Albero Kamiu romanas „Svetimas“

Romane vaizduojamas visuomenėje susvetimėjas žmogus – Merso. Jau pirmieji romano sakiniai (“Šiandien mirė mama. O gal ir vakar, nežinau”) yra tapę pirmaisiais absurdo ženklais. Tai skamba tarsi akibrokštas visuomenei, o jam išsakyta mintis nuostabos nesukelia. Nors išskirtiniu savęs niekada nelaikė. Jam tai įprasta, pasakyti mylinčiai merginai, kad jos nemyli, o paprašytas būti draugu atsako : “kad man vis tiek”. Merso atsisakė meluoti pats sau bei visai aplinkai. Mirus jo motinai, jis nė karto neverkė, nepanoro, kad būtų leidžiama jam paskutinį kartą pamatyti savo motiną. Merso taip pat nevengė surūkyti cigaretę bei atsigerti karštos kavos prie pat mamos karsto, kas daugumai šiais laikais gali apsirodyti kraupiai. Jau kitą dieną po motinos mirties, tarsi nieko nebūtų įvykę gyvena įprastą jam gyvenimą, retkarčiais pagalvodamas kaip elgsis jo viršininkas, ką jam reiks atsakyti. Tai sudaro šalto ir bejausmio žmogaus įvaizdį. Bet kuris kitas žmogus dar ilgai gėdėtų motinos, artimiausio žmogau. O jo tai nesukrečia. Romane vaizduojamas žmogus dažnai pasako, ar padaro tai ko nereikėtų, nederėtų. Dažnai tai būna susiję su aplinkos veiksniais. Kūrinyje dažnai minimas karštis, kaip pagrindinis veiksnys lėmės vienokį arba kitokį Merso poelgį ar išsakytą frazę. Vėliau veikėjas išsako abejonė dėl to veiksmo ar žodžio, bet ilgai nesigraužia, tiesiog taip atsitiko ir nieko nepakeisi. Kai antrojoje dalyje Merso jau vaizduojamas kalėjime, kaip pats prisipažįsta greitai pripratęs naujoje aplinkoje, nors daugumai tai būtų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!