Ankstyvoji liturgija

Ankstyvosios Bažnyčios bei liturgijos istorinę reikšmę galime analizuoti turint galvoje ir vėlesnius laikus, ir apžvelgiant pačią pirminę jos formą. Dabartinė liturgijos forma susiformavo įvairiais laikotarpiais ir įvairiose Bažnyčios dalyse. Ankstyvoji liturgija buvo, ko gero, labiau apkrauta įvairiomis papildomomis formomis. Įvairiose vietose ji buvo skirtinga: vieni išplėtojo liturgiją, kiti iškreipė jos esmę.
Viduramžių bažnyčia dažnai laikoma kaip “Bažnyčia su labai aukštai išreikštu tarnavimu”1. Ypatingai puošnios bažnyčios, liturginiai rūbai, taip pat ypatingai puošnūs, pamaldose naudojami indai, simboliai įspūdingi. Tačiau paprastumą, sugebėjimą įtikinti, liturgijos grynumą randame tik Ankstyvosios Bažnyčios ir Reformacijos laikais.
I – II amžiai buvo didvyrių laikai, kadangi krikščionių religija buvo mažumos religija, apsupta apkalbų, kaltinimų, kenčianti nuo persekiojimų ir priešiškumo. Būti krikščionimi reiškė didžiulę atsakomybę. Tikėjimas ir tarnystė buvo tokios formos, kuri išliko iki mūsų dienų. Reformacijos metu įvyko dvasinis atgimimas, kuris leido Bažnyčią apvalyti, ir reformuojant senąsias ir įvedant naująsias formas liturgijoje.
1. Aprašyti Bažnyčios kūrimąsi.
2. Apžvelgti Ankstyvosios Bažnyčios raidą pirmaisiais amžiais.
3. Apžvelgti pamaldų tvarką nuo I iki III amžiaus.
Analizuojant krikščioniškosios tarnystės pradžią, mes turime visų pirma peržiūrėti penkiasdešimties dienų periodą, nuo pirmųjų Velykų iki Sekminių. Tuo metu, kaip niekada vėliau, nedidelė grupelė tikinčiųjų turėjo galimybę susitikti su Prisikėlusiu Kristumi, kurio realus buvimas buvo jų bendruose susirinkimuose. Iš šios unikalios ir didingos patirties atsirado tiksli koncepcija, kuri apibrėžia būsimą liturgiją.
Krikščioniškojo mąstymo vienybė perėjo į kolektyvinę “vienas kūnas”2, apie kurią kalba Šv. Paulius (Ef 4,4; 1 Kor 10,17). Dažni ir reguliarūs susirinkimai leido išlaikyti Kristaus Mirties ir Prisikėlimo prisiminimą. Liturgija, kurioje buvo naudojamos kai kurios Eucharistijos formos, tapo išskirtiniu krikščioniškojo tikėjimo bruožu.
Naujasis Testamentas liudija apie du ankstyvosios Bažnyčios liturgijos tipus: Jeruzalės – senesnė forma, tikintieji ir toliau lankė sinagogą. Jie taip pat kasdien rinkosi į krikščioniškus susirinkimus. Jie meldėsi, giedojo psalmes ir himnus, šventė Eucharistiją. Kai kurie judėjai toliau laikėsi papročių, bet jautėsi krikščioniškoji įtaka.
Pagoniškųjų krikščionių tipas išsivystė 20 metų vėliau, Korinte ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!