Antano Škėmos ,,Balta drobulė” analizė

Antano Škėmos ,,Balta drobulė” paskaita I Dalis • Antano Škėmos ,,Balta drobulė“ • Kas yra kūrybinis nihilizmas? • Kodėl pats Škėma savo kūrybinį metodą vadino kūrybiniu nihilizmu? Antanas Škėma – labai savitas rašytojas. Vieną etiketę jam labai sunku priskirti, nes jis būtent buvo labai įvairios kultūros rašytojas. • Nihilistinės filosofijos perspektyva: 1. (Biografija) Kiekvieną pasaulėžiūrą suformuoja tam tikros aplinkybės. Tam tikri gyvenimiški įvykiai, kurie lemia rašytojų prisirišimą prie vienos ar kitos filosofinės srovės. Škėmos atveju šita tendencija yra itin ryški, nes jo gyvenimo traumos, skaudūs išgyvenimai jį tarsi nuverpia į nihilistinę filosofiją. 2. Kaip dramatiškas gyvenimas virsta nihilistine pasaulėžiūra? Škėma tragiško likimo rašytojas: motina sirgo psichine liga, rašytojas bijojo išprotėti, išvyko iš Lietuvos į Ameriką (išvykimas kėlė kaltę). Jis buvo istorinių aplinkybių auka, aplinkybių traumuotas žmogus. • Biografijos faktai: ,,Vieną vakarą į mūsų butą įsiveržė girdi raudonieji (kalba apie įvykius Ukrainoje, po Raudonosios revoliucijos), vos nenušovė tėvo ir buvo nusiteikę išprievartauti motiną.“ • Škėma pats pripažįsta, kad jo vaikystė buvo raudonosios armijos revoliucijoje ir kokius žaidimus jis žaidė: ,,Mes, vaikai, sukdavome gatvėje ant žibintų pakartus baltųjų karininkus ir subtiliai keikėmės“ • Jie vogė bulves ir vienas ūkininkas mirtinai užpliekė jo draugą: ,,Mes vogėme bulves, ir vienas ūkininkas mirtinai užpliekė lazda vieną mano sėbrą“ • Mes matome, kad nuo pat vaikystės Škėma susiduria su pasaulio nesaugumu. Nesaugus pasaulis kuriame smurtas ir mirtis yra labai stiprios jėgos, kurios dažnai veikia žmogų. • Antrojo pasaulinio karo metu yra kitas labai dramatiškas įvykis, kuris paveikia Škėmą: 1. Priverstinė emigracija (Išvykimas į Ameriką). Jam buvo siūlyta pasitraukti į miškus ir tapti partizanu. Tačiau kaip pats sako Škėma: „ Neišlaikiau šito žygio ir su šeima atsidūriau Vokietijoje. Todėl skeptiškai vertinu išeivijoje esančių kariškių skelbiamą heroizmą“. Visą gyvenimą jaučia kaltę, kad atsisakė būti partizanu, todėl save laiko išdaviku, kuris išdavė tėvynę. Jis kaltino ne kitus, o pirmiausia save. Jis jaučia, kad padarė ne viską. • Vytautas Kubilius literaturogas taip pat irgi buvo labai įdomiai aprašęs tuos literatūrinius faktorius, kurie vyko Išeivijoje. Jis buvo pavadinęs tautine mazochistine fiesta: susirenka žmonės ir kalbasi kaip jie ilgisi visi Lietuvos. Tas kuris yra labiausiai išsiilgęs Lietuvos yra ,,Vakaro žvaigždė“. • Kavolis ir Škėma nepritapo prie tų sentimentalių patriotų, nes jie nesuvokia, kad tai yra sąmoningai pasirinktas likimas. • Tekdavo laidoti sudarkytus kūnus. • Amerikoje priverstas dirbti fabrike, vėliau liftininku. Tai traumuoja jo asmenybę, jam reikia laisvės, įkvėpimo. Įvykiai sukasi į negatyvią pasaulėžiūrą, kai netikima klasikinėmis vertybėmis. • Tragiška asmeninė patirtis lėmė, kad Škėma netiki optimizmu, gėriu ar grožiu. Kadangi gyvenime matė tik smurtą, mirtį, badą, inerciją, tai jam visos didžiosios idėjos yra tik iliuzija. Škėmos idealogija – Nihilizmas ir reliatyvizmas. Visos didžiosios idėjos buvo tik išsisukinėjimai ir pusiau tiesos. Tie bergždi gražūs pakilimai - Dievas, dvasia, prasmė – nieko verti. ,,Tai gražūs daiktavardžiai jauniems žmonėms, atsiskyrėliams, dvasininkams“ – Peter Sloterdijk. Ciniškojo proto kritikas. Savo metodą Škėma apibūdino taip: ,,Kūrybinis nihilizmas yra mano religija. Mirties momentas – reikšmingiausioji tikrovė. Ir iliuzijų raizginys begyvenant. Mes mirštame, ir kiti gimsta, gyvena ir miršta. Prisipažįstu, gal ir klystu. Ir mano pasaulėvaizdis tėra nuvargusio žmogaus vizija. Bet man ji tikra“ • Mirtis Škėmai svarbi, jis bando studijuoti mediciną. Iš medicinos studijų išsineššė vieną dalyką: meilė vadovams. 1. Ką vadiname nihilizmu? • Nihilizmas (,,niekas“) – Filosofijos kryptis, teigianti, kad pasaulis ir žmogus neturi jokios objektyvios prasmės, tikslo arba vertės. Dievas neegzistuoja, moralė neobjektyvi, todėl vieni veiksmai negali būti laikomi geresniais nei kiti. • Nihilistams neegzistuoja Dievas. Nes Krikščionys gyvena prisikėlimo viltimi. • Žmogus yra pasimetęs ir vienišas, nes neturi jokių dvasinių atramų. Nėra dvasinių atramų Škėmos gyvenime dėl baisių susidūrimų su tikrove. Škėmos poziciją formuoja nihilistinės krypties mąstytojai: 1. Arturas Šopenhaueris. 2. Frydrichas Nyčė. 3. Albertas Kamiu. Jie akcentuoja, kad bet koks bandymas žmogų paaiškinti pagal mokslo ar moralės dėsnius yra prigimties racionalizavimas. Protas nepajėgus suvokti žmogaus egzistencijos: tą gali tik menas. Menas yra galimybė išsivaduoti iš per daug protingo ir per daug agresyvaus pasaulio, kuris nori mus įtraukti į tam tikras iliuzijas. 1. Šopenhaueris rėmėsi rytų filosofija, pagal kurią išorinis pasaulis – tik proto sukurta iliuzija. Tai žmogų pasmerkia nevaisingam prasmės ieškojimui ir kelia kančią: ,,Optimizmas yra karti pajuoka iš žmogaus sielvarto“. Škėmos romanas vaizduoja kenčiantį, proto, tiesa netikintį žmogų: ,,Aš nenoriu ramybės. Noriu kančios“ – Antanas Garšva. Šopenhaueris tikra būsena laiko – kančia. ,,Mirtis yra stipresnė už meilę“ – Antanas Garšva. 2. Iš Nyčės pasakė Dievo mirties idėją: Ne Dievas yra kūrėjas, o antžmogis. t. y. Žmogus, kuris įveikia kultūrinę ideologiją (davatkišką moralę) ir išlaisvinti norus, fantazijas bei pasąmonės impulsus. ,,Kūrėjas neturi savęs cenzūruoti, t. y. Gėdytis žmogiškumo“ – Nyčė. ,,Buvau Nietzshės antžmogis“– Antanas Garšva“ Grašvos atveju kūryba, tai įsijautimas į save, į savo būsenas, savo pasąmonę, savo psichiką, todėl jis save vadina atžmogiu. Jam neegzistuoja jokia davatkiška moralė. Jis necenzūruoja savo patirties, jis yra toks koks jis yra. Nėra jokios subjektyvios moralės, čia yra aš su savo patirtimi, su savo individualia psichika, kuri pasaulį suvokia kitaip ir kūryboje turi išreikšti tai kas aš esu. 3. Albertas Kamiu pabrėžė sizifiško nuovargio idėją. Žmogus įkalintas rutinoje, pasmerktas lėtai mirčiai. Škėmos personažai – svetimi sau ir pasauliui, pasmerkti beprasmybei ir kančiai, bet jie tą sąmoningai suvokia ir tai gelbsti nuo visiško savęs praradimo. ,,Absurdiškas žmogus, anot Camus? Tebūnie“ – Antanas Garšva. Albertas Kamiu išrado terminą ,,Absurdo žmogus“. ,,Absurdo žmogų“ mes neturėtume suvokti kaip žmogų kuris nejaučia gyvenimo prasmės, bet kaip žmogų kuris sąmoningai suvokia, kad nėra gyvenimo prasmės. Absurdo žmogus žino, jog jokia veikla jo neįprasmins, bet jis vis tiek tą veiklą atlieka. Garšva susitaikęs su situacija, bet tarsi bando iš jos išsivaduoti, bet išsivadavimas nėra savižudybė. Garšva gyveno iliuzijose, nes bando sukurti meilę su Elena. Pabaigoje prieš išprotėjimo sceną, jis atsiprašo Dievo už visas savo klaidas ir sako aš būsiu geras. Neatsižada tos iliuzijos, kad aukštesnė galia gali suteikti jam laisvės. Pasak Alberto Kamiu, žmogus yra nepatenkintas toks, koks jis yra ir kas jis yra pasauliui. • Minėti filosofai pabrėžė, kad menas žmogų apsaugo nuo beprasmybės: kūrėjas gali prisiglausti nuo vidinės tuštumos ir pasaulio banalybės mene. ,,Menas, vien tik menas – sako Nietzsche, - menas mums duotas tam, kad nemirtume nuo tiesos“ – Antanas Garšva Tiesa – proto konstruktas, o prasmė – intuicijos. • Skaudžią asmeninę patirtį apmąstydamas pagal filosofų nihilistų idėjas Škėma pavaizduoja suskilusį, egzistencinę tuštumą jaučiantį žmogų. Kūrybinis nihilizmas – tai nuostata, kad egzistencinės tuštumos niekas nenuramins, tik menas suteikia dvasinio nusiraminimo iliuziją. Atsisakęs Elenos, Garšva lieka vienas, jis jos atsisako ne vien dėl ligos, bet ir tam kad galėtų kurti. Atsisakymą galima vertinti dviprasmiškai. Vienatvė yra persekiojanti būsena, o Garšva jaučiasi vienišas. Garšvai reikia vienatvės, kančios, kad galėtų pajusti tokį koks jis yra. II Dalis • Kaip papasakoti apie suskilusį žmogų? Vaizduodamas šizofrenišką subjektą, Škėma atsiriboja nuo lietuvių kaimiškos prozos tradicijos, kuriai pats negailėjo kritikos: ,,Pagrindinė kiekvieno lietuviško kūrinio idėja: gėris visada laimi lietuviškas kaimas pražygiuoja vien apsikaišęs jurginais ir maldaknygėmis“. • Išeivių bendruomenė nelabai priėmė jo kaip kūrėjo. Škėma buvo kitoks, jis buvo modernistas, nesirėmė tradicine lietuviška poezija, poetizuojančia praeitį ir paliktą tėvynę. Todėl jis buvo vertinamas labai atsargiai. ,,Balta drobulė“ buvo labai kritiškai vertinamas. • ,,Altoriaus šešėlį“ ir ,,Balta drobulė“ buvo pavadinti labai moraliais. • Škėmos atžvilgiu, lietuvių kultūra yra suinteresuota išsaugoti, užkoncervuotos vertybės, tradicijos. • ,,Škėma miesto, bet ir Vakarų kultūros rašytojas, todėl jam nebūdingos tradicinio kaimo motyvas, idealizuojamų senelių, ilgesingų peisažų, idealizuoto gėrio ar meilės propagavimo,, - Loreta Mačianskaitė • Rašytojas atsisako 3 svarbiausių tipiškam lietuvių prozos personažui būdingų bruožų: 1. moralumo (moralė yra reliatyvi, o moralistai cenzūruoja prigimtį); Škėmai visiškai nerūpi kito vertybinės pozicijos, jis turi savo pasaulėžiūrą. Vertybės – autentiškumas, laisvė ir kūrybinė laisvė. 2. tautiškumo (svarbu individo vidinis pasaulis, o ne fasadinis patriotiškumas); Škėma orentuojasi ne į tautą, ne į kolektyvą o į individą. Garšva siekia tokio individualaus asmeninio santykio. Dažnai cituoja liaudies dainas. 3. lyriškumo (lyrizmas pernelyg sutaurina žmogų, daro jį negyvą, atitrūkusį nuo žemės); • Škėmai būdingi visi svarbiausi modernistinio romano bruožai: 1. Orientacija į individo vidinio pasaulio vaizdavimą. 2. laiko ir erdvės subjektyvumas. 3. vertybių reliatyvumas. 4. pasąmonės ir sąmonės susidūrimo aktualizavimas. • Tai pirmasis lietuvių romanas, kuriame išsiveržia sąmonės srautas. Jis atskleidžia vidinį chaosą: tikrovė įsiurbiama, perdirbama pagal savo patirtį ir paverčiama neartikuliuotos kalbos srautu. Dabartis, praeitis, norai, baimės, svajonės – viskas išsprūsta viename kalbiniame sraute. • Sąmonės srautas nėra tik chaotiškas vaizdinių rinkinys: jis dėliojamas iš detalių, kurios minimos pasakojant I, III asmeniu ar vidiniu monologu, įtraukia užrašų, eilėraščių nuotrupas. Panemunė, Elena, Lauksargiai, Kristus, bendradarbiai - viskas susijungia viename sraute. • Romane ir dominuoja toks srauttas, atspindintis vidinę dinamiką. • Balta drobulė – pirmasis tikrai modernistinis romanas, žymintis literatūrinį lūžį tiek turinyje, tiek formoje: Turinys naujas, nes romanas iškelia suskilusį, beprasmybės jausmo persmelktą žmogų. Forma nauja, nes pirmą kartą lietuvių romane taip sodriai išsiveržia sąmonės srautas. • ,,Vienintelis būdas išsivaduoti iš pasaulio – išprotėti“ – Antanas Škėma III Dalis • Kaip išsilaisvinti iš egzistencinės beprasmybės? Škėmai kaip ir daugeliui modernių rašytojų, būdinga prarastų namų tema. Ji yra Baltos drobulės centre. Bet čia reikia kalbėti ne apie abstrakčią tėvynę, kuri nuo Daukšos laikų tapatinama su bendra istorija, kalba, papročiais, žeme. Garšvai: prarasti namai – tai archetipinis rojus, kuriame jis niekada ir nebuvo. • Garšva – dar vaikystėje traumuotas žmogus: 1. agresyvus tėvas (mušė garšvą ir motiną) 2. neurastenikė motina. 3. pats nužudė jauną rusą. 4. dėl karo buvo priverstas išvykti iš lietuvos. • Jis yra egzistencinis benamis: neturi namų, nei vidine, nei fizine prasme. ,,Esu persodintas akacijos krūmas“ – Antanas Garšva • ,,Ir tada per mano tėvą siurbėsi į mane liūdesys gamtoje, svetimumo pajutimas, vienišas siluetas – lapų, medžių vandens, oro apsupime, mane badė milijonai dygsnių, į mano akis, burną, ausis, odą skverbėsi vienišumas“ – Savo užrašuose parašė Garšva. • Gražu ir baisu – pirmieji susiformavę abstraktūs žodžiai mano vaikiškoje galvutėje. - Garšva. Jam pasaulis yra ir gražus ir baisus. • Nuo vaikystės nėra jokios dvasinės atramos, į kurią Garšva galėtų atsiremti. Atsiranda nereikalingumo jausmas. • Romane pateikiamos trys išsivadavimo iš egzistencinės beprasmybės formos: 1. Meilė – turėtų išganyti Grašvą nuo vienatvės. Kitas žmogus būtinas tam, kad galėtų nuraminti vidinę tuštumą. Tą patvirtina faktas, kad meilės tema įrėmina romaną. Pradžioje vaizduojamas Garšvos močiutei žiedą dovanojęs jaunuolis. Pabaigoje Garšva prisipažįsta meilę Elenai: ,,Aš myliu melsvas gysleles tavo kojose. Sudrėkusius blakstienius“ 2. Kūryba – Smurtas, mirtis, beprotybė – tai Garšvos tikrovė, kurioje išgananti meilė neįmanoma. Per daug skausmo, kančios, per daug negatyvių nutikimų, todėl bandoma glaustis prie kūrybos. Antanas Garšva rašė. Iš pasąmonės atitekėjo ramus neišvengiamumas. Lakštingala nutilo. Lakštingalos giesmėje per save Garšva ieškojo žuvusio pasaulio. Lygiai taip šis nepuošnus paukštis giedojo prieš tūkstančius metų. 3. Beprotybė – Garšva yra savotiškas iškrypimas, nes tikrovę jaučia savaip. Savitas žvilgsnis į tikrovę kūrėją pasmerkia vienatvei: ,,Esu svajotojas kaip ir mano tėvas. Esu lietuvis kaukas didžiausiame Niujorko hotelyje“ Vienintelis dalykas, kuris gali jam suteikti pilnatvės, yra jo siurrealistiška poezija. Bet ji tokia individuali, kad ją supranta tik pats Garšva. • Garšvos savirealizacijai trukdo du dalykai: 1. Civilizacija žmogų paverčia ekonomine funkcija: dirbti tam, kad išgyventum. 2. primityvesnio meno suvokimas: menas turi atitikti moralines – patriotines normas. • Garšvai kūryba yra ne aiški tiesa, sentimentalus virkavimas, o intuityvi pilnatvė su gamta ir savimi. Garšva galvojo, kad šis vitališkas ir sinkopinis smigimas negailestingai tūlų poetų susaldintas. • Kai pajuntama, kad meilė neįmanoma, o kūryba yra tik išsivadavimo iliuzija, kad pirmapradiškumas zivilizuotam žmogui įmanomas tik vaizduotėje, romanas paskęsta toje vidinėje erdvėje. Vienintelė išsivadavimo iš beprasmybės galimybė – beprotybė. • Škėmos kūryba yra savita. Garšva peikia patriotinę lyriką, kuri iškelia abstrakčius idealus( Dievas, meilė, moralė), jo tikslas – autentiška kūryba, ateinanti iš asmeninio santykio su pasauliu. Bet poezija nereikalinga nei industrinei visuomenei, nei patriotams, todėl Garšva pasmerktas ir egzistencinei ir kūrybinei vienatvei. • Tikras kūrėjas – neišvengiamai vienas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!