Antanas Škėma. Balta drobulė: 7 skyriaus pristatymas

„Balta drobulė“ - tai psichologinis intelektualinis romanas, kuriame galima įžvelgti ir autobiografinio pobūdžio detalių, parašytas vieno žymiausių katastrofinio modernizmo atstovų, poeto, dramaturgo Antano Škėmos, kuris savo kūryboje išreiškė XX amžiaus žmogaus pasaulėjautą, požiūrį į pasaulį. Romane gana plačiai nagrinėjamas žmogaus vidinis pasaulis, keliami egzistenciniai klausimai, pabrėžiamas to meto pasaulio chaotiškumas. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas kūrinio pagrindiniam veikėjui Antanui Garšvai. Tai ironiškos pasaulėžiūros poetas išeivis, kuris stengiasi pritapti tolimoje Amerikoje, dirbdamas monotonišką darbą, kuris psichologiškai jį žlugdo ir kaip žmogų, ir kaip poetą. Romane trimis sluoksniais vaizduojamas pagrindinio herojaus įvairiaspalvis gyvenimas: pirmasis sluoksnis susideda iš dabarties įvykių, trunkančių tik ne visai pilną parą, daugiausia keltuve, antrajame atskleidžiami netolimos praeities įvykiai, apibendrintai gyvenimas Niujorke, o trečiame minimi tolimos praeities įvykiai - atsiminimai apie motiną. Visgi aktualiausios kūrinio temos yra absurdo žmogaus gyvenimas, kūryba, žemiškų vertybių ilgesys, vidinio pasaulio suskilimas. Mano tikslas – pristatyti „Baltos drobulės“ septintą skyrių.
Jau skyriaus pradžioje galime pamatyti, jog Antanas Garšva gatvėje, netoli Elenos namų, net tiksliai nežinodamas, kur tie namai yra, laukia judviejų susitikimo. Atskleidžiama, jog Garšva jaučia tam tikrus jausmus šiai moteriai, kadangi prieš susitikimą jaučiasi neramiai, yra susijaudinęs. Pasimatymas vyksta parke, kuriame buvo nušautas rabinas (judaizmo religinis mokytojas). Antanas Garšva ramina Eleną ir pasako, jog dieną parkas vis dėlto yra saugus. Šiame epizode parodoma, kad pagrindinis kūrinio veikėjas yra rūpestingas. Iš citatos „Juodu ėjo tylėdami“ matome, kad čia kiekvieno iš jų galvose vyksta gilūs pamąstymai apie ateitį, tolimesnius veiksmus, tyla vaizduoja veikėjų dvasinį artumą. Skyriuje apžvelgiamas Niujorko miesto gyvenimas, viskas, ką Antanas Garšva mato, užuodžia, liečia yra detalizuojama, smulkiai aprašoma. Galiausiai Garšva ir Elena prieina tą vadinamąjį parką, kuris labiau primena aikštę. Jie atsisėda ir Elena, užgoždama tylą, vėl pradeda pokalbį. Ji tikina, jog šis susitikimas yra paskutinis. Tai sąlyginai įrodo moters ištikimybę savo vyrui inžinieriui. Vėliau Garšva, išgirdęs Elenos teigiamą įvertinimą: „Man patinka jūsų eilėraščiai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!