Anatomija. Gyvulio virškinimas

Kad organizmas galėtų gyventi, jis turi nuolat gauti baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vandens ir vitaminų. Tačiau išvardytų maisto medžiagų, kurias gyvulys gauna su pašarais, organizmas dar negali pasisavinti.Virškinamajame trakte šios medžiagos, veikiamos fiziškai, chemiškai ir biologiškai, virsta nesudėtingais, vandenyje tirpstančiais, junginiais, kurie pro virškinamojo trakto sienelę gali rozorbuotis į kraują ir limfą. Šie nesudėtingi junginiai naudojami kūno ląstelėms atstatyti ir kaip energijos šaltinis. Taigi virškinimu vadinamas toks fiziologinis procesas, kai chemiškai sudėtingos pašaro maisto medžiagos paverčiamos paprastesnėmis, t.y. tokiomis, kurias gali pasisavinti organizmas.
Virškinimo tipai yra trys: intraceliulinis, ekstraceliulinis ir membraninis.
Intraceliulinis virškinimas būdingas žemesniesiems vienaląsčiams organizmams. Ant jų paviršiaus yra specialios vietos, iš kurių formuojasi fagocitinės vakuolės. Jomis paimtą maistą suvirškina fermentai. Žinduolių organizme toks virškinimo tipas irgi pasitaiko. Taip naikina („suvirškina“) įvairius svetimkūnius leukocitai.
Ekstraceliulinis virškinimas būdingas aukštesniesiems gyvūnams. Jie maistą virškina virškinamajame trakte, kurio svarbiausios funkcijos yra sekrecija, motorika, įsiurbimas arba rozorbcija, ir ekskrecija. Seilių, skrandžio bei žarnų liaukos ir kasa išskiria virškinamąsias sultis, turinčias daug fermentų. Sultys suvilgo pašarą, o fermentai suskaido baltymus, riebalus ir angliavandenius į nesudėtingus junginius.Motorinė funkcija susijusi su virškinamojo trakto raumenų veikla. Raumenys judėdami susmulkina pašarą, sumaišo jį su virškinamosiomis sultimis ir stumia virškinamuoju traktu, o nesuvirškintas medžiagas pašalina laukan. Suvirškintas maisto medžiagas įsiurbia virškinamojo trakto gleivinė. Per ją šios medžiagos patenka į kraują ir limfą. Ekskrecinę funkciją atlieka skrandžio ir žarnų gleivinė, kepenys, kasa ir seilių liaukos.
Membraninių virškinimu vadinamas virškinimas, kai maisto medžiagas skaido ląstelių membranų struktūrose esantys fermentai, kuriuos gamina skrandžio bei žarnų liaukos ir kasa. Fermentų veikiami baltymai suskyla iki amino rūgščių, riebalai – į gliceriną ir riebiąsias rūgštis (oleino, palmitino ir stearino), o sudėtingi angliavandeniai (krakmolas) – į monosacharidus.
Fermentais vadinamos baltyminės medžiagos, greitinančios chemines reakcijas organizme. Dėl to jie dar vadinami biologiniais katalizatoriais. Fermentų aktyvumui turi įtakos aplinkos temperatūra. Aktyviausi jie būna 38-40C tamperatūroje. Aukštesnėje kaip 60C temperatūroje fermentai jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!