Dauguma vokiečių Versalio sutartį išgyveno kaip nacionalinį pažeminimą. Vokietijai teko moralinė atsakomybė už Pirmąjį pasaulinį karą ir jai reikėjo atlyginti padarytą žalą. Nacistai, kurstydami revanšistines nuotaikas, galėjo tuo sėkmingai pasinaudoti.
Bet buvo jėgų, kurios norėjo išvengti naujos, Pirmojo pasauliko kario katastrofos pasikartojimo. Taikos optimizmas pasiekė viršūnę 3-iame dešimtmetyje, kai 1925 m. buvo pasirašyta Lokarno sutartis. Pagal ją Vokietija pripažino sienas su Belgija ir Prancūzija, o Reino sritis turėjo tapti demilitarizuota zona. Vokietijos užsienio reikalų munistras Strezemanas (Stresemann) ir Prancūzijos užsienio reikalų ministars Brianas (Briand) laikėsi taikios politikos 3-iame dešimtmetyje. 1926 m. abu buvo apdovanoti Nobelio taikos premija.
Briano ir JAV užsienio reikalų ministro Kelogo (Kellogg) iniciatyva 1928 m. buvo pasirašytas Braino-Kelogo paktas, kuriame karas, kaip tarptautinių konfliktų sprendimo priemonė, buvo pasmerktas. Ne tik Vokietija, bet ir Italija, Japonija, Prancūzija, Didžioji Britanija bei JAV pasirašė sutartį. 1929 m. Brianas iškėlė mintį apie suvienytas Europos tautas, bet pasiūlymas nesusilaukė didelio pritarimo.
Pirmosios nusiginklavimo derybos įvyko irgi 3-iame dešimtmetyje, tačiau dėl abipusio nepasitenkinimo jų rezultatai buvo menki. Karo pramoninikai į nusiginklavimo konferencijas siuntė savo agentus. Jų uždavinys buvo kurstyti susiskaldymą ir trugdyti priimti nutarimus.
JAV irgi ėmėsi kai kurių konferencijų rengimo inicetyvos. Į jas ypač priešiškai žiūrėjo Vokietija su Italija. Tai stiprino amerikiečių nesikišimo šalininkų nuotaikas, kai nelabai kas parėmė jų taikos iniciatyvas. Valstijos toliau ginklavosi, o po taikos optimizmo sekė nuolatinių tarptautinių krizių ir konfliktų dešimtmetis, kurį užbaigė 1939 m. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.
Istorikai nurodo skirtingas sąlygas, mėgindami paaiškinti Antrojo pasaulinio karo prežastis. Kai kurie grįžta net į 1870 m., kai Italija ir Vokietija susivienijo, ir būtent čia randa paaiškinimą, kodėl kilo Pirmas ir Antras pasauliniai karai. Šios naujos valstybės sutrigdė jėgų balansą ir sukėlė neramumų.
Daugelis mini Versalio taikos sutartį, kuri daugiau problemų sukūrė, negu išsprendė. Vokiečiai troško revanšo, o daugelyje šalių atsirado nepatenkintų nacionalinių mažumų. Nacionalizmas kurstė revanšistines nuotaikas ir buvo pagrindinė karo varomoji jėga.
Marksizmo...
Šį darbą sudaro 1913 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!