Antika: žymiausi kūrėjai ir poantikinis menas

Nuo senovės graikų kultūros suklestėjimo mus skiria jau du su puse tūkstančio metų. Viskas pasaulyje nuo to laiko neatpažįstamai pasikeitė, bet antikinės dailės galia ir šlovė amžina. Tai graikų ir šiuolaikinio pasaulio kultūros dalis. Antikinis menas, senovės Graikijoje atsiradusios vaizdavimo technikos, motyvai ir modeliai tapo kitų meno rūšių vystymosi pagrindu. Pasaulyje ir šiandien žavimasi antikos daile, o bene žymiausi pasaulio skulptoriai irgi yra kilę iš Senovės Graikijos. Verta paanalizuoti, kokie žymiausi antikos kūrėjai, meno pradininkai labiausiai paveikė po antikinį meną

Archajiškas laikotarpis Graikijos istorijoje(650–480 m. Pr. Kr.) Yra istorikų priimtas terminas nuo XVIII a. Jis atsirado studijuojant graikų meną ir iš pradžių priklausė graikų meno, daugiausia dekoratyvinio ir plastinio, vystymosi etapui, tarpiniam tarp geometrinio meno laikotarpio ir klasikinės Graikijos meno. Vėliau terminas „archajiškas laikotarpis“ buvo išplėstas ne tik meno istorijai, bet ir socialiniam Graikijos gyvenimui, nes šiuo laikotarpiu, kuris sekė „tamsiaisiais amžiais“, įvyko reikšminga politikos teorijos raida. demokratijos, filosofijos, teatro, poezijos kilimas, rašytinės kalbos atgimimas (graikų abėcėlės atsiradimas vietoj linijinės B, pamirštas „tamsiaisiais amžiais“). šiam laikotarpiui būdinga monumentali architektūra ir plastika. Architektūroje, remiantis medžio ir molio senosios statybos patirtimi, 8 ir ypač 7 a. pr. Kr. statomos akmens šventyklos. Tuo laikotarpiu susiklostė šventyklos pagrindinė architektūros forma: stačiakampė patalpa kulto atvaizdui (skulptūrai) su prieangiu, apsuptu kolonomis. Buvo statoma iš tašyto marmuro, ar kalkakmenio blokų. 6 a. pr. Kr. vid. galutinai susiformavo dorėninės architektūros stilius, o nuo 5 a. pr. Kr. – jonėnų stilius. Remiantis šių stilių orderiais, šventyklų pastatų dalys išlaiko griežtas tam tikro stiliaus proporcijas.

Archaikos laikotarpiu prasidėjo akmens, bronzos ir molio monumentaliosios skulptūros raida. Pagrindinės temos: kūras ir kora. Kūras – stovinčio nuogo jaunuolio figūra, vaizduojanti ir dievą, ir atletą, ir mirusįjį. Kora – apsirengusios moters statula, vaizduojanti deivę arba auką dievams. Šiose skulptūrose nėra jokių individualių bruožų. Figūros frontalios, statiškos. Žingsnio stovėsena ir prie šonų prispaustos rankos, gal būt rodo senovės Rytų ir senovės Egipto dailės įtaką. Archainės plastikos ypatumas – vadinama „archainė šypsena”: lūpų kampučiai kilstelėti lyg šypsantis; daugelio manymu, tai esąs pirmasis mėginimas perteikti sielos būseną.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!