Analizė: Hamletas – emocijų ar proto žmogus

Kai kurios emocijos būna tokios galingos, kad gali palaužti žmogų. Paveiktas emocijų žmogus, dažnai nebeatskiria gėrio nuo blogio, tiesos nuo melo, ir kitų logiškai mąstančiam žmogui elementarių dalykų.
Detalus veiksmų apgalvojimas, loginis mąstymas, padeda susivokti situacijoje, suprasti reiškinių priežastis ir esmę, imtis reikiamų veiksmų. Tai galime suprasti Viljamo Šekspyro dramoje „Hamletas“. Hamletas Renesanso epochos humanistas, nepaprasta asmenybė, apdovanota įžvalgiu protu, jis yra jausmo ir proto žmogus, išgyvenantis vidinį konfliktą. Vienas svarbiausių Hamleto bruožų – dvasinė kaita. Stipriausias Hamleto emocijas galime įžvelgti monologe, kuriame jis kalba apie motiną. Hamleto emocijos kupinos pykčio motinai, nesuvokimo, kaip motina, gali taip trumpai gedėti vyro, kuris „mano motiną mylėjo taip, jog vėjui pūsterėt šiukščiau veidan nebūtų leidęs.“ Visoje dramoje Hamletas aiškiai parodo nekenčiantis motinos, tačiau gyliai širdyje žino, kokia ji yra jam svarbi, nes mirdamas Hamletas išgeria tų pačių nuodų, kurių išgėrė motina. Hamletas keliuose aspektuose pasireiškia, kaip emocijų žmogus, tačiau pagrindinį vaidmenį jis vaidina, kaip proto žmogus, nes jis neskuba atlikti veiksmų, siekia ir bando prieiti tobulumo. Monologuose jis filosofiškai kalba apie pasaulį, gyvybę ir mirtį, žmogaus būties prasmę. Hamletui skaudu matyti nesvetingą pasaulį, jo akyse subyra gyvenimo vertybės, kaip priesaika, garbė, laisvė, gėda, ryžtas, talentas, meilė ir gėris. Jį sukausto neviltis ir siaubas, neteisybė ir melas. Hamletui taip pat nesvetimi seni įsitikinimai, kad reikia atkeršyti tėvo žudikui, įvykdyti teisingumą. Jis supranta visa, kas vyksta šalia jo ir pripažįsta, kad gėris pralaimi kovą, o visi jo palydovai – turi tarnauti blogiui, neteisybei, melui. Hamleto protas yra gyvas, miklus, išlavintas nuolatinių studijų. Jam netrūksta minčių, orientacijos, netrūksta nei miklaus, stipraus žodžio mintims ir jausmams reikšti. Jo protas yra teoriškas, dėl to, kad jis mėgsta samprotauti, apibendrinti, filosofuoti. Hamleto charakteris akivaizdžiai paveiktas blogio, nes jis nuolat įsitempęs, nervingas, priešiškas, depresyvus, impulsyvus bei pažeidžiamas. Hamletas monologuose aiškiai pabrėžiamas jo pyktis sau pačiam, nes jo nuolatinis mąstymas, įvairių situacijų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!