Anzelmas Matutis-Matulevičius

Anzelmas Matutis gimė 1923 m. sausio 7 dieną Marijampolės apskrityje Igliaukos valsčiuje Zomčinės kaime. Būdamas 5-erių metų pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Besimokydamas Igliaukos pradinėje mokykloje, Anzelmas pamėgo knygą ir netruko perskaityti visą mokyklos bibliotekėlę.
Vladas Matulevičius buvo poeto tėvas. Plačioje apylinkėje ji gerbė kaip dorą žmogų ir stropų ūkininką. Buvo jis labai santūrus, tiesiog ramumo, šalto proto įsikūnijimas, nors nestokojo ir sveiko humoro.Labai gerbė savo tėvą, Anzelmo senelį, su kuriuo tardavosi visais reikalais ir vadino jį tėte. Bėdoje į jį kreipdavosi kaimynai ir visada sulaukdsvo protingo patarimo, paguodos ir paramos. Vlado Matulevičiaus didžiausias troškimas buvo, kad visi vaikai galėtų mokytis. Dažnai svarstydavo, kas galėtų išeiti iš Anzelmo, iš kitų. Sunkiai pasiligojęs ir susiruošęs į ligoninę, prašė brolį: „Tik tu , Pranai, neapleisk mano vaikų. Kokios sąlygos bebūtų, kad tik galėtų mokytis“. Jis mėgo bebdrauti su vaikais, ir lipo prie jo ne tik savi, bet ir visos giminės mažieji ir jau paaugę.
Pati juodžiausia diena Anzelmui Zomčinėje, kaip pats pasakojo, buvo 1993 m. vasario 21-oji – tėtės mirties diena.
Anksti mirus tėvui, nelengva nemažo ūkio, nemažos šeimos rūpesčių ir darbų našta užgriuvo motinos pečius. Savo jaunystės dienas ir vargus mirus vyrui Julija Matulevičienė aprašė jau būdama garbaus amžiaus.
Anzelmo motina buvo tikra suvalkietė, kilus iš Nartelio kaimo, esančio už pustrečio kilometro nuo Marijampolės, važiuojant Liudviano pusėn. Pirmuosius mokslus ėjo pas kaimo daraktorių, pirmoji mokslo knyga – maldaknygė. Baigusi Marijampolės „Žiburio“ progimnazijos keturias klases. Pasimokiusi privačiai, lankė Veiverių mokytojų seminariją. Atitekėjus į Zomčinę, teko atsisakyti pedagoginio darbo, prisiėjo suktis namų, laukų ir nemažos šeimos ūpesčių verpete. Prasigyventi buvo labai nelengva: teko patiems kurtis ir dar padėti vyro broliams. Užaugus vaikams, Anzelmui ir Gražinai pradėjus mokytojauti, rodos, jau buvo galima atsistoti ant kojų. Bet užgriuvo nelemti karo, okupacijos, pokario metai. Ypač sunkūs buvo 1945 m. pavasaris,kai vyriausiąjį sūnų Julių, legaliai dirbusi miško kirtėju, išgrūdo į sovietinę armiją,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!