Akumuliatorius

2.4.3. Akumuliatorių eksploataciniai gedimai 13
2.5. Darbo apsaugos reikalavimai 14
3. Akumuliatorių gamintojai 15
3.1. OPTIMA akumuliatoriai 19
Išvados 23
Literatūra 24
Įvadas
Referate nagrinėjant akumuliatorių eksploataciją, aprašiau akumuliatorių konstruciją, veikimo principą, akumuliatoriaus charakteristikas. Tik žinant akumuliatorių konstrukciją ir veikimo principą, galima tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti akumuliatorių. Toliau supažindinau su Lietuvoje naudojamų akumuliatorių gamyntojais, taip pat aprašiau ateities akumuliatorius – OPTIMA akumuliatorius.
1. Akumuliacinio efekto atradimas
Akumuliacinio efekto atradimas laikomas vienu svarbiausių išradimų elektrotechnikos srityje.
Dar 1802 metais G. Piteris savo bandymuose pastebėjo, jog dvi varinės plokštelės, panardintos į rūgštį ir sujungtos su galvanine baterija, įsikrauna ir vėliau jas trumpą laiką galima naudoti kaip nuolatinį srovės šaltinį. Šį reiškinį vėliau tyrinėjo daugelis kitų šios srities mokslininkų.
1854 metais vokiečių karo gydytojas Vilhelmas Zinstedenas pastebėjo, jog leidžiant srovę per švino elektrodus, panardintus į praskiestą sieros rūgštį, teigiamas elektrodas oksiduojasi, tuo tarpu neigiamas elektrodas nepakinta. Nutraukus srovės tekėjimą per plokšteles, elemente atsirasdavo nuolatinė srovė iki tol, kol visas švino oksidas ištirpdavo rūgštyje. Taigi, V. Zinstedenas savotiškai priartėjo prie akumuliatoriaus atradimo pats to nežinodamas.
1859 metais prancūzų inžinierius Gastonas Plante netikėtai pastebėjo tokį patį reiškinį bei to pasekoje sukūrė pirmąjį istorijoje švininį akumuliatorių. Nuo šio įvykio prasidėjo akumuliatorių technikos era.
G. Plante akumuliatorius buvo sudarytas iš dviejų tokių pačių švininių plokštelių. Plokštelės viena nuo kitos atskirtos medžiagine pertvara. Tokia konstrukcija buvo talpinama į parūgštintą vandenį ir sujungiama su elektrine baterija. Po keleto valandų atjungus bateriją, akumuliatorius kurį laiką skleisdavo pakankamai stiprią srovę. Esminis G.Plante akumuliatoriaus trūkumas buvo nedidelė talpa – akumuliatorius labai greitai išsikraudavo. Vėliau G. Plante pastebėjo, jog akuliatoriaus talpą galima padidinti papildomai apdorojus švinines plokšteles – jų paviršius turi būti kaip imanoma labiau porėtas. Tam, kad įgyvendintų šią sąlygą, G. Plante iškraudavo įkrautą akumuliatorių, o vėliau per jį leisdavo srovę priešinga kryptimi. Šis procesas buvo kartojamas daugybę kartų ir tai padėdavo padidinti švino oksido sluoksnį ant abiejų švino plokštelių.
Iki to laiko, kol buvo išrasta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!