Aleksandras Tairovas: pagrindinės idėjos ir kūrybos bruožai

Šiame darbe pristatysiu režisieriaus Aleksandro Tairovo kūrybos bruožus ir pagrindines idėjas bei jo gyvenimą. Kadangi Aleksandras Tairovas atstovauja sintetinį teatrą tai taip pat truputį papasakosiu ir apie šį teatrą. Pasirinkau šią temą, nes buvo įdomu susipažinti su dar negirdėtu teatro žmogumi. Kadangi teatru nesidomiu tai ši tema man nauja.
Po 1917 m. bolševikų revoliucijos Tairovas toliau kūrė savarankišką požiūrį į teatrą. Jo ankstyvieji sovietmečio kūriniai buvo Oscaro Wilde'o ir Adrienne'o Lecouvrerio „Salomėja“.
Paskutinis jo pastatytas darbas buvo – 1946 metais A. Čechovo „Žuvėdra“, po to teatras 1949 metais buvo uždarytas. Tairovas kūrė sintetinį teatrą, pabrėžė muziką, scenografiją, atsisakė scenos dėžutės principo, veiksmas vienu metu vyksta keliose vietose. Tairovas žavėjosi Rytų teatru ir improvizacija - commedia dell’arte tradicija. Aleksandras Tairovas teigė, kad teatre svarbiausias yra aktorius – „Svarbiausias teatrinio veiksmo dalyvis, anot A. Tairovo, yra aktorius.“ Aleksandro Tairovo kūriniams būdingas muzikalumas, plastika ir šokis, dainingas kalbėjimas, išraiškingi aktoriaus judesių nevaržantys kostiumai, itin kruopščiai apgalvotas scenos apipavidalinimas. A. Tairovas stebėdamas tiek K. Stanislavskio, tiek V. Mejercholdo eksperimentus suvokė, jog psichologinis turinys ir „jausmų tiesa“ neretai stokoja išraiškingesnės formos. Režisierius teigė, „jog žiūrovas jokiu būdu negali pamiršti esantis teatre, tad režisierius neturi scenoje kurti iliuzijos“.
Kalidasos Šakuntala (1914), P.‑A. de Beaumarchais Figaro vedybos (1915), O. Wilde’o Salomėja (1917), E. Scribe’o, E. Legouvé Adrienne Lecouvreur (1919), J.‑B. Racine’o Fedra, A. Ch. Lecocqo Žiroflė Žiroflia (abu 1922), E. O’Neillo Meilė po guobomis (1926), V. Višnevskio Optimistinė tragedija (1933), Madam Bovari (1940, pagal G. Flaubert’ą). „Režisūrai būdinga romantinė herojinė tematika, raiškus teatrališkumas, stilizacija.” Jo kūryba turėjo įtakos Rusijos ir pasaulio teatro raidai.
Kai 1929 m. Tairovas sukūrė Michailo Bulgakovo filmą „Bagrovy Ostrov“ („Raudonoji sala“) Stalinas pradėjo visiškai kontroliuoti kultūrą ir pavadino pjesę buržuazine. Dėl Stalino kontrolės sovietinėje žiniasklaidoje buvo pradėti organizuoti išpuoliai prieš rusų režisierių Aleksandrą Tairovą. Kitas jo pastatytas kūrinys – Vsevolodo Višnevskio „Optimistinė tragedija“ (1933) buvo sukritikuotas Viačeslavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!