Apie azotą

 Paskutiniame sluoksnyje turi 5e-. Žemiausias oksidacijos laipsnis -3, didžiausias +5 (daugiausiai prisijungti gali 3e-, atimti 5 e-) Stipriausias metalas Mc(moskovis). Savybės stiprėja į apačią Stipriausias nemetalas N(azotas). Savybės stiprėja į viršų AZOTAS GAMTOJE Ore N2 78% tūrio. Ore labai daug, bet nesunyksta, nes chemiškai neaktyvus. Ryšiui nutraukti reikia labai daug energijos. FIZIKINĖS SAVYBĖS AZOTAS N2 • Bespalvės, bekvapės, beskonės dujos • Mažai tirpios vandeny • Lengvesnės už orą 3 kovalentiniai nepoliniai ryšiai. AMONIAKAS NH3 • Bespalvės dujos • Aštraus kvapo • Didelėj koncentracijoj nuodingos • Labai gerai tirpsta vandeny • Už orą lengvesnės. D pagal orą 0,59, tankis 0,76g/l 3 kovalentiniai poliniai ryšiai AZOTO RŪGŠTIS HNO3 • Gryna, bevandenė rūgštis nepatvari – skyla • Tirpalas garuoja, turi aštrų kvapą • Gali turėti gelsvą spalvą, dėl joje ištirpusių rudų NO2 dujų Oksiduojanti rūgštis, Vandeniliniai ryšiai CHEMINĖS SAVYBĖS AZOTAS N2 1. Su metalais (oksidatorius) 6Li + N2  2Li2N 2. Aukštoj temp. su H2 (oksidatorius) veikia katalizatorius N2 + 3H2 2NH3(amoniakas) 3. Aukštoj temp.(virš 2000) arba gamtoje žaibo metu su deguonimi (reduktorius) N2 + O2  2NO (vienintelis azoto oksidas) AMONIAKAS NH3 1. Su vandeniu. Gaunasi bazinis tirpalas. Grįžtamoji reakcija. Silpnas elektrolitas, maža dalis ištirpusių virsta jonais. NH3 + H2O NH4+ + OH- 2. Su rūgštimis. Gali paimti tik 1 H NH3 + HCl  NH4Cl NH3 + H2SO4  NH4HSO4 NH3 + H2SO4  (NH4)2SO4 3. Su deguonimi(oksiduojasi) a) Be katalizatoriaus 4NH3 + 3O2  2N2 + 6H2O b) Su katalizatorium 4NH3 + 5O2  4NO + 6H2O AZOTO RŪGŠTIS HNO3 1. Vandenyje pilnai skyla į jonus, nes stipri rūgštis HNO3(aq)  H(aq) + NO3(aq) 2. Su metalų oksidais(baziniais ir amfoteriniais) MgO + 2HNO3 Mg(NO3)2 + H2O 3. Visais hidroksidais NaOH + HNO3  NaNO3 + H2O 4. Druskomis, jeigu reakcijos metu susidaro dujos, nuosėdos arba silpnas elektrolitas(H20, NH3, silpn.rūgšt) Na2CO3 + 2HNO3  2NaNO3 + CO2 + H2O 5. Amoniaku NH3 + HNO3  NH4NO3 6. Visais metalais, išskyrus Pt ir Au. NIEKADA NEIŠSISKIRIA H2 DUJOS Cu + 4HNO3(konc)  Cu(NO3)2 + 2NO2 + 2H2O 3Cu + 8HNO3(prask)  3Cu(NO3)2 + 2NO + 4H2O GAVIMAS AMONIAKAS NH3 1. Pramonėje iš azoto ir vandenilio. LT Jonavoje ,,Achemoje“ N2(d) + 3H2(d) 2NH3(d) azotą iš oro, h2 pramonėje iš gamtinių dujų 2. Laboratorijoje amonio druskoms reaguojant su šarmais. 2NH4Cl(k) + Ca(OH)2(k)  CaCl2(k) + 2NH3(d) + 2H2O(s) reikia kaitinti, neturi būti h2o, nes dujos jame tirpsta AZOTO RŪGŠTIS HNO3 1. Pramonėje lietuvoje gaminama jonavoje ,,achemoje“ N2  NH3  NO  NO2  HNO3 N2 + 3H2  NH3 4NH3 + 5O2  4NO+6H2O 2NO + O2  2NO2 4NO2 + 2H2O + O2  4HNO3 2. Laboratorijoje druskos nitratams reaguojant su konc. Sieros rūgšt. NaNO3(k) + H2SO4(konc)  NaHSO4(k) + HNO3(d) (jei bus vandens reakcija nevyks) AMONIO DRUSKOS Amoniakui reaguojant su rūgštimis. 2NH3 + H2SO4  (NH4)2SO4 NH3 + H2SO4  NH4HSO4 SURINKIMO BŪDAI AMONIAKAS NH3 • Oro išstūmimo būdu. Mėgintuvėlio anga žemyn, nes amoniako dujos lengvesnės už orą, dugnas aukščiau nei priekis dėl saugumo. Vanduo rasoja ant sienelių, nuo jų bėgtų į apačią ant kaitinamos vietos ir skiltų. ATPAŽINIMAS AMONIAKAS NH3 1. Pagal aštrų kvapą 2. Sudrėkintu indikatoriaus popierėliu, nes tik tada tirpalas tampa bazinis ir dažo indikatorių(fenolftaeliną avietine, lakmusą mėlynai) NH3 + H2O NH4 + OH AMONIO DRUSKOS Su šarmais. Reakcijos metu išsiskiria NH3(amoniako) dujos, kurios turi aštrų kvapą ir dažo drėgną indikatoriaus popierėlį. (NH4)2SO4(aq) + 2KOH  K2SO4(aq) + 2NH3(aq) + 2H2O(s) FOSFATAI Su tirpiomis sidabro druskomis. Susidaro geltonos nuosėdos. 3Ag(aq) + PO4-3(aq) Ag3PO4(k); 3AgNO3(aq) + K3PO4(aq)  3KNO3(aq) + Ag3PO4(k) PANAUDOJIMAS AMONIAKAS NH3 • Medicinoje atgaivinti nualpusius • Azoto rūgščiai gauti, Trąšų, dažų gavimui, Kaip reduktorius iš rūdų gauti metalams AZOTO RŪGŠTIS HNO3 • Trąšų, dažų, sprogstamųjų medžiagų gamybai TERMINIS SKILIMAS AMONIO DRUSKŲ Kaitinant skyla į amoniaką ir rūgštį. NH4Cl(k)  NH3(d) + HCl (NH4)2CO3  2NH3 + CO2 + H2O DRUSKŲ – NITRATŲ Visi nitratai kaitinant skyla. 1) Iki Mg. Susidaro metalo nitratas, išsiskiria deguonis Me(NO)2 + O2 2) [Nuo Mg iki Cu] Susidaro metalo oksidas, nitratas, deguonis MeO+ NO2 + O2 3) Už Cu. Gaunasi metalas + nitratas + deguonis Me + NO2 + O2 FOSFORAS ALOTROPINĖS ATMAINOS: • Raudonasis P. Burokinės spalvos milteliai; vandenyje netirpsta; sudarytas iš atomų; chemiškai neaktyvus (ant degtukų dėžučių sienelių) • Baltasis P4. Minkšta, balta medžiaga; pavojingas; labai chemiškai aktyvus; sudarytas iš molekulių; gamtoje su priemaišomis gali turėti gelsvą spalvą; savaime oksiduojasi(tamsoje šviečia); kad būtų nepavojingas laikyti po H2O • Juodasis. Kaitinant raudoną fosforą be oro, galima gauti juodus miltelius; sudarytas iš atomų. JUNGINIAI P2O5: rūgštinis oksidas, baltos spalvos milteliai; • vandenyje su juo reaguoja ir susidaro fosforo rūgštis; P2O5 + 3H2O  2H3PO4(fosforo rūgšties sudaromos druskos – fosfatai. Gaminama Kėdainių ,,Lifosoje“ • gaunamas degant fosforui; 4P + 5O2  2P2O5 • kaip rūgštinis oksidas reaguoja su vandeniu, šarmais, IA IR 2A grupių metalų oksidais. P2O5 + 3Na2O  2Na3PO4 H3PO4 turi 3 rūgšties liekanas ir sudaro 3 rūšių druskas: • PO4-3 fosfatas 3NaOH + H3PO4  Na3PO4-3 + 3H2O 6KOH + P2O5  2K3PO4-3 + 3H2O • HPO4-2 vandenilio fosfatas 2NaOH + H3PO4  Na2HPO4-2 + 2H2O 4KOH + P2O5  2K2HPO4-2 + H2O • H2PO4- divandenilio fosfatas NaOH + H3PO4  NaH2PO4- + H2O H2O + 2KOH + P2O5  2KH2PO4- Vandenyje netirpius fosfatus tirpina rūgštys. Yra dantyse ir kauluose. TARŠA DIRVOŽEMIO Šaltiniai: žemės ūkis, pramonė, autotransportas, gyvenamieji rajonai Poveikis aplinkai: rūgštėja dirvožemis, mažėja derlingumas, susidaro rūgštieji krituliai, autom padidina švino, chromo nikelio kiekį dirvž(gali apsinuodyti/mirti), žmonės gali susirgti per dulkes, užkrėstus augalus, orą Sumažinti: nešiukšlinti, daugkartiniai indai,maišiukai, mažinti gamyklų, mašinų išmetamų teršalų kiekį, vietoj trąšų – mėšlas, kompostas VANDENS Šaltiniai: žmonių veikla(žemės ūkis), elektromagnetinės bangos, pramonės nutekamieji vandenys, naftos platformos, naftotekių išsiliejimai, rūgštieji lietūs, nutekamieji sąvartynų, buitiniai vandenys, teršalai(arsenas, chloro junginiai, sunk.metalai) Poveikis aplinkai: sveikatai, gyvūnams, į org.patenka sunkieji metalai, gali sukelti ligas/mirtį, gaišta žuvys, išnyksta kai kurios rūšys. Sumažinti: valymai(cheminis, biologinis, mechaninis) Eutrofikacija – augalų suvešėjimas vandeny,kai fosfatai ir nitratai(trąšų perteklius) suteka į vandenį ORO Šaltiniai: lėktuvai, dirbtiniai palydovai, automobiliai, sunkioji pramonė, šildymas, smogas, rūgštieji lietūs, šiltnamio efektas, ozono sluoksnio plonėjimas Poveikis aplinkai: astmą, alergiją, plaučių, širdies, kvėpavimo sutrikimus, mažina organizm atsparumą ligoms. Pražudo gyvūnus augaliją, šildo planetą, gali sukelti visuotinį atšilimą Sumažinti: mažinti automobilių vartojimą, sodinti augalų, drėkinti žemę, nenaudoti produktų su švinu, atsinaujinančius išteklius TRĄŠOS • Dirvoje trūksta fosforo, azoto, kalio(maistingi elementai) • Reikia mažais kiekiais – mikroelementai, dideliais – makroelementai • Vandenilį ir deguonį iš vandens, anglį CO2 • Trąšos būna skystos, kietos: milteliais ir granulėmis. Granuliuojamos, kad vėjas neišpustytų, daromos tokio dydžio, kad būtų galima jas išberti su mineralinių trąšų barstytuvais, stabilios, galima ilgai saugoti. 1. PAPRASTOS – turi vieną maistingą elementą. Skirstomos: kalio KCl, azoto NH4NO3, fosforo Ca(H2PO4)2 2. SUDĖTINĖS- sudarytos iš junginio, turinčio kelis maist.element.,esančius viename junginyje. KNO3, (NH4)2PO4 3. KOMPLEKSINĖS- gaunamos maišant kelias paprastas trąšas, turi kelis maist.element., esančius skirtinguose junginiuose. NH4NO3 ir KCl AZOTINĖS TRĄŠOS Augalai azotą gali įsisavinti NH4+ arba NO3- jonų pavidalu. • Amonio salietra NH4NO3 NH3+HNO3  NH4NO3 • Karbamidas (NH2)2CO gaminamas jonavoje achemoje 2NH3 + CO2  (NH2)2CO + H2O • Natrio salietra NaNO3 turi mažai N • Sudėtinės: KNO3 kalio salietra, amofosas (NH4)2HPO4 KALIO TRĄŠOS • Lietuvoje negaminamos • Kalio chloridas KCl, uolienoje silvinitas KCl*NaCl • Kalio karbonatas – potašas – yra augalų pelenuose K2CO3(bazinė medž. Turi sunkiųjų metalų) • Sudėtinės KNO3, kalio salietra FOSFORO TRĄŠOS Dirvožemyje gali būti randamos uolienos – fosforitai, apatitai – kurių sudėtyje yra Ca3(PO4)2. Sumalus šias uolienas, gaunama trąša fosforitmilčiai. Tinka rūgščioms dirvoms, nes netirpsta vandeny. • Gaminama Kėdainių Lifosoje 1. Dvigubas superfosfitas Ca(H2PO4)2 Ca3(PO4)2 + 4H3PO4  3Ca(H2PO4)2 atlieka gipsas dar turi h3po4 priemaišų, todėl dar vadinasi fosfogipsas(neturi panaudojimo) 3Ca(H2PO4)2 + 3H2SO4  3CaSO4 + 2H3PO4 2. Paprastas superfosfatas Ca(H2PO4)2 + 2CaSO4 Ca3(PO4)2 + 2H2SO4  Ca(H2PO4)2 + 2CaSO4 3. Kompleksinės (DAP) amofosas (NH4)2HPO4; K3PO4

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!