Antikos politikos ir teisės palikimas

Graikų filosofas Platonas (V – IV a.pr. Kr.) bandė apibūdinti idealią valstybę. Jo manymu, tinkamai tvarkomos valstybės požymis yra stabilumas. Jį turi garantuoti trijų luomų struktūra. Pastarąją privalo sudaryti valstybę išlaikantys darbininkai, saugantys kariai ir valdantys filosofai.
Didžiausias graikų įnašas į pasaulio istoriją – įvairių tipų valdžia. Aristorelis (IV a. pr. Kr.) apibrėžė pagrindinius valstybės politinius režimus. Svarbiausias jų – demokratija. Jos pavyzdžiu tapo Atenų polis. VI – Va. pr. Kr. Šiame graikų polyje įsitvirtinęs politinis režimas buvo pagrįstas lygiomis piliečių teisėmis dalyvauti valstybės politiniame gyvenime, galimybe rinkti valstybės pareigūnus ir patiems būti išrinktiems, žodžio laisvė.
“Taigi, pagrindinis demokratijos principas yra laisvė. (...) O vienas iš laisvės bruožų - pakaitomis būti valdomam ir valdyti pačiam, nes demokratiškai suprantamas teisingumas yra lygybė skaičiaus, bet ne vertės atžvilgiu; (...) tad demokratijose neturtingieji tampa galingesni už turtinguosius, nes jų yra daugiau, o lemiamą galią turi tai, ką nusprendžia dauguma.”
Senovės Graikijoje sukurtos valstybės valdymo formos
Vieno asmens (paveldima) valdžia
Negausaus kilmingųjų sluoksnio valdžia
Piliečių daugumos valdžia
Neribota vieno asmens valdžia
Valdymo forma, kai valdžia priklauso nedidelei, dažniausiai turtingųjų, grupei
Neribota agresyvios minios valdžia
Normalios
Išsigimusios
Išsigimusios
Normalios
Senovės Romos laimėjimai
“Dvylikos lentelių įstatymai” (451 – 450 m. pr. Kr.), kodifikavę romėnų paprotinę teisę ir taip garantavę vienodų teisės normų taikymą Romos gyventojams patricijams ir plebėjams. Juose įtvirtinti ir šiuo metu plačiai taikomi civilinio proceso nuostatų ir institutų pradmenys.
Romos monarchiją VI a. pr. Kr. pakeitė respublika. Jos laikais (VI – I a. pr. Kr.) Romoje buvo garantuotas piliečių dalyvavimas valstybės valdyme ir valdžios institucijų renkamumo principas bei nuolatinė kaita.
Erų sandūroje susidariusi Romos imperija apribojo, o galiausiai galutinai panaikino piliečių dalyvavimą valstybės valdyme.
2. Antikos laimėjimų tęstinumas
Demokratija
Per ankstyvųjų Italijos miestų respublikų egzistavimą ir viduramžius išsivystė svarbios moderniai Vakarų demokratijai svarbios idėjos, tokios kaip atstovavimas.
Didelę reikšmę demokratijos sampratos raidai turėjo prigimtinių teisių idėja (dabar dažniausiai vadinama žmogaus teisėmis). Remiantis šia idėja prieita prie išvados, kad visi laisvi žmonės turi vienodas teises. Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!