Platonas – vienas garsiausių graikų filosofų, gimęs Atėnuose 427m. pr. Kr. Dar pačioje jaunystėje ėmė domėtis Sokratu bei jo pamąstymais, tapo ne tik jo gerbėju, mokiniu, tačiau ir draugu. Vedamas skirtingų politinių įsitikinimų, Platonas nuklydo nuo demokratijos link tironijos, kuria vėliau pats labai nusivylė. Po Sokrato nužudymo, kuomet jis buvo apkaltintas bedievyste bei Atėnų jaunimo gadinimu, Platonas ėmė nebepritarti demokratinei valstybei bei jos įstatymams, o siekiant plėsti akiratį svetur, Atėnuose filosofas nesilankė keliolika metų. Grįžęs jis atidarė mokyklą – akademiją, kuri veikė bene tūkstantį metų, tad galima sakyti, jog grįžęs Platonas gyvenimą pašventė filosofinių darbų rašymui ir mokslui, taip pat mokė ateities išminčių Aristotelį.
Kaip ir kiekvienas to meto filosofas, Platonas įkūnijo tam tikrus savitus kūrybos bruožus, jo kūriniuose gausu filosofinių idėjų, sąvokų, nes, pasak jo (bei jo mokytojo Sokrato), jose slypi tikrasis žinojimas, vientisumas ir netgi pastovumas. Platonas išradingai išreikšdavo žmogaus proto galią, remdavosi ir kitų filosofų, kaip Herakleitas idėjomis bei sklandžiai jas generavo, tad dėl šio suvokimo jį drąsiai galima pavadinti vienu iš objektyviojo idealizmo pradininkų. Platonas ieškojo visuotinių stabilių pagrindų kurie padėtų paaiškinti pasaulį, žmogų, pažinimą, gyvenimą, valstybę.
Išanalizavęs jam žinomus valstybės tipus – timokriją, oligarchiją, demokratiją ir tironiją, – juos atmetė kaip netinkamus ir nusprendė parodyti atėniečiams, kokia turėtų būti valstybė ir jos piliečiai bei sukūrė visiškai naują valstybės tipą, idealų jos modelį. Mąstymo ir fantazijos galiomis jis kūrė abstrakčius idealus, o juos įgyvendinti patikėjo valstybei. Todėl visa Platono filosofija glaudžiai susijusi su valstybės teorija, sudėtingus teorinius ieškojimus jis buvo pajungęs vienam tikslui – valstybės problemų sprendimui. Pasak jo, valstybės valdymo principas yra teisingumas, kuris ir turėtų lemti darną, harmoniją, bei skatinti žmones rūpintis valstybės nauda, o ne savo pačių. Vienas žmogus – bejėgis pasiekti savo tikslą, visai tai gali būti daroma tik valstybėje, kuriai žmogus jaučiasi įsipareigojęs. Individo gerovė priklauso nuo visuomenės gerovės, kadangi Platono valstybė tai...
Šį darbą sudaro 975 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!