Akių ligos ir priežiūra

Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla AKIŲ LIGOS IR PRIEŽIŪRA referatas Mokytojas Stanislovas Bernikas Paruošė 9a klasės mokinės: Simona Jakštaitė ir Vitalija Kapitanova Kaišiadorys 2005m Įžanga AKIS – tai jutimo organas, kuris žmogui teikia daugiausiai informacijos ir padeda palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu. Pažinti aplinką padeda ir kiti jutimai: klausa, lietimas, uoslė, skonis. Tačiau svarbiausi yra regėjimas ir klausa. Akys padeda pažinti daiktų formą, dydį, spalvą, jų padėtį kitų daiktų atžvilgiu, atstumą, judesį, greitį. Skaitydamas žmogus gali susipažinti su dalykais, kurių tiesiogiai matyti neįmanoma,- tai gražiausi meno kūriniai, kurios galima pamatyti akimis. Iš akių, veido išraiškos, mes mokame suprasti artimųjų nuotaiką, norus, kartais tiesiog be žodžių skaitome kitų žmonių mintis. Aklajam padeda tik klausa, todėl aklųjų veidai yra įtempti, neturi tos gyvos, nuolat besikeičiančios, reginčio žmogaus išraiškos. Kiekvienas, nors ir labai paprastas darbas, reikalauja akių pagalbos. Aklieji moka atlikti daug gana sudėtingų darbų, bet darbą organizuoja, medžiagų paruošimą atlieka regėjimą turintys žmonės. Regėjimas padeda žmogui apsisaugoti nuo daugelio pavojų. Matydami judančias transporto priemones, mes stengiamės po jomis nepakliūti, mes apeiname pavojingą vietą, ieškome saugaus kelio, drąsiai pereiname siauru lieptu per sraunią upę, vairuojame automobilį, pakylame į orą lėktuvu, ir plaukiojame vandenyje, nusileidžiame į žemės gelmes ir užlipame į aukščiausius kalnus ir t.t. Jausdamas ribotas akies galimybes, žmogus išmoko sustiprinti jas optiniais prietaisais. Su žiūronais, teleskopais mes galime pamatyti tolimas planetas ir žvaigždes, mikroskopas padeda pamatyti įvairiausius pasaulius viename vandens laše. Kiekvienas žmogus žino, kokios brangios jam yra akys. Visi mes norime turėti jas sveikas, norime apsaugoti nuo pavojų, todėl turime žinoti kokie veiksniai gali susilpninti ar visai sugadinti ragėjimą. O taip pat turime žinoti, kaip to išvengti ir turėti sveikas akis. Dažniausiai pasireiškiančios akių ligos: Toliaregystė Trumparegystė Miežis Ragenos drumstis Sausų akių liga Spalvinio matymo sutrikimai Aklumas Žvairumas Toliaregystė (Hiparmetropija) Tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės, todėl žmogus blogiau mato toli esančius daiktus, ir blogai – esančius arti. Simptomai: Galvos skausmas. Akies dugno pakitimai. Akių paraudimas. Greitas akių nuovargis. Vaizdo liejimasis. Skausmas judinant akies obuolius. Neryškus vaizdas, matomas iš arti. Žiūrėjimas prisikišus arti akių. Ligos eiga: Toliaregis neblogai mato daiktus iš toli, bet blogiau iš arti. Toliaregė akis turi prisitaikyti – išgaubti lęšiuką, sutraukdama krumplyno raumenis, žiūrėti tiek į toli, tiek į arti esančius daiktus, todėl ji labai pavargsta, pradeda lietis vaizdas, ima skaudėti galvą, padidėja jautrumas, trūkčioja vokai, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems vaikams gali išsivystyti žvairumas. Dėl nuolatinės įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasis akomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint į tolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra iš tikrųjų. Tai netikroji trumparegystė, kuri paaiškėja tik jai išnykus po krumplyno raumenį atpalaiduojančių vaistų sulašinimo. Toliaregiai, turintys vidutinę ir didelę refrakcijos ydą, elgiasi kaip trumparegiai – prisikiša knygą prie pat akių. Tuomet tinklainėje susidaro nors ir neaiškūs, bet lengviau matomi didesni vaizdai. Kai toliaregystė didelė, akys atrodo mažos, giliai įkritusios akiduobėse. Toliaregiai nuo jaunystės anksčiau pradeda skųstis senatvine toliaregyste, nes jų akys žiūrėdamos į daiktus iš arti, turi prisitaikyti tiek, kad išlygintų savo toliaregystę. Toliaregystė neprogresuoja. Suaugusiųjų toliaregystės stiprėjimas yra susijęs su slaptosios toliaregystės perėjimu į aiškiąją. Komplikacijos: Gali išsivystyti žvairumas, lėtinis konjunktyvitas, glaukoma, blefaritas (voko krašto uždegimas), gali pakenkti tinklainei. Patarimai: Labai svarbu, kad vaikams iš toliaregės akies nesivystytų trumparegė, todėl nekabinkite kūdikiams žaislų arti akių. Leiskite vaikui skaityti, piešti, rašyti tik gerai apšviestoje vietoje, sėdint prie jam pritaikyto stalo. Reikėtų kas pusvalandį daryti pertraukėles. Atstumas nuo knygos iki akių – apie 30-40 cm. Akims sveikiausia, kai skaitoma knyga padėta ant specialaus stovelio. Negalima skaityti gulint, taip pat ir gulinčios knygos, važiuojant autobusu, prietemoje. Per dieną televizorių vaikui galima žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos. Geriau šį laiką padalinti į tris keturis kartus. Su kompiuteriu vaikui galima žaisti ne ilgiau kaip 15 minučių, valandą –per dieną. Po 15 minučių žaidimo reikia daryti bent 15-20 minučių pertrauką. Kompiuterio ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaip pusę metro. Jei norite atitolinti senatvinę toliaregystę, smulkiu šriftu spausdintą knygą bandykite skaityti pakaitomis – esant geram ir blankiam apšvietimui (pvz., vieną skyrių – šviečiant trim lemputėm šviestuve, kitą – dviem lemputėm), retkarčiais nukreipkite žvilgsnį į baltus tarpus tarp eilučių. Skaitydami, žiūrėdami televizorių, dirbdami su kompiuteriu dažniau leiskite akims pailsėti – žiūrėkite į tolimus vaizdus (dangų, žolę, medžius). Patartina žiūrėti į sklandančius daiktus (debesis, paukščius). Kas pusvalandį padarykite pertrauką. Jos metu galima padaryti keletą pratimų: žiūrėti į lubas, po to į grindis, į šonus, pažiūrėti pakaitomis pro langą į tolumą ir į arti esantį tašką. Profilaktika: Toliaregystės profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrinti vaikams regą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Būtina stebėti vaikus, kad 7-10 gyvenimo metais neišsivystytų trumparegystė. Racionaliai maitinkitės, laikykitės dienos režimo, venkite streso. Trumparegystė (Miopija) Tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Daugiausia trumparegių yra gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ir ypač tarp jaunų asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Japonų trumparegių yra 38 %, o tarp studentų – 68 %. Lietuvoje per paskutinius 20 metų trumparegių tarp vaikų padaugėjo nuo 13,5 iki 26,7 %. Simptomai: Galvos skausmas. Akies dugno pakitimai. Neryškūs vaizdas, matomas iš toli. Ryškūs vaizdai, matomi iš arti. Žiūrėjimas į tolį prisimerkus. Greitas akių nuovargis. Vaizdo liejimasis. Skausmas judinant akies obuolius. Mirgėjimas akyse. Platus vyzdys. Ligos eiga: Trumparegis mato ryškų daikto vaizdą tik žiūrėdamas į jį iš arti, todėl jo akys greit pavargsta. Po įtempto regimojo darbo jam skauda apie antakių lankus, judant akies obuoliui, akyse mirga smulkūs pilkšvi taškeliai (skraidančios musytės). Žmogus blogai mato daiktus iš toli, vaikai skundžiasi, kad nemato, kas parašyta ant lentos. Kadangi regimas vaizdas neryškus, dažnai trumparegiai į tolį žiūri prisimerkę, taip daiktas paryškėja. Dėl akies obuolio išorėje esančių raumenų nusilpimo, vaikystėje gali prasidėti žvairumas. Trumparegės akys su didele refrakcijos yda didelės, vyzdys platus. Atsiranda pakitimai akies dugne. Dėl nuolatinės įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasis akomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint į tolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra iš tikrųjų. Tai ne tikroji trumparegystė, tačiau negydant gali išsivystyti į tikrąją. Skiriama trijų laipsnių miopija: silpna (iki 3,0 D), vidutinė (iki 6,0 D) ir didelė (daugiau kaip 6,0D). Augančiam vaikui būdinga progresuojanti eiga, tuo tarpu suaugus dažniau pasireiškia stabili mokykliniame amžiuje susiformavusi trumparegystė. Juo anksčiau trumparegystė prasideda, juo dažniau ji progresuoja, pasiekdama aukštą laipsnį. Lėtai progresuojanti trumparegystė padidėja mažiau kaip 1,0 D per metus. Dažniausiai ji nustoja progresuoti visiškai subrendus (sulaukus 18-20 metų). Tokiais atvejais komplikacijų beveik nebūna. Greitai progresuojanti trumparegystė padidėja daugiau negu 1,0 D per metus, ar stebimas „šuolio” simptomas – ryškus trumparegystės sustiprėjimas per trumpą laiką – daugiau kaip 1,5 D per metus. Dažniausiai ji nustoja progresuoti, bet pakitimai akyse lieka labai žymūs, todėl ir su akiniais žmogus mato blogai. Tai viena iš svarbiausių regėjimo invalidumo priežasčių. Svarbus prognostinis požymis įgytos trumparegystės atvejais yra pakitimų akių dugne išsivystymo laikas – jei jie atsirado anksti, tai trumparegiams per metus liga progresuoja greičiau nei tiems, kurių dugne patologinių pakitimų nebuvo. Suaugusiesiems šios ligos baigtis nevienoda – kartais pakanka akinių ar kontaktinių lęšių, kitais – vystosi sunkios trumparegystės komplikacijos, gresiančios aklumu. Komplikacijos: Žvairumas, tinklainės pakenkimas ir atšoka, katarakta, glaukoma, labai blogas regėjimas, aklumas. Patarimai: Nekabinkite kūdikiams žaislų arti akių. Ikimokyklinio amžiaus vaikų piešimo rašymo, skaitymo pamokėlės turėtų trukti nuo 2,5 – 4 valandų per savaitę. Mokiniai turi sėdėti pagal jų ūgį pritaikytuose suoluose gerai apšviestoje vietoje. Namuose geriausia pamokas ruošti prie stalinės lempos, kuri pastatyta kairėje pusėje (dešiniarankiams). Lempa turi būti 60 vatų stiprumo, su gaubtu. Atstumas nuo knygos iki akių – apie 30-40 cm. Akims sveikiausia, kai skaitoma knyga padėta ant specialaus stovelio. Skaitant kas pusvalandį būtina daryti pertrauką. Jos metu galima padaryti keletą pratimų: žiūrėti į lubas, po to į grindis, į šonus, pažiūrėti pakaitomis pro langą į tolumą ir į arti esantį tašką. Negalima skaityti gulint, taip pat ir gulinčios knygos, važiuojant autobusu, prietemoje. Atstumas iki televizoriaus turėtų būti ne mažiau kaip 2,5-3 metrai. Jei ekrano įstrižainė didesnė nei įprasta, didesnis turėtų būti ir atstumas. Per dieną televizorių vaikui galima žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos. Geriau šį laiką padalinti į tris keturis kartus. Su kompiuteriu vaikui galima žaisti ne ilgiau kaip 15 minučių, per dieną – valandą. Po 15 minučių žaidimo reikia daryti bent 15-20 minučių pertrauką. Kompiuterio ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaip pusę metro. Kompiuterio ar televizoriaus ekranas turi stovėti nugara į langą. Geriau kai šviesa krinta iš viršaus, o šviesos šaltinis neatsispindi ekrane. Žaidžiant kompiuteriu, žiūrint televizorių ir skaitant saulei nusileidus, patalpa turi būti apšviesta. Trumparegiui, kad neatšoktų tinklainė rekomenduojama sunkiai nekilnoti, nedaryti staigių judesių, sportuoti neintensyviai. Profilaktika: Trumparegystės profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrinti vaikams regą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Pasireiškus pirmiesiems regos sutrikimo požymiams, regą galima visiškai sugrąžinti, ir neretai trumparegystė nebesivysto. Trumparegystės profilaktiką reikėtų pradėti nuo pirmųjų kūdikystės dienų. Būtina laikytis regos higienos, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus. Miežis Miežis gali būti išorinis, vidinis ir šaltasis. Išorinis miežis – tai ūminis pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos su blakstienos folikulu (maišeliu) uždegimas. Vidinis miežis – tai ūminis pūlinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas. Šaltas miežis – tai lėtinis proliferacinis (vešantis) vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas. Simptomai: Nežymus karščiavimas. Limfmazgių padidėjimas. Vokų skausmas. Vokų paburkimas. Vokų paraudimas. Vokų sukietėjimas. Traiškanos tarp blakstienų. Akių paburkimas. Kietas iškilimas voke. Ligos eiga: Išorinis miežis prasideda ūmiai. Ligoniui skauda tam tikrą voko krašto dalį, ta vieta paburksta, parausta, tampa skausminga ir kieta. Uždegimas gretai plinta, paburksta visas vokas. Po 3-4 dienų tarp blakstienų atsiranda gelsva viršūnėlė, kuri pratrūksta į išorę, pūliai išteka ir procesas rimsta. Gali užaugti ne vienas, bet keli miežiai. Kartu gali būti lėtinis stafilokokinis blefaritas (vokų krašto uždegimas). Vidinio miežio simptomai labai panašūs į išorinio, tik miežis formuojasi užpakalinėje voko pusėje ir uždegimo vietą labiau skauda, procesas ilgiau trunka, gali padidėti paausiniai limfmazgiai, kartais pakyla temperatūra. Miežio vietoje oda paburkusi, paraudusi, junginė (plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų užpakalinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu) raudona, paburkusi, patinusi. Vėliau pro junginę matyti gelsvi pūliai, kurie dažniausiai pratrūksta pro ją, rečiau – pro liaukos lataką voko krašte. Šalto miežio pradžia lėta. Voke atsiranda standus, su oda nesusijęs pakilimas, oda virš jo paslanki. Iš junginės pusės matyti pilkšvai rausvas iškilimas. Dažniausiai šaltas miežis auga lėtai, bet gali kartais pasiekti ir riešuto dydį. Kai kurie miežiai paprasčiausiai išnyksta, bet dauguma turi pūlingą viršūnę, kuri pratrūksta maždaug per vieną savaitę. Pratrūkus, skausmas sumažėja. Miežis gali kartotis. Šaltas miežis gali rezorbuotis savaime. Kartais jis pratrūksta pro junginę – tuomet matyti rausvas grūdėtas audinys. Komplikacijos: Labai sunkiais atvejais jis gali komplikuotis akies obuolį supančio puraus ląstelyno uždegimu. Patarimai: Kad greičiau miežis pritvinktų, pagelbės sausas šiltas kompresas: šiltas virtas kiaušinis, pašildytas druskos ar smėlio maišelis. Sausą kompresą laikyti po 2-3 minutes, tris kartus per dieną, kol miežis pratrūks. Dėti drėgnus kompresus kategoriškai draudžiama, nes tuomet uždegiminis procesas išplinta. Išspausti miežį – griežtai draudžiama, nes gali susidaryti trombas, kuris veido kraujagyslėmis nukeliauja į galvą ir užkemša galvos kraujagysles. Būtina dažnai plautis rankas, liesti akis tik švariais pirštais Profilaktika: Stiprinti organizmo imuninę (gynybinę) sistemą, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus. Laiku gydytis tiek akių, tiek ir kitų organų sistemų ligas. Laikytis asmens higienos: neliesti akių nešvariomis rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine. Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis. Ragenos drumstis Tai dėl įvairių priežasčių ragenoje atsiradęs pilkas ar baltas padrumstėjimas, bloginantis regėjimą. Simptomai: Ašarojimas. Vokų spazmai. Šviesos baimė. Akių skausmas. Svetimkūnio pojūtis akyje. Išskyros iš akių. Melsvai pilkas randelis ant ragenos. Balkšva, gelsva ragena. Pablogėjęs regėjimas. Baltas storas randas ant ragenos. Ligos eiga: Uždegiminės drumsties atveju pasireiškia visi simptomai, būdingi keratitui. Visi uždegimai ragenoje dirgina jos nervines galūnėles ir sukelia refleksinį ašarojimą, akys bijo šviesos, spazmuoja vokai. Šie trys požymiai dar vadinami ragenos sindromu. Uždegimo židinio vietoje ragena drumstėja, darosi gelsva ar pilkšva. Uždegiminės drumstys gali būti įvairių formų, skirtingų dydžių ir atsirasti ragenos centre ar periferijoje, infiltruoti paviršinius ar giliuosius ragenos sluoksnius. Ilgainiui uždegimo židinys rezorbuojasi arba išopėja, ragena išplonėja ir lengvai gali plyšti vos pakilus akispūdžiui, pavyzdžiui, paspaudus vokus. Susilpnėja regėjimas, ypač jei uždegiminis židinys yra centrinėje (optinėje) ragenos dalyje. Pažeidimo vietoje ragena neblizga, jos paviršius nelygus, šiurkštus (paviršinio keratito atveju). Kartais ragena pažeidžiama iš vidinės jos pusės (akies obuolio viduje), tada ragena nepraranda blizgesio ir paviršius yra lygus. Keratitai keičia ragenos jautrumą, kuris gali teik susilpnėti ir išnykti, tiek labai sustiprėti. Akis parausta: rausvai violetinis vainikėlis supa rageną, toliau nuo jos paraudimas silpsta ir visai išnyksta. Priklausomai nuo uždegimo proceso sunkumo gali atsirasti pūlių priekinėje akies obuolio kameroje, prasidėti rainelės ir krumplyno uždegimas (iridociklitas). Rainelės uždegimui nurimus, lieka randas, kuris nesukelia ragenos sindromo, ragenos paviršius blizga, akis nesudirginta. Būdingiausios randinės drumstys yra debesėlis, dėmė ir baltuma. Debesėlis – tai melsvai pilkas, plonutis randelis, apimantis paviršinius ragenos sluoksnius. Dėmė – tai pilkas, storesnis randas, apimantis paviršinius ir vidurinius ragenos sluoksnius. Baltuma – tai baltas storas randas, apimantis visus ragenos sluoksnius. Jame dažnai būna įaugusių kraujagyslių. Ragenos drumstys labai pablogina regėjimą. Žala regėjimui priklauso nuo rando storio, jo dydžio, užimamos vietos. Labiausiai matymui trukdo dėmė ir baltuma, ypač jei jos susidaro ragenos centre. Tokiais atvejais padeda tik ragenos persodinimas. Prie rando gali priaugti ragena, ypač po ragenos opos prakiurimo ar kiaurinės žaizdos. Tuomet padidėja akies spaudimas, prasideda glaukoma. Ilgainiui drumstyje gali atsirasti šviesiai geltonų dėmių dėl riebalinių medžiagų kaupimosi ir baltų taškų dėl kalcio nuosėdų. Komplikacijos: Lieka blogas regėjimas, ar net aklumas. Prakiurus ragenos opai ar po kiaurinių sužeidimų ragenos randas beveik visada suauga su rainele ir dėl to gali pakilti akispūdis, prasidėti glaukoma Patarimai: Atsiradus bet kokiems akių ligos simptomams, įvykus traumai būtinai kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Laiku pradėtas tinkamas gydymas leidžia išvengti komplikacijų ir atgaivinti regą. Sergant keratitu, dažnai plaukitės rankas, nelieskite pirštais akių. Rekomenduojama kasdien keisti patalynę, rankšluostį, nosinę. Profilaktika: Saugokite akis nuo galimų sužeidimų, laiku ir tinkamai gydykite visas akių ligas. Sausų akių liga Sausų akių liga ar sindromas kyla, kai žmogaus akys dėl ašarų plėvelės sutrikimo yra nepakankamai drėkinamos Simptomai: Akių nuovargis. Akių paraudimas. Išskyros iš akių. Akių niežėjimas. Akių sausumas. Regėjimo sutrikimai. Akina ryški šviesa. Akių skausmas mirkčiojant. Sunkūs vokai. Sunku atsimerkti rytais. Ligos eiga: Išsausėjus akims rytais sunku atsimerkti, pacientai jaučia skausmą mirkčiojant, akys bijo šviesos, mato tai geriau, tai blogiau. Akių išsausėjimą rodo ir niežėjimas, nuolatinis pavargusių akių jausmas, sunkūs vokai, padidėjęs gleivių kiekis. Paraudimas padidėja ir padaugėja gleivių rytais, kiti simptomai ryškesni vakare. Sausų akių liga yra sunkiai diagnozuojama, kadangi sausos akys būna ir sergant kitomis ligomis. Drauge su kitomis ligomis sausos akys vadinamos chroniška liga – sausų akių sindromu, kuri yra praktiškai nepagydoma. Komplikacijos: Ilgainiui liga tampa lėtine Patarimai: Ilgą laiką kompiuteriu dirbantiems asmenims labai svarbu susikurti patogią bei priimtiną darbo vietą. Labai svarbu, kad kompiuterio ekranas stovėtų tiesiai dirbančiajam prieš akis, nuo jų nutolęs maždaug per pusę metro. Taip pat patartina įsigyti patogią darbo kėdę, nes kitaip saugant akis visiškai nepagalvojama apie stuburą bei laikyseną. Į ekraną rekomenduojama žiūrėti ne ilgiau kaip keturias valandas. Taip elgtis reikėtų visiems nuo mažiausio iki didžiausio. Nesilaikant šių nurodymų, akys pervargsta nuo vaizduoklio (monitoriaus) spinduliavimo, jas ima perštėti, gali sutrikti regėjimas. Jei žmogaus regėjimas ir taip jau yra sutrikęs, optikos salonuose galima įsigyti ir specialių akinių lęšių su antirefleksine danga. Jie skirti būtent tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterių. Lęšiai padengti šia naująja danga efektyviai atmuša spindulius, kuriuos skleidžia kompiuterių ekranai. Be to, kompiuterinės technikos salonuose visuomet galima nusipirkti specialių, ant vaizduoklio ekrano dedamų „langų”, kurie atlieka panašias funkcijas kaip minėtieji akinių lęšiai. Profilaktika: Saugokite savo akis nuo sauso oro, dūmų, vėjo, drėkinkite kambarių orą, nepamirškite dirbtinių ašarėlių ir kuo dažniau mirksėkit Spalvinio matymo sutrikimas Tai toks įgimtas ar įgytas gyvenimo eigoje regos sutrikimas, kai žmogus nejunta spalvų. Simptomai: Silpniau skiriama viena iš spalvų. Viena spalva maišoma su kita. Visiškai nematoma viena iš spalvų. Matomas nespalvotas vaizdas. Ligos eiga: Pasitaiko įvairių įgimtų spalvinio matymo sutrikimų. Kai žmogus jaučia visas tris spalvas, bet vieną jų silpniau, tokia spalvinė rega vadinama trichromatine anomalija. Gali būti sutrikęs raudonos arba žalios, arba violetinės spalvos jutimas. Dažniausiai pasitaiko raudonos spalvos skyrimo sutrikimų. Dėl spalvinės regos anomalijos žmogus kartais spalvas skiria gerai, kartais klysta. Kai yra stiprus dirgiklis, pavyzdžiui, šviesoforo raudona šviesa, tuomet spalva jaučiama gerai, bet kai šviesos dirgiklis silpnas, pavyzdžiui, sklinda iš specialių spalvotų lentelių, spalvos nematoma. Kai blogiau skiriama raudona spalva, šiais atvejais ji painiojama su žalia. Toks žmogus gali ir nežinoti, kad blogai skiria spalvas. Kai pacientas vienos spalvos visiškai nejunta ir skiria tik dvi spalvas tokia patologija vadinama dichromazija. Ilgabangiams šviesos spinduliams nesudirginus tinklainės raudonai šviesai jautraus komponento, neskiriama raudona šviesa. Tada šie spinduliai labiausiai dirgina žalios spalvos komponentą, todėl vietoj raudonos spalvos matoma žalia. Tai vadinama tikruoju daltonizmu (šią ydą turėjo D. Daltonas). Kai nesudirginamas žaliai spalvai jautrus tinklainės komponentas, nejuntama žalia spalva, ji painiojama su raudona. Taip pat pasitaiko atvejų, kai neskiriama violetinė spalva. Kartais žmogus visai neskiria spalvų, tokia spalvinės regos yda vadinama monochromazija arba achromatopsija – visiškas spalvinis aklumas. Visi aplinkos daiktai matomi nespalvoti, pilki. Esant įgytiems gyvenimo eigoje spalvų jutimo sutrikimams, žmogus blogai junta spalvas viena ar abejomis akimis. Dažniausiai neskiriamos visos trys spalvos. Kartu būna ir pagrindinės akių ligos simptomai. Įgimtų spalvinio matymo sutrikimų metu spalvinė rega išlieka tokia pati, nekinta, o įgytų atvejais – gali keistis ligos eigoje. Komplikacijos: Sutrikęs spalvinis matymas gali trukdyti dirbti kai kuriuos darbus, kur reikalinga skirti spalvas, todėl neleidžiama rinktis vairuotojo, lakūno, mediko, kariškio, muitininko, siuvėjo, gėlininko, dailininko ir kai kurių kitų profesijų. Patarimai: Spalvas blogai skiriantys žmonės patys be specialaus ištyrimo nežino apie savo ydą ir niekuo nesiskundžia. Reikėtų patikrinti spalvų jutimą pradinių ir viduriniųjų klasių moksleiviams, kad liktų keli metai iki būsimosios profesijos pasirinkimo. Profilaktika: Patariama laikytis akių ir regos higienos, vengti akių ligų. Aklumas Absoliutus aklumas yra tada, kai akis visiškai neatskiria šviesos nuo tamsos. Regėjimo aštrumas (akies sugebėjimas skirti du taškus, esančius vienas nuo kito tam tikru atstumu) tokiais atvejais lygus nuliui. Kai geriau matančia akimi (viena akis gali būti visiškai akla) žmogus skiria šviesą nuo tamsos, suvokia šviesos šaltinio kryptį, atskiria pirštus per vieną metrą, regėjimo aštrumas tokiu atveju ne didesnis kaip 0,03. Praktiškai aklais laikomi asmenys, kurių geriau matančios akies regėjimo aštrumas su akiniais yra ne didesnis kaip 0,08 (skiria pirštus iš keturių metrų). Gali būti susiaurėjęs matymo laukas iki 5-10 laipsnių nuo fiksuojamojo taško. Simptomai: Apakimas. Regėjimo aštrumas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!