Antano Sutkaus teatro savitumas ir suvokimas

Tačiau be jokios abejonės jis buvo vienas iš nedaugelio pačioje XX a. pradžioje bandęs teatrui suteikti kažkokią gilesnę prasmę („Atėjo laikas, kada vaidyba turi sukurti tai, kas nesukuriama nei plienu, nei krauju, nei spausdintu žodžiu, nei gyvenimo kova...“4), suteikęs teatrui savitumo, išugdęs daugelio aktorių profesionalumą.
Šiame darbe pabandysime nagrinėti A. Sutkaus teatro darbo stilistikos ir metodikos savitumą, veiklos kryptis, bei apibrėžti visa tai įtakojusius veiksnius.
„A. Sutkaus teatru“ laikysime visą jo kūrybinę veiklą nuo pirmųjų bandymų Marijampolės gimnazijoje iki pat „Vilkolakio“ teatro uždarymo.
ANTANO SUTKAUS TEATRO SAVITUMAS
A. Sutkus turėjo svajonę – įkurti liaudžiai suprantamą teatrą, kuriam susipintų mimodramos, dainos, muzikos, choreografijos, dramos, tragedijos, satyros ir komedijos elementai.5 Be kita ko, režisierius buvo įsitikinęs, kad lietuvių teatras turi turėti savitų nacionalinių bruožų.6 Taip pat turėjo gana tiksliai apibrėžtus tikslus – skatinti kultūros istorijos pažinimą, plėsti artistų ir moksleivių akiratį, skatinti jų kūrybinę iniciatyvą.7 Šiems tikslams ir norams įgyvendinti be abejo buvo reikalingos ir atitinkamos priemonės, kurios ir darė A. Sutkaus teatrą (tiek Tautos ir „Vilkolakio“ teatrus, tiek visą kitą režisieriaus veiklą) tokiu savitu.
Prie viso šito taip pat prisidėjo ir itin neįprastas tam laikmečiui A. Sutkaus požiūris. Jis buvo įsitikinęs, kad tik ta visuomenė ir tauta gali prasmingai gyventi ir progresuoti, kuri moka kritiškai įvertinti savo reikalus, nebijo ir nevengia pasijuokti iš savo negerovių, klaidų ir supilkėjusios kasdienybės idiotizmo.8 Režisierius „Vilkolakio“ scenoje nepataikavo įtakingiesiems, dažnai pajuokdavo tuos „veikėjus“ kurie nebeskyrė savo kišenės nuo valstybės, negailėjo subiurokratėjusių ir suįžūlėjusių verteivų, kyšininkų,9 kalbos keistenybėmis pašiepdavo aukštus pareigūnus, ignoravusius lietuvių kalbą, nesistengiančius jos gerai išmokti.10
A. Sutkaus charakterio ypatybės taip pat lėmė jo veiklos savitumą. Jo silpnybė buvo savikritikos stoka, stiprybe nepasižymėjo jo vaidyba ar režisūra, tačiau kriticizmu buržuazinės visuomenės stabarėjančių ar jau sustabarėjusių teatro veiklos formų atžvilgiu jam tuomet prilygo nebent tik B. Sruoga.11 Buvęs administratoriaus ir režisieriaus padėjėjas J Kalesevičius pažymi, jog A. Sutkus buvęs griežtas ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!