Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ laiko sutankinimo technikos analizė

Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ įvade, galime stebėti autoriaus gebėjimą, iš pirmo žvilgsnio, monotonišką kelionę į darbą perteikti daugiaprasmiškai ir intriguojančiai. Autorius, tai meistriskai atlieka pindamas skirtingas, pagrindinio veikėjo - Antano Garšvos, gyvenimo paraleles tarpusavyje. Ištraukoje, autorius pasitelkes laiko sutankinimo technika, vaizdus perteikia chaotiškai, taip, kaip jie pasiekia šizofrenijos paveikto pagrindinio veikėjo sąmonę.Viena mintis nepaliaujamai keičia kitą. Pirmame įvado epizode matome, jog Garšvos dėmesys sutelktas į aplinką ir nesuasmenintas detales, kaip apytuštis peronas, škotiškų marškinių užtrauktukas ir t.t.. Išorinio pasaulio dominavimas, įrodo, jog Garšva pasaulį mato vartotojiška prizme. Pirmoje pastraipoje industrinio pasaulio prizmė atsiskleidžia šiuo įvado sakiniu: „Dvi negres žaliom sukniom stebi išeinančiuosius“ trapi, tyra ir aistringa dvasinė meilė neapsisaugo nuo vartojiškumo godybės, ji keičiama kūniškais malonumais. Už pinigus gali nusipirkti viską, net meilę bei jausmus, tam, jog valandai nesijaustum vienišas. Netrukus Garšvos mintis išblaško šaltis. Sąmonės srauto technika, Škėma mus nukreipia į žmogaus atotrūkio nuo gamtos temą, šiuo sakiniu „Šąla rankų ir kojų pirštai, nors rugpjūčio mėnuo Niujorke.“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!