytas gaminis yra nukreipiamas į štabeliavimą. Ten plokštes yra sudedamos nustatytu kiekiu viena ant kitos. Taip sudėtos plokštes transporteriais nukreipiamos į pakavimą. Priklausomai nuo išmatavimo bei poreikio plokštes yra supakuojamos į atskirus pakus - apatine ir viršutine polietilenine plėvele yra sulydomos iš šonų bei galų, arba sudedamos ant padėklo uždengiamos gaubtais ir praleidžiamos per karšto oro krosnį. Prieš išvežant į sandėlį visi gaminiai turi būti paženklinti atitinkamomis etiketėmis (Akmens vatos... 2005). 1.10 pav. UAB „PAROC“ produkcijos ženklinimo etiketės pavyzdys Informacija kuri būtinai reikia užrašyti etiketėje yra apibrėžta atitinkamų standartų reikalavimais. Kaip matome ten yra užrašyti: gamintojas ir jo adresas, produkto pavadinimas, panaudos sritis, sertifikatų, kuriuos turi produktas, ženklai, šilumos laidumas bei šilumine varža, produkto kodas, matmenys, kiekis pakuotėje vienetais ir m2, pagaminimo data, partija ir brūkšninis kodas. Pažymėtas ir supakuotas produktas yra transportuojamas į sandėlį (Akmens vatos... 2005). 1.7. Sanitarinės apsaugos zonos skaičiavimas Sanitarinė apsaugos zona (SAZ) - aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą taršos šaltinių esantis žemės plotas, kuriame galioja nustatytos specialiosios sąlygos. Pagal į aplinką paskleidžiamų teršalų kenksmingumą įmonės sanitarinės zonos skirstomos į 5 klases: • pirmos klasės apsaugos zona - 1000 m; • antros klasės apsaugos zona - 500 m; • trečios klasės apsaugos zona - 300 m; • ketvirtos klasės apsaugos zona - 100 m; • penktos klasės apsaugos zona - 50 m. Pagal išmetamų teršalų kenksmingumą UAB “PAROC” priklauso trečiajai kenksmingumo klasei, todėl pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 10 “Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka” (Žin. 2001, Nr. 5-152) tokio tipo įmonei sanitarinė zona nustatoma 300 metrų nuo teršimo šaltinio. Sanitarinė apsauginė zona (SAZ) apskaičiuojama pagal formulę: ; ( 1.1 ) čia: L0 - normatyvinė sanitarinė apsaugos zona, L0=300 m; P - vidutinis metinis vėjų krypties pasikartojimas; P0 - vėjų krypties pasikartojimas, esant 8 rombų simetrinei vėjų rožei, P0=12,5. Kadangi įmonės išmetami teršalai neviršija DLK, tai normatyvinę SAZ priimu skaičiuotine bei skaičiuoju ją pagal vėjų rožę. 1.6 lentelė. Vėjo krypties pasikartojimas Vilniaus mieste, esant 8 rumbų simetrinei vėjų rožei 1.11 pav. Normatyvinė ir apskaičiuota Sanitarinė apsaugos zona 2. APLINKOS TARŠA UAB “PAROC“ UAB “PAROC” iš metamų teršalų į aplinkos orą kontrolę ir kontrolės periodiškumą įmonė atlieka pagal suderintą su Vilniaus RAAD atmosferos teršalų kontrolės planą. Akmens vatos gamybos procesas yra automatizuotas. Įrengti trys valymo įrenginiai: dujų sudegintuvas, degimo produktų valymas praplovimo būdu (Venturi sistema) ir akmens vatos plokščių filtras. Dujų valymo bei atliekų grąžinimo įrenginiai yra sujungti į vieną technologinę grandinę. Bendrovėje “PAROC” praėjusių metų pabaigoje buvo sėkmingai įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus. 2003 m. gruodžio 22 d. nepriklausomos kokybės vadybos sistemų įvertinimo ir sertifikavimo įstaigos BVQI vadovas Aloyzas Mikšys įteikė įmonei aplinkosaugos sertifikatą. Vienas iš pagrindinių ISO 14001 standarto reikalavimų - laikytis aplinkosaugos įstatymų reikalavimų. Diegiant šią sistemą, buvo peržiūrėta ir atnaujinta visa įstatymų bei kitų norminių dokumentų, taikomų įmonėje, identifikavimo tvarka ir jų reikalavimų realus įgyvendinimas bendrovės veikloje (Aplinkos apsaugos... 2008). Įgyvendinant standarto reikalavimus, buvo pradėta rūšiuoti daugiau gamybos proceso metu atsirandančių atliekų, kurias galima panaudoti kaip antrines žaliavas: polietileną, popierių, kartoną, PET butelius, stiklą, polipropileninius maišus. Didelis dėmesys buvo skirtas cheminėms medžiagoms ir saugiam darbui su jomis. Identifikuotos galimos avarijos, galinčios daryti poveikį aplinkai bei numatyti veiksmai jų metu. Įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema ISO 14001 padeda nustatyti visus aspektus, kuriais įmonė daro ar gali daryti poveikį aplinkai, pagal susikurtą metodiką atsirinkti svarbiausius iš jų ir juos valdyti (Aplinkos apsaugos... 2008). Įmonėje gaminami produktai yra nekenksmingi aplinkai - taupo energiją, todėl mažiau teršiama aplinka ir mažėja išlaidos šildymui. Dėl akmens vatos gaminių garsą izoliuojančių savybių patalpose mažėja triukšmingumas, gerėja komforto sąlygos. Įmonės technologiniuose procesuose naudojamos pavojingos medžiagos - amoniakinis vanduo ir fenolio formaldehidinė derva. Pagal LR aplinkos ministro 2002 m. spalio 11d. įsakymą Nr. 539 “Dėl potencialiai pavojingų objektų sąrašo” UAB “PAROC” patenka į ekologiniu ir aplinkosauginiu požiūriu pavojingų objektų sąrašą pagal amoniakinio vandens saugyklų talpą. 2.1. Atmosferos tarša Aplinkos oras UAB “PAROC” teršiamas iš stacionarių ir mobilių teršimo šaltinių. 164.932 / T7 6.245 S 7, o taip pat silpni anijonitai, turintys pirmines (NH2) ir antrines (NH) amino grupes, disocijuojančias prie pH

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 18995 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • 
  • Paveikslų sąrašas 3
  • Lentelių sąrašas 8
  • ĮVADAS 9
  • 1. UAB “PAROC” 10
  • 1.1. Bendra informacija 10
  • 1.2. Įmonės istorija ir pasiekimai 11
  • 1.3. Gaminama produkcija 13
  • 1.4. Naudojamos žaliavos 16
  • 1.5. Energetiniai resursai 17
  • 1.6. Technologinių procesų analizė 18
  • 1.7. Sanitarinės apsaugos zonos skaičiavimas 27
  • 2. APLINKOS TARŠA UAB “PAROC“ 29
  • 2.1. Atmosferos tarša 30
  • 2.2. UAB “PAROC” teršimo šaltinių analizė 33
  • 2.3. Įmonės atliekos 38
  • 2.4. Dirvožemio apsauga 40
  • 3.APLINKOSAUGINIAI - TECHNOLOGINIAI SKAIČIAVIMAI 42
  • 3.1. Rankovinio filtro parametrų skaičiavimas ir parinkimas 42
  • 3.2. Rankovinio filtro eksploatacija ir saugumo technika 52
  • 3.3. Naftos produktų gaudyklės parinkimas ir skaičiavimas 54
  • 3.4. Naftos produktų gaudyklės konstrukcija ir veikimas 58
  • 3.5. Katijonitinio vandens minkštinimo filtro skaičiavimas 59
  • 3.6. Katijonitinio vandens minkštinimo filtro eksploatacija ir saugumo technika 64
  • 4. APLINKOSAUGINIAI - EKONOMINIAI SKAIČIAVIMAI 65
  • 4.1. Įmonės autotransporto taršos skaičiavimai 65
  • 4.2. Siūlomų oro valymo įrenginių atsipirkimo laiko skaičiavimas 68
  • 5. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA 75
  • 5.1. Darbų saugos ir higienos bendrieji reikalavimai 75
  • 5.2. Pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, apžvalga 80
  • 5.3. Pagrindinio technologinio proceso darbų saugos instrukcija 83
  • 5.4. Profesinės rizikos veiksniai įmonėje 84
  • 5.5. Bendrieji gaisrinės saugos reikalavimai 87
  • IŠVADOS 95
  • REKOMENDACIJOS 96
  • LITERATŪRA 97
  • Paveikslų sąrašas
  • 1.1 pav. PAROC gaminių standartinė pakuotė 15
  • 1.2 pav. Trisluoksnės mūrinės sienos šiltinimas 15
  • 1.3 pav. Medinių karkasinių sienų šiltinimas 16
  • 1.4 pav. Grindų šiltinimas 16
  • 1.5 pav. Flokuliantų tirpalo (0,1%) paruošimo schema 21
  • 1.6 pav. Žemakrosnės oro padavimo angos su deguonies vamzdeliu 21
  • 1.7 pav. Technologinio proceso schema 24
  • 1.8 pav. Produkto temperatūros kitimo kreivės kietinimo kameroje 26
  • 1.9 pav. Pavyzdys atspausdinto ekrano, gaminant lengvą produktą (UNS 37 100 mm storio) 27
  • 1.10 pav. UAB „PAROC“ produkcijos ženklinimo etiketės pavyzdys 28
  • 1.11 pav. Normatyvinė ir apskaičiuota Sanitarinė apsaugos zona 29
  • 2.1 pav. UAB “PAROC” iš stacionarių ir mobilių teršimo šaltinių išmetamų teršalų kiekių santykis 31
  • 2.2 pav. Teršalų emisija iš 001 šaltinio 32
  • 2.3 pav. Teršalų emisija iš 002 šaltinio 33
  • 2.4 pav. Teršalų emisija iš 003 šaltinio 33
  • 5.1 pav. AAVS dokumentų struktūra įmonėje 78
  • Lentelių sąrašas
  • 1.1 lentelė. Pagamintos produkcijos kiekis 13
  • 1.2 lentelė. Paroc statybinės izoliacijos akmens vatos gaminių žymėjimas, savybės, paskirtis 14
  • 1.3 lentelė. Žaliavų kiekiai ir kilmės šalis 17
  • 1.4 lentelė. Žaliavų sąnaudos vienai tonai produkcijos 17
  • 1.5 lentelė. Naudojamo vandens balansas 18
  • 1.6 lentelė. Vėjo krypties pasikartojimas Vilniaus mieste, esant 8 rumbų simetrinei vėjų rožei 29
  • 2.1 lentelė. Teršalų emisija į aplinkos orą po akmens vatos plokščių gamybos proceso 32
  • 2.2 lentelė. Įmonės į atmosferą išmetamų teršalų kiekiai 35
  • 2.3 lentelė. Teršalų išmetimai 35
  • 2.4 lentelė. Teršiančių medžiagų išsiskyrimo šaltiniai 36
  • 2.5 lentelė. Teršalų išmetimo šaltiniai bei kiekiai 37
  • 2.6 lentelė. Didžiausius teršalų indėlius duodantys šaltiniai 38
  • 2.7 lentelės tęsinys 39
  • 2.8 lentelė. Technologinio proceso metu susidarančios atliekos ir jų tvarkymo 40
  • 2.9 lentelė. Nuotekų balansas 42
  • 4.1 lentelė. Teršalų išmetimas į aplinkos orą iš mobilių taršos šaltinių, t/metus 68
  • 4.2 lentelė. Projektuojamojo įrenginio kapitaliniai įdėjimai 69
  • 4.3 lentelė. Aptarnaujančio personalo skaičius 69
  • 4.4 lentelė. Projektuojamojo įrenginio kapitaliniai įdėjimai 71
  • 4.5 lentelė. Aptarnaujančio personalo skaičius 72
  • 4.6 lentelė. Projektuojamojo įrenginio kapitaliniai įdėjimai 74
  • 4.7 lentelė. Aptarnaujančio personalo skaičius 74
  • 5.1 lentelė. Profesinės rizikos (kenksmingi ir pavojingi) veiksniai įmonėje 86
  • 5.2 lentelė. Duomenys gamybinių patalpų meteorologinių parametrų skaičiavimui 91

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.docx)
Apimtis
98 psl., (18995 ž.)
Darbo duomenys
  • Aplinkosaugos bakalauro darbas
  • 98 psl., (18995 ž.)
  • Word failas 1 MB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį bakalauro darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt