Anykščių šilelis: kvapai, garsai, vaizdai

Kalbant apie epus ir poemas vartoti sąvokas: kalbantysis ir poemos žmogus

19-27 eilutės

“Akį veria” - atskleidžiamas įspūdis, tas šilelis nerealus; “Linksmina dūšią” - suteikia kalbančiajam pozityvių emocijų ir džiaugsmo, linksmina; “Ažu širdies tveria” - suteikia stiprių emocijų kalbančiajam; “Širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai” - dvasinį poveikį perteikia fiziniu pojūčiu, kuris pažįstamas visiems ir tie pojūčiai žadina mintis, verčia prisiminti tuos potyrius; Miškas yra sakralinė vieta, padeda nusikelti į nerealią erdvę. Laipsniavimas: miškas (reali vieta), dangus (netikroviška vieta), rojus (netikras pasaulis dar labiau sustiprinamas). Rojuje išgyvenama palaima kaip ir miške. Rojus - krikščioniška sąvoka, autorius mąsto krikščioniškomis sąvokomis, vėliau pamatysime, kad Anykščių šilelis yra sakrali vieta, Dievo sukurtas pasaulis. Romantinės pasaulėjautos požiūris - iš karto nusakomas požiūris ir santykis su aplinka. Tai apibendrinantis posmas, nusakomas dalies kompoziciją. Tai klasicizmo ir apšvietos požymis, nes griežta struktūra.

Rega: šilelis stebina spalvingumu, liekna - medžiai aukšti, grakštūs, elegantiški.

Uoslė: kvapai mieli, traukia, ,,giria nosį trina” (įasmeninimas - neformalūs, artimi santykiai, gamta yra globėja. Kvapai artimi kalbančiajam.

Klausa: garsai džiaugsmo suteikia, ,,šlama, ūža, siaudžia” - laipsniavimas. Visi garsai, nuo tyliausių iki stipriausių, džiuginantys klausytoją.

Kalbantysis ilgisi jausmų, išgyvenimų, pojūčių, kuriuos galėjo patirti praeities Anykščių šilelyje. Praeities Anykščių šilelyje žmogus galėjo atrasti ramybę.

Ši dalis yra jungtis tarp praeities Anykščių šilelio ir dabarties Anykščių šilelio. O tuos du laikotarpius sujungia kalbėtojo šilelyje patirti pojūčiai. Anykščių šilelyje patiriamas grožis,vieta yra atpažįstama kalbėtojo ir suteikianti jam džiaugsmo bei ramybės.

Atsiskleidžia ir romantizmo, ir klasicizmo, ir apšvietos pasaulėžiūros. Gamtos ir žmogaus ryšys.

Vaizdai ,,Anykščių šilelyje”

Miškas labai spalvingas, kalbėtoją, praleidusį daug laiko gamtoje, traukia spalvingumas. Minimos spalvos: žalia, rausva, balkšva - natūralios spalvos. Spalvingumas taip pat dar labai ryškus A. Mickevičiaus ,,Ponas Tadas”. Kad jis daug laiko praleidęs gamtoje, galime pastebėti iš to, kad jis žino daug augalų pavadinimų ir juos atpažįsta.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!