Agrarinės teisės paskaitų medžiaga

 AGRARINĖ TEISĖ 1. Agrariniai ( žemės ūkio ) santykiai kaip teisinio reguliavimo objektas. AT - tai kompleksinė teisės šaka, apimanti teisės normas, reguliuojančias visuom. santykius, kurie susiklosto organizuojant ir vykdant žemės ūkio produkcijos gamybą ir jos realizavimą. Taigi AT reguliavimo objektas yra santykiai, susiklostantys ž.ū. veikloje. Ž.ū. yra sudėtinga visuom. sant. visuma, kurios neįmanoma įsivaizduoti be turtinių, darbo, žemės naudojimo, finansinių sant., be valst. paramos ž.ū. ir pan. AT sant. turinį sudaro subjektai ir objektai. Subjektai: * valst. institucijos; * savivaldos inst.; * komercinės ir nekomerc. organiz.; * ūkininkai ir individualūs verslininkai. Objektai: * žemė (dvejopa prasme: kaip pagr., formuojantis visą šakos specifiką objektas ar kaip derlingas dirvožemio sluoksnis); * darbinė veikla su žeme; * ž.ū. produkcijos gamyba; * finansinė veikla. 2. Agrarinių teisinių santykių turinys. Klasifikavimas. AT sant. turinį sudaro teisinių sant. subjektų teisės ir pareigos. Subjektai: * valstybės inst.; * savivaldos inst.; *komercinės ir nekomerc. organiz.; *ūkininkai ir individualūs verslininkai. AT sant. atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindus reglam. juridiniai faktai, numatyti AT normose ir sukuriantys , keičiantys ar nutraukiantys AT pagrindus. Pagal objektą: * žemės teis. sant. (žemėvalda, žemės apsauga); * civiliniai ir verslo teis. sant. (ž.ū. įmonių veiklos organizavimas); *finansiniai ir administr. teis. sant.(mokestiniai, valst. paramos); *darbo teis. sant. (darbo užmokesčio, atostogų). 3. AT ir jos, kaip atskiros teisės šakos, formavimosi pagrindai. AT - tai kompleksinė specializuota teisės šaka, apjungianti žemės, CT, verslo, darbo, administr. teisės ir tarpt. viešosios teisės normas, tikslu reguliuoti visuom. sant. ž.ū. gamybinės veiklos srityje. Šios teisės šakos atsiradimą lėmė tai, kad ž.ū. yra specifinė teisės šaka, reikalaujanti spec. teis. reguliavimo. Pradėjo kurtis ž.ū. įmonės, kurioms reikėjo priimti spec. nuostatus, reguliuojančius tokių įmonių steigimą ir veiklą. AT pakeitė iki tol buvusią kolūkinę teisę. 4. AT sąvoka. Santykis su kt. teisės šakom. Tai kompleksinė specializuota teisės šaka, apjungianti žemės, civ., verslo, darbo, adm. ir tarpt. viešosios teisės normas, tikslu reguliuoti visuom. teis. sant. ž.ū. gamybinės veiklos srityje. AT neturi savarankiškos vietos teisės sistemoje, nes ji remiasi daugelio kt. teisės šakų normomis. Dėl to ji ir yra kompleksinė. AT santykiams reguliuoti AT pasitelkia adm., civ., darbo, finansų teisės normas. AT taikomi pagr. šių teisės šakų nuostatai, jų pagrindu kuriamos AT normos. AT kuriama atsižvelgiant į ž.ū. gamybos specifiką, o, pvz., adm., darbo - į reguliuojamus visuom. sant., todėl šių teisės šakų normos ne visada atspindi ž.ū. ypatumus. CT pagrindžia privačią nuos., šeimos sant. Adm. T – adm. metodai taikomi tik esant administraciniam teisės pažeidimui. 5. AT dalykas ir metodas. AT dalykas - visuom. sant., susiję su ž.ū. subjektų veikla, ž.ū. produkcijos gamyba, perdirbimu, realizavimu bei žemės naudojimu. Kadangi AT yra kompleksinė teisės šaka, tai dalykas t.p. kompleksinis - nėra vieningo reguliavimo dalyko. AT dalykas suvokiamas plačiąja ir siaurąja prasme. Siaurąja: ž.ū. produkcijos gamybos santykiai, susiklostantys ž.ū. įmonių veiklos procese, t.p. turtiniai, civ., žemės naudojimo, darbo, mokestiniai sant. Plačiąja: subsidijavimo ir kreditavimo sant., valst. paramos sant., ž.ū. produkcijos importo ir eksporto, ekologiniai, kaimo vietovių išsaugojimo nuo miestų plėtimo sant. Metodas - tai būdas, kurio pagalba teisės šaka veikia reguliuojamus visuomeninius santykius. AT derinami 2 metodai: * imperatyvus - apsprendžia teis. reguliavimą, nustato draudimus ir elgesio nuostatas. Yra būdingas žemės ir adm. santykiams. * dispozityvus - apsprendžia AT sant. subjektų teises priimant t.t. laisvus sprendimus. Būdingas civ., darbo sant. 6. AT sistema. AT yra teisės normų visuma. AT teisės normas pagal vienarūšius sant. galima apjungti į institutus. Taigi AT sistemą sudaro visuma nuosekliai išdėstytų institutų, reguliuojančių giminingus sant. Bendrosios AT dalies institutai:dalykas, principai, uždaviniai, subjektai, valstybinis reguliavimas. Ypatingosios dalies: žemės teis. režimas, ž.ū. organ. turto teis. režimas, darbo sant. teis. reguliavimas, finansinės veiklos teis. reguliavimas, atsakomybė už agr. įst. pažeidimus, užsienio šalių ypatumai. AT skirstoma į: privatinę ir viešąją. Privatinę agr. teisę sudaro: darbo, turtinius sant., ž.ū. gamybą reguliuojančios normos. Pasireiškia privatūs sant. Viešąją sudaro: mokesčius, darbo saugą, kreditavimą, ž.ū. importą ir eksportą reguliuojančios normos, agrarinės ekologijos, kaimo vietovių apsaugojimo nuo miesto plėtimo, valst. priežiūros sant. 7. AT institutų visuma. AT yra teisės normų visuma. Teisės normas pagal vienarūšius reguliuojamus santykius galima apjungti į atskiras grupes - teisės institutus. Taigi AT sistemą sudaro visuma nuosekliai išdėstytų institutų. Bendrosios dalies institutai: dalykas, principai, uždaviniai, subjektai, valstybinis reguliavimas. Ypatingosios dalies: žemės teis. režimas, ž.ū. organ. turto teis. režimas, darbo sant. teis. reguliavimas, finansinės veiklos teis. reguliavimas, atsakomybė už agr. įst. pažeidimus, užsienio šalių ypatumai. 8. AT principai. Tai vadovaujančios idėjos, nuostatos, kurios nustato AT, jos institutų, normų turinį ir jų tobulinimo kryptis. Bendrieji teisės principai - būdingi visoms teisės šakoms (teisėtumo). Tarpšakiniai - išreiškia kelių teisės šakų bruožus (tikslinis žemės naudojimas, verslo laisvės). Šakiniai principai - būdingi konkrečiai teisės šakai (agrapramoninės veiklos reguliavimas, ž.ū. produkcijos gamybos valst. reguliavimas, valst. ir asmeninių interesų derinimas, ž.ū. įmonių savarankiškumas ir t.t). Šakos vidiniai pr. 9. Ž.ū. santykių reguliavimas užsienio valstybėse. Ilgą laiką buvo diskutuojama, ar egzistuoja AT kaip teisės šaka (prof. Aleksejevas teigė, kad egzistuoja AT kaip viena iš kompleksinių teisės šakų. Prof. Pankratovas teigė, kad tokia teisės šaka negali egzistuoti, nes ji neturi nei savarankiško dalyko, nei metodo). Tačiau V. Europoje nekilo abejonių dėl šios teisės šakos. Ginčai kilo tik dėl reguliavimo dalyko. Kai kuriuose E. universitetuose jau XIXa. buvo dėstoma AT. Briuselyje veikia AT komitetas – tarpt. institucija, kurios pagr. uždavinys – tyrinėti AT reguliavimo dalyką ir keistis patirtimi Europos mastu. Kas 2 m. rengiamos konferencijos. 10. AT šaltinių sąvoka ir ypatumai. AT šaltinis - tai teisės norminiai aktai, kuriais nustatomos, keičiamos ar panaikinamos teisės normos, reguliuojančios agr. sant. YPATUMAI: 1) kompleksiškumas - apima kt. teisės šakų normas (civ., darbo t.); 2) normų specializuotumas - reguliuoja ypatingai siauras, atskiras veiklos sritis; 3) daug lokalinių teisės aktų (ž.ū. bendrovės įstatai); 4) AT nėra vieningo akto - kodekso, kuriame būtų susistemintos AT normos. 11. AT šaltinių klasifikavimo pagrindai. Visi norminiai aktai AT klasifikuojami į : 1) kompleksinius; 2) bendrus; 3) rekomendacinius; 4) imperatyvinius; 5) specialios paskirties. Pagal juridinę galią: 1) Konstitucija; 2) tarpt. teisės aktai (konvencijos, deklaracijos); 3) kodifikaciniai norminiai aktai ( CK, ATPK, darbo kodeksas); 4) įstatymai (ūkininko ūkio, žemės įst.); 5) poįstatyminiai teisės aktai (Prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai); 6) žinybiniai norminiai aktai (ministerijų teisės aktai); 7) vietos savivaldos inst. leidžiami teisės aktai ( savivaldybių tarybų sprendimai); 8) lokaliniai teisės aktai ( bendrovių įstatai); 9) teisminiai teisės aktai (Konst.teismo nutarimai). Pagal aktą leidžiančio subjekto teisinę padėtį: 1) tarptautiniai; 2) nacionaliniai; 3) valstybinio valdymo institucijų; 4) teisminės valdžios. Pagal galiojimą teritorijoje: 1) galiojantys visoje šalies terit.; 2) t.t. teritorijos dalyje (adm. vienete); 3) lokaliniai - galiojantys ž.ū. bendrovės viduje. 12. Konstitucija ir tarptautiniai teisės aktai. Konstitucija - tai fundamentinis teisės aktas visoms teisės šakoms, t.p. ir AT. Nei vienas teisės aktas negali jai prieštarauti. Tai pagr. valst. įst. Tačiau tai nėra pagr. teisės šaltinis AT. Joje tik įtvirtinti pagrindiniai AT pradai: 46 str. - ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens laisve ir iniciatyva; 48 str. - laisvas pasirinkimas darbui ir verslui; 47 str. - apie žemę, vandenis; 54 str. - apie vieš. adm. subjektų teises ir pareigas užtikrinant aplinkos apsaugą. T.p. svarbūs konstituciniai įst. (47 str. - dėl žemės nuosavybės). TARPTAUTINėS teisės aktai (konvencijos, protokolai, deklaracijos) - jie labai aktualūs AT, ypač “Europos žmogaus t. ir pagr. l. konvencija” bei “Laisvos prekybos sutarčių vykdymo konvencija”. 13. Unifikavimo ir diferencijavimo procesai AT. UNIFIKAVIMAS - tai teisės normų sujungimo, kūrimo, integravimo procesas. Tikslas - kuo pilniau reglamentuoti AT dalyką sudarančius teis. sant. 1) Per unifikavimą yra galimybė aprėpti visą vienarūšių visuom. sant. visumą; 2) galima išvengti koalizijų ir daugiareikšmiško aiškinimo; 3) galima išvengti nesureguliuotų visuom. sant.; 4) galima mažinti AT šaltinių kiekį; 5) galima pakelti juridinės technikos lygį. AT unifikuoti šaltiniai: CK, žemės įst., Įmonių įst., Vandens įst. ir t.t. DIFERENCIJAVIMAS - AT šaltinių sukūrimo procesas, kuriam būdinga vienarūšių visuom. sant. išskyrimas AT. Diferenciacija leidžia: 1) aprėpti vienarūšių visuom. sant. visumą; 2) išvengti koalizijų, daugiareikšmiškumo; 3) išvengti visuom. sant. neapibrėžtumo, nesureguliuotumo; 4) pakelti juridinės technikos lygį. Diferencijuoti šaltiniai: ūkininko ūkio, ž.ū. bendrovių, kooperatinių bendrovių įst. 14. Įstatymai kaip AT šaltinis. Sovietinėje teisėje įst., reguliuojančių ž.ū., buvo mažai. Didelę reikšmę turėjo vykdomosios valdžios priimami sprendimai. Šiuo metu ž.ū. reguliuoja l. daug įst. Jie priimami įv. srityse. Pagr.: ūkininko ūkio, įmonių, kooperatinių bendrovių, žemės, ž.ū. eko sant. valst. reglamentavimo ir t.t. Konst. įst. – 47 str. papildytas, leidžiama įgyti žemę jur. bei užs. subj. privačion nuos. ne ž.ū. paskirties žemę. Paprastieji įst. g.b. skirstomi į: 1) įst., skirti reguliuoti specialiai ž.ū. (Ū.ū. įst., ŽŪB įst.); 2) įst., kurie greta kt. sant. reguliuoja ir ž.ū. sant. (Žemės įst., Žemės nuomos įst.). 15. Kodifikaciniai norminiai aktai, reglamentuojantys AT sant. AT nėra vieningo kodekso, į kurį būtų inkorporuotos AT normos. Kai kuriuos santykius reglamentuoja ATPK - pvz.: važiavimas per pasėlius; t.p. CK - žemės pirkimas - pardavimas, žemės nuoma, reguliuoja ž.ū. turtinius sant.; t.p. darbo kodeksas - darbo organizavimas ž.ū., nepilnamečių darbas ir t.t. BK – yra teisės normų, liečiančių ž.ū.sant. reguliavimą. 16. Poįstatyminiai norminiai aktai AT. Seimo nutarimai: 1) nutarimai priimami Seimo vidaus veiklos klausimais; 2) Seimo norminiai nutarimai. Tarp Seimo norminių nut. yra tokių, kurie liečia ž.ū., tačiau jų nėra daug (pvz.:dėl žemės reformos krypčių). Vyriausybės nutarimai: a) konkretizuoja Seimo priimtų įst. įgyvendinimo tvarką. Tai norminio pobūdžio TA, tačiau jie neturi sukurti naujų bendro pobūdžio taisyklių. b) nutarimai, kurie nesusiję su konkrečiu įst., o skirti reguliuoti kokį nors specialų ž.ū. kl. Ministerijų priimami aktai: Žinybų lygmenyje TA priimami skirtingai, vieni jų - norminiai, kt. - individualūs įsakymai. Norminiai įsakymai yra AT šaltiniai, o individualūs - tai teisės taikymo aktai. Pvz.: ūkininko ūkio registravimo tvarka - 99m. Ministerijų aktai g.b. vadinami taisyklėmis, nuostatomis, instrukcijomis ir pan. Savivaldybių išleidžiami aktai. Saviv. tarybos ir valdybos įst. numatytais atv. turi teisę priimti aktus su adm. sankcija (pvz.: stichinių nelaimių atv.). Už šių taisyklių nesilaikymą g.b. numatyta adm. atsakomybė. Pvz.: gyvūnų laikymo taisyklės. Savivaldybės t.p. registruoja ž.ū. bendrovių įstatus. Nuo įregistravimo jie tampa teisės aktais. Tai AT šaltiniai. 17. Lokaliniai aktai AT. Šie aktai veikia atitinkamos įmonės viduje. Pvz.: ž.ū. bendrovės įstatai - tai pagr. dokumentas, reglamentuojantis bendrovės veiklą įv. aspektais: turtinius, darbo sant., organų sudarymą. Gali būti priimami ir kt. lokaliniai aktai. Pvz.: bendrovės valdybos darbo reglamentas, vidaus tvarkos taisyklės. Šių aktų valst. nesankcionuoja, patys bendrovių nariai juos priima. Lokaliniai aktai liečia konkr. subjektą, konkr. visuom. sant. dalyvį. ŽŪB priimami teisės aktai g.b. laikomi teisės šaltiniais, jei jie atitinka šias sąl.: 1) jie skirti visiems bendrovėsnariams arba bent didžiajai jų daliai; 2) TA priimami neapibrėžtam laikui. Svarbiausi iš lokalinių A yra v-bės sankcionuojami, jie registruojami ir tik nuo to momento tampa teisės šaltiniais. Svarbūs yra ŽŪB įstatai. 18. Teisminiai aktai kaip AT šaltiniai. Ypač svarbus yra Konstitucinis Teismas ir jo nutarimai AT klausimais. Jie nesukuria konkr. normų, reguliuojančių AT sant., tačiau tikrina įv. aktų atitikimą Konst. Jei KT konstatuoja, kad t.t. aktas prieštarauja K, jis nebegali būti taikomas ir šį aktą turi panaikinti jį priėmusi inst. Taigi yra svarbus AT normas įtvirtinančių aktų konstitucingumas. Aukščiausias teismas atlieka LR teisės aktų aiškinimo funkciją. Jis formuoja teismų praktiką. Tai t.p. svarbu ir AT. Bendrosios kompetencijos teismų priimami sprendimai nėra AT šaltiniai. 19. Ūkinės veiklos ir verslo žemės ūkyje bendra teisinė charakteristika. Ūkinė veikla – 1) įst. nustatyta tvarka įsteigta ir įregistruota neterminuota ir nuolatinė, pramoninė, komercinė profesinio pobūdžio amatininkų bei kt. veikla L., kuria siekiama pelno laikantis LR įst. nustatytos tvarkos ir sąlygų; 2) visokia gamybinė, komercinė, finansinė. ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiz. asm. prekę įsigyja asm. ar namų ūkio poreikių tenkinimui (Konkurencijos įst.) Ž.ū. veikla-ūkio veikla, apimanti žemės, miškų, vidaus vandenų ūkio produktų gamybą, savo ūkyje pagamintų produktų perdirbimą, realizaciją ir paslaugas šiai veiklai (Ūkininko ūkio įst.). Tai ne bet kokia, o ž.ū. veikla, t.y. žemės, miškų, vidaus vandenų ūkio produktai. Savų produktų pagaminimas, perdirbimas, realizavimas ir paslaugos šiai veiklai. Verslas-jur. ir fiz. asm. veikla, kuriai naudojami ekon. ištekliai, siekiant gauti paj. bei pelno ir už kurią asm. atsako savo turtu. Verslininkas-fiz. asm., kuris įst. nustatyta tvarka verčiasi komerc. ūkine veikla. Jur. asm.-savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga, organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas ir būti ieškovu ar atsakovu teisme. Yra ribotos ir neribotos civ. atsak. jur. asm. 20. Veiklos žemės ūkyje organizavimo formos ir jų teisiniai pagrindai. Ūkininko ūkis-pagrindinė gamybos organizavimo forma Lietuvos žemės ūkyje. Žemės ūkis-AT reguliavimo dalykas. Ž.ū. veikla yra nagrinėjamos šakos reguliuojama veikla – 1) visokia asmens veikla, kurios dėka asm. galėjo gauti ar gavo pajamų (Mokesčių adm-mo įst.); 2) tai bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ar uždirbti pajamų ar kitos naudos (Pelno mokesčio įst.). Įmonė- 1) savo firmos vardą turintis ūkinis vnt., įsteigtas įst. nustatyta tvarka t.t. komerc. ūkinei veiklai (Įmonių įst.); 2) medžiaginių, daiktinių. Finansinių. ir nematerialių aktyvų ir teisių bei pareigų kompleksas. Įmonininkas-fiz. ar jur. asm., t.p. į bendrovę ar bendriją sujungta kelių fiz. ar jur. asm. grupė, kurie nuos. t. valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu, organizuoja įm. ūkinę ir fin. veiklą (Įmonių įst.). Individuali (personalinė) įm.-savo firmos vardą turintis, nuos, t. priklausantis 1 ar keliems fiz. asm. bendrosios jungtinės nuos-bės teise, neribotos civilinės atsak. jur. asm. Ūkis (siaurąja prasme) – ūkininko ūkis, tai “Ūkininko ūkio įst.” nustatyta tvarka įregistruotas ž.ū. veiklos vnt. Ūkininko ūkis – vadovaujantis Ūkininko ūkio registro nustatyta tvarka įregistruotas ž.ū. veiklos vnt., kuriame ž.ū. veiklai naudojama ūkininkui ar ūkio nariams nuos. t. priklausanti ar išnuomota privati ar valst. ž.ū. paskirties žemė su joje esančiais vandenimis ir miškais. Svarbus pats ūkininko asmuo, nes jo vardu registruojama, t.p. narystė ūkyje, t.p. ž.ū. paskirties žemė, ant kurios yra vandens telkiniai, miškas. Ūkininkas – 1) fiz. asm., besiverčiantis ž.ū. veikla savo vardu registruotame ir atstovaujamame ūkyje (Ūkininko ūkio įst.); 2) fiz. asm., besiverčiantis ž.ū. veikla registruotame ir atstovaujamame ūkyje; 3) asm., besiverčiantis prekine, ž.ū. produkcijos g-ba ir naudojantis šiai veiklai ž.ū. paskirties žemę; 4) ž.ū. veikla individualioje įm. besiverčiantis verslininkas. Ūkininko ūkis – ž.ū. veiklos verslininko individuali įm., neribotos civ. atsak. jur. asm. 21. Pagrindinė veiklos žemės ūkyje organizavimo forma (bendra teisinė charakteristika). Ūkininko ūkis-pagrindinė gamybos organizavimo forma Lietuvos žemės ūkyje. Ūkininko ūkis – vadovaujantis Ūkininko ūkio registro nustatyta tvarka, įregistruotas ž.ū. veiklos vnt., kuriame ž.ū. veiklai naudojama ūkininkui ar ūkio nariams nuos-bės teise priklausanti ar išnuomota privati ar valst. ž.ū. paskirties žemė su joje esančiais vandenimis ir miškais. Svarbus pats ūkininko asmuo, nes jo vardu registruojama, t.p. narystė ūkyje, t.p. ž.ū. paskirties žemė, ant kurios yra vandens telkiniai, miškas. Ūkininkas – 1) fiz. asm., besiverčiantis ž.ū. veikla savo vardu registruotame ir atstovaujamame ūkyje (Ūkininko ūkio įst.); 2) fiz. asm., besiverčiantis ž.ū. veikla registruotame ir atstovaujamame ūkyje; 3) asm., besiverčiantis prekine, ž.ū. produkcijos g-ba ir naudojantis šiai veiklai ž.ū. paskirties žemę; 4) ž.ū. veikla individualioje įm. besiverčiantis verslininkas. Ūkininko ūkis – ž.ū. veiklos verslininko individuali įm., neribotos civ. atsak. jur. asm. Ūkio subj.: 1) registruota ir veikianti įm.; 2) įm. ir jų junginiai; 3) kt. jur. ir fiz. asm., kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvoje.; 4) Įstegta ir veikianti įm., į-ga ar org-ja, kuri verčiasi komercine, ūkine, finansine veikla. Ž.ū. subj. – tai ūkininkų ūkiai, ŽŪB, kooperatyvai, kt. įm., įregistruotos įst. nustatyta tvarka, kt. ž.ū. paskirties žemės naudotojai, gaminantys prekinę ž.ū. produkciją. Kad būtų ž.ū. subj., per metus turi gauti 50% pajamų iš šios veiklos. 22. Ūkininko ūkis – steigimo sąlygos ir registravimo tvarka. Registruoti ūkį gali veiksnus ir teisnus fiz. asm. (CK) ir sulaukęs t.t. amžiaus. Ne bet koks asm., o užsiimantis ž.ū. veikla arba pradedantis ūkininkauti. Reikalavimai pradedančiam ūkininkauti: 1) t.b. 1 ha ž.ū. naudmenų; 2) ūkio pajamos iš ž.ū. veiklos t.b. ne mažesnės kaip 50%; 3) jei verčiasi kaimo turizmu, pajamos t.b. ne mažesnės kaip 25%. Ž.ū. valda neturi būti didesnė nei 150 ha. Neribojamas nuomojamos žemės plotas. 1 asm. gali registruoti tik 1 ūkį. Registravimui reikalingi dok.: 1) prašymas įregistruoti ūkį; 2) ūkininko ir ūkio narių žemės nuosavybės ar žemės nuomos dok. kopijos; 3) ūkio narių sąrašas; 4) duomenys apie gautas iš ž.ū. veiklos pajamas, jei ž.ū. naudmenų plotas mažesnis nei 1 ha. Ūkis registruojamas ūkininko vardu. Ūkius registruoja rajonų ž.ū. skyriai ūkininkų ūkių registre. Ne vėliau kaip per 15 d. nuo dok. ūkiui įregistruoti pateikimo ūkis t.b. įregistruotas arba pareiškėjui raštu nurodyta ūkio neįregistravimo priežastis. Atsisakymas registruoti g.b. skundžiamas apskrities viršininkui (turi išnagrinėti per 1 mėn.). Jei netenkina sprendimas, galima skųsti teismui. Įregistravus ūkį, išduodamas ūkio įregistravimo pažymėjimas (per 5 d.). 23. Ūkininko ūkis – valdymas, narių teisės ir pareigos. Ūkio nariai – savo nuolatiniu darbu ir turtu ūkio veikloje dalyvaujantys ūkininko šeimos nariai ir kt. asm. Pagal ūkio prievoles ūkininkas ir jo šeimos nariai atsako bendrai, išsk. tą turtą, kuris negali būti išieškomas pagal kreditorių reikalavimus. Kiti ūkio nariai pagal ūkio prievoles atsako ta bendro turto dalimi, kurią jie sukūrė savo darbu ir lėšomis. Pagal ūkio narių prievoles, nesusijusias su ūkio veikla, ūkis neatsako. Ūkininko ir ūkio narių teisės. Ūkininkas tvarko ūkio reikalus, sudaro sutartis ir kt. sandorius, susijusius su ūkio veikla. Ūkio interesams gali atstovauti ūkininko įgaliotas ūkio narys ar kt. asm. Ūkiui priskiriamas turtas – žemė, miškai, vidaus vandenys ir kt. nekilnojamas turtas, kuris nuos. t. priklauso ūkininkui, jo šeimos nariams bei kt. ūkio nariams, kai jie šį turtą perdavė valdyti ir naudotis ūkiui. Taip pat priskiriamas ir nuomos bei kt. pagr. valdomas turtas. Ūkyje galima ž.ū. veikla bei ūkyje išaugintų produktų perdirbimas, realizavimas ir paslaugų ž.ū. teikimas nesteigiant įm., kitokia įst. neuždrausta veikla. Ūkininkas su ūkio nariais ir talkininkais darbo sutarčių nesudaro. Su samdomais darbininkais sudaro. Ūkininkas už save ir pilnamečius ūkio narius moka privalomojo sveikatos draudimo ir valst. soc. draudimo įmokas. 24. Ūkininko ūkis – veiklos nutraukimo pagrindai ir išregistravimas. Ūkio veikla nutraukiama: 1) ūkininko ir ūkio narių sprendimu; 2) kai nelieka ūkininko ir nei 1 ūkio nario; 3) pakeitus ž.ū. paskirties žemės naudojimo paskirtį. Ūkis išregistruojamas: 1) nutraukus ūkio veiklą (nurodytais atv.); 2) prijungus ūkį prie kito ūkio; 3) jei neišlaikomi nustatyti rodikliai (t.b. 1 ha ž.ū. naudmenų; ūkio pajamos iš ž.ū. veiklos t.b. ne mažesnės kaip 50%; jei verčiasi kaimo turizmu, pajamos t.b. ne mažesnės kaip 25%) ir jie per 1 m. neatkuriami. Ginčai dėl ūkio veiklos nutraukimo, ūkio išregistravimo iš ūkininkų ūkių registro bei ūkio turto sprendžiami teismine tvarka. 25. Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) – statusas ir teisės. ŽŪB – fiz. asm. privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fiz. ir jur. asm. įsteigta įmonė. T.b. ne mažiau nei 2 nariai. Ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. ŽŪB laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įm., kurioje pajamos per ūkinius metus už ž.ū. produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50% visų realizavimo pajamų. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą. Bendrovės teisės ir pareigos. Bendrovė turi teisę: 1) verstis įstatuose nustatyta gamybine ir komercine veikla LR bei užsienyje; 2) turėti sąskaitas LR ir kitų valstybių bankuose, taip pat antspaudą; 3) steigti savo filialus, atstovybes LR ir užsienyje; 4) valdyti jai priklausantį turtą, pirkti ir kitokiais būdais įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti; 5) sudaryti sandorius, skolinti bei skolintis pinigines lėšas ir kitą turtą; 6) nuomoti žemę iš valstybės, savivaldybių ar privačių asmenų LR įst. nustatyta tvarka; 7) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus, atsižvelgiant į numatytais atvejais valstybės reguliuojamas kainas; 8) kasmet įvertinti (perkainoti) bendrovės turtą; 9) įst. ir įstatuose nustatyta tvarka reorganizuotis ir likviduotis bei įst. numatyta tvarka būti pertvarkyta. Bendrovė gali turėti ir kitų teisių bei pareigų. Bendrovė neturi teisės leisti akcijų. 26. ŽŪB – steigimas, įstatai ir registravimas. Bendrovės steigėjais gali būti LR ir užsienio fiz. ir jur. asm. Bendrovės steigimo dok. yra: 1) steigimo sutartis, 2) narių sąrašas, 3) steigiamojo susirinkimo protokolas, 4) įstatai. Nesant nors 1 iš dok., bendrovė nebus registruojama. Steigimo sutartyje nurodoma pajinių įnašų priėmimo tvarka, vieta ir laikas, atsakingi asmenys. Steigėjų pranešimas – pirminis dok., kuris sudaro prielaidas atsirasti 4 dok. Steigiamajam susirinkimui steigėjai parengia pranešimą, kuriame turi būti nurodyta: 1) steigėjų vardai, pavardės (pavadinimas), kodai, adresai; 2) bendrovės pavadinimas ir veiklos tikslas; 3) minimalaus pajinio įnašo dydis; 4) pajinių įnašų suma; 5) asm. priėmimo tvarka; 6) steigimo išlaidos. Steigimo susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 1 mėn. (kad nevilkintų steigimo); dalyvauja asm., įnešę minimalų pajinį įnašą; susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ½ narių. Susirinkimas turi priimti šiuos nut.: 1) dėl bendrovės steigimo; 2) dėl minimalaus pajinio įnašo dydžio patvirtinimo; 3) steigėjų pranešimas t.b. patvirtintas; 4) priimami įstatai; 5) g.b. renkami bendrovės valdybos nariai; 6) renka revizijos komisiją (revizorių). Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta: 1) bendrovės pav. ir buveinės adresas; 2) bendrovės tikslas, veiklos pobūdis ir trukmė; 3) kapitalo didinimo ir mažinimo sąlygos bei tvarka; nepiniginių pajinių įnašų priėmimo ir įvertinimo tvarka; 4) minimalus pajinio įnašo dydis, pajinių įnašų pasikeitimo, pardavimo ar perleidimo bendrovės nariams, pajininkams bei kitiems asmenims tvarka, uždarų aukcionų pajams pirkti ir parduoti organizavimo tvarka; 5) valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarka, teisės ir pareigos; 6) narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo, balsavimo tvarka ir balsavimo teisės perleidimo tvarka; 7) darbo užmokesčio nustatymo tvarka ir pelno paskirstymo taisyklės; 8) atsargos (rezervinio) kapitalo fondo ir kitų fondų sudarymo ir naudojimo tvarka; 9) bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ir turto paskirstymo kreditoriams bei pajininkams tvarka; 10) bendrovės narių, bendrovės pajininkų ir samdomų asmenų teisės, atsakomybė bei pareigos; 11) bendrovės ir jos narių, pajininkų turtiniai bei darbo santykiai; 12) bendrovės atsiskaitymo su nariais ir pajininkais sąlygos, tvarka ir terminai. Įstatus pasirašo visi bendrovės steigėjai. Registracijos reikalavimai: 1) atliekama ne vėliau kaip per 1 mėn. nuo steig. sus. nut. įsteigti bendrovę; 2) turi pateikti paraišką savivaldybei. 27. ŽŪB – valdymo ir kontrolės organų sistema, jų kompetencija. Valdymo organai susideda iš: 1) bendr. narių susirinkimo (aukščiausias organas); 2) valdyba; 3) adm-ja. Narių sus. teisės: 1) keisti ir papildyti įstatus; 2) priimti, atleisti ir šalinti narius; 3) svarstyti bendrovės valdybos (administracijos) darbą, tvirtinti ūkinės veiklos metinę apyskaitą, skirstyti pelną; 4) reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti bendrovę; 5) rinkti ir atleisti valdybos narius, administracijos vadovą (pirmininką), revizijos komisijos narius (revizorių), išrinkti likvidacinės komisijos narius; 6) nustatyti valdybos pirmininko, administracijos vadovo (pirmininko), revizijos komisijos pirmininko (revizoriaus) atlyginimus; 7) steigti ir uždaryti bendrovės filialus, atstovybes; 8) tvirtinti bendrovės turto perkainojimo rezultatus; 9) tvirtinti valdybos (administracijos), revizijos komisijos (revizoriaus) darbo reglamentą; 10) tvirtinti vidaus tvarkos taisykles; 11) spręsti kt. kl. Svarbu yra veiklos teisėtumas. Kad būtų teisėtas, dalyvaujančių narių balsų sk. turi sudaryti daugiau kaip 1/2 visų balsų. Balsavimo tvarka: atviras arba slaptas balsavimas. Kurį pasirinkti, sprendžia susirinkimas. Valdybos gali ir nebūti. Ji turi turėti neporinį narių sk. Valdybos nariai negali būti renkami ilgesniam kaip 4 m. terminui. Jei valdyba nesudaroma, tai renkamas adm-jos vadovas. Valdyba vadovauja gamybinei ir komercinei veiklai, tvarko norminę bazę, valdo turtą. Valdyba turi rinktis ne rečiau kaip kartą per 2 mėn. Valdybos posėdžių teisėtumo reikalavimas: 2/3 narių. Valdybos ir adm-jos nariai atsako už nuostolius, padarytus bendr. dėl jų kaltės. Bendrovės valdybos nariai privalo solidariai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų neteisingai priimtų nutarimų. Kontrolės organai. Revizijos komisija (revizorius). Kadencija – 4 m. Revizijos komisijos nariais (revizorium) negali būti bendr. valdybos nariai ir asm., kuriuos su valdybos nariais giminystės ar svainystės ryšiai. Dirba pagal reglamentą. Revizijos komisija (revizorius) privalo tikrinti bendrovės apskaitą ir atskaitomybę, taip pat periodiškai tikrinti ūkinę ir finansinę veiklą. 28. ŽŪB nariai ir pajininkai. Jų teisės ir pareigos. Bendrovės narys – fiz. asm., sukakęs 18 m., bei jur. asm., bendrovės narių susirinkimo priimtas į narius, turintis įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo balso teisę. Bendrovės narys turi t.: 1) perleisti savo pajų bendrovei, kitam nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiz. asm.; 2) siūlyti pakeisti ar papildyti bendrovės įstatus; 3) susipažinti su bendrovės narių susirinkimų, valdybos, administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, bendrovės buhalteriniu balansu, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovės sandoriais, pateikęs bendrovės valdybos arba administratoriaus nustatytą raštišką įsipareigojimą neplatinti viešai neskelbtinos informacijos. Už komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą narys atsako įstatymų nustatyta tvarka; 4) rinkti bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas; 5) skolinti bendrovei lėšų; 6) gauti dalį bendrovės pelno (dividendus); 7) kt. t. Bendrovės narys privalo: 1) laikytis įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti narių susirinkimų nutarimus, valdybos (administracijos) nurodymus, dalyvauti bendrovės veikloje; 2) tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu; 3) atlyginti bendrovei padarytą žalą; 4) dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose, reikšti savo nuomonę apie bendrovės reikalus, siūlyti būdus bendrovės veiklai gerinti. Asm., kuris pirko, dovanojimo ar kitokiu būdu įsigijo bendrovės nario ar pajininko pajų ar jo dalį, bendrovės nariu tampa tik tada, kai jį į bendrovę priima bendrovės narių susirinkimas. Bendrovės pajininkas – fiz. ar jur. asm., įsigijęs bet kokio dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į narius ir neturintis sprendžiamojo balso teisės. Pajininkas turi teisę: 1) gauti dalį bendrovės pelno (dividendų) ir, jeigu pageidauja, dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose; 2) pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais savo pajų gali perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Narystė pasibaigia, jeigu narys: 1) miršta; 2) išstoja iš bendrovės (pateikia rašytinį pareiškimą); 3) pašalinamas iš bendrovės (jei padaro turtinę žalą bendrovei); 4) parduoda, dovanoja arba kitaip perleidžia savo pajų bendrovei, kitam asmeniui; 5) pajaus nepapildo, kai jis tampa mažesnis už minimalų pajinį įnašą šiais atvejais: perkainojant turtą, kai jis sumažėja; atimant iš pagrindinio kapitalo nuostolius, kurių nepadengia atsargos (rezervinio) kapitalo fondas; kai narių susirinkimas padidina minimalų pajinio įnašo dydį. 29. ŽŪB kapitalo formavimo ir pelno paskirstymo įstatyminiai pagrindai. Bendrovės kapitalas g.b. nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas - pajiniai įnašai, kasmetiniai atskaitymai iš pelno, kt. pajamos. Nuosavas kapitalas – pagrindinis (einamajai veiklai) ir atsargos (rezervinis)-nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti. Skolintas – kreditai, kt. skolintos lėšos. Pajus yra bendrovės narių ir pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Asm. pajinius įnašus į bendrovę gali įnešti pinigais, materialinėmis ir kt. vertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais. Bendrovės pagrindinis kapitalas padidinamas: 1) priimant į bendrovę naujus pajininkus, jų pajų dydžiu; 2) įskaitant balansinio pelno dalį; 3) iš papildomų pajinių įnašų; 4) neatlygintinai gavus turto; 5) perkainojant turtą (jei jis padidėjo). Bendrovės pagrindinis kapitalas sumažinamas: 1) neatlygintinai perdavus turtą; 2) nurašant iš pagrindinio kapitalo nuostolius, kurių nepadengia atsargos (rezervinio) kapitalo fondas; 3) mažėjant pagrindinio kapitalo sudėtinių dalių vertėms; 4) perkainojant turtą (jei jis sumažėjo). Bendrovės pelnas t.b. paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėn. pasibaigus ūkiniams metams. Bendrovės narių susirinkimo nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta: 1) balansinis pelnas; 2) privalomosios įmokos iš pelno; 3) atskaitymai į atsargos (rezervinio) kapitalo fondą (ne mažiau 2% grynojo pelno dalies); 4) pelno dalis darbuotojų premijoms; 5) atskaitymai pagrindiniam kapitalui padidinti; 6) dividendai (bendrovės nariui ir pajininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jo pajaus vertei); 7) rezervas. Draudžiama skelbti ir išmokėti dividendus: 1) jei bendrovė nemoki; 2) jei įvykdžiusi prievoles ir išmokėjusi dividendus bendrovė taptų nemoki. Dividendai išmokami pinigais (g.b. atlyginama materialinėmis vertybėmis arba paslaugomis). 30. ŽŪB reorganizavimo teisiniai pagrindai. Bendrovė g.b. reorganizuojama be likvidavimo procedūros šiais būdais: 1) jungimo; 2) skaidymo. Parengiamas reorganizavimo proj. Jame nurodoma: 1) reorganizavimo būdas, bendrovės, kurios baigia veiklą, ir bendrovės, tęsiančios savo veiklą; 2) kiekvienos reorganizuojamos bendrovės pavadinimas, teisinė forma, juridinio asmens kodas, registras ir buveinė; 3) kiekvienos reorganizuojamos bendrovės turto įvertinimo ir perkainojimo aktas; 4) teisių bei prievolių, įskaitant nesumokėtas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius, iki reorganizavimo ir po reorganizavimo veikiančių įmonių įstatų įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka, perėmimo tvarka ir terminai; 5) bendrovių, kurios yra reorganizuojamos, pajininkų pajų paskirstymo po reorganizavimo tvarka; 6) turtinės ir neturtinės pajininkų teisės po bendrovės reorganizavimo; 7) bendrovės valdymo organams ir revizoriams suteikiamos teisės; 8) momentas, nuo kurio baigiančios savo veiklą bendrovės teisės ir pareigos pereina po reorganizacijos tęsiančiai veiklą bendrovei. Po reorganizavimo veiksiančios bendrovės turi parengti savo įmonės įstatus. Apie reorganizavimą valdyba (adm-ja) viešai paskelbia bendrovės buveinėje, informuoja pajininkus ir kreditorius ne vėliau kaip prieš 15 d. iki narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti bendrovės reorganizavimą. Bendrovė gali būti restruktūrizuojama. 31. ŽŪB likvidavimas (tvarkos teisiniai pagrindai). Bendrovė likviduojama: 1) pasibaigus įstatuose numatytam veiklos terminui; 2) narių susirinkimo nutarimu; 3) likus mažiau narių negu nustatyta įstatymo, jeigu narių susirinkimas per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria bendrovės reorganizuoti ar pertvarkyti; 4) jur. asm. registro tvarkytojo iniciatyva; 5) teismui pripažinus, kad bendrovės veikla yra netinkama; 6) teismui pripažinus, kad bendrovė įsteigta neteisėtai. Likvidavimo procedūras vykdo likvidacinė komisija ir jos pirmininkas. 1 ir 2 atv. likvidacinės komisijos funkcijas atlieka bendrovės valdyba (administracija). Likvidacinė komisija apie bendrovės likvidavimą paskelbia periodinėje spaudoje ir praneša kiekvienam nariui bei pajininkui ir bendrovės kreditoriui. Kreditorių reikalavimai ir pretenzijos priimami ir patenkinami per 6 mėn. Nariams ir pajininkams negali būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos. Kreditorių reikalavimai tenkinami šia tvarka: 1) pirmiausia tenkinami likviduojamos bendrovės turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės; 2) pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją; 3) antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 4) trečiąja eile tenkinami likę kreditorių reikalavimai. Patenkinus kreditorių reikalavimus, pajininkams grąžinamas turtas padalijamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančio pajaus vertei. Bendrovės likvidavimo eigą kontroliuoja apskrities viršininkas. 32. Kooperatinės bendrovės(KB)- statusas ir teisės. KB- įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme. Kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatinė bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Kooperatinės bendrovės narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu. Kooperatinė bendrovė turi ne mažiau kaip 5 narius. Kooperatinė bendrovė turi savo pavadinimą. Kooperatinės bendrovės teisės: 1) verstis veikla, neprieštaraujančia įstatymams ir bendrovės įstatuose nurodytiems tikslams; 2) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose; 3) valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal įstatymus; 4) jungtis į kooperatinių bendrovių sąjungas, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka – į kitas organizacijas; 5) sudaryti sandorius, prisiimti turtinius įsipareigojimus; 6) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus; 7) kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka pagal sutartį skolintis lėšų iš savo narių; 8) nustatyti savo organizacinę struktūrą, steigti filialus ir atstovybes, būti kitų įmonių ir organizacijų steigėja. 33. KB steigimas,įstatai,registravimas. KB steigėjai ne mažiau 5 fiz.ar jurid.a. Steigėjas privalo tapti KB nariu. Steigėjai sudaro KB steigimo sutartį, parengia įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Steigimo sutartis yra viešas dokumentas, kuriame nurodoma: 1) steigėjų vardas, pavardė, pavadinimas (j.a.); 2) teisės. ir pareigos steigiant KB, atsakomybė už steigimo įsipareigojimų nevykdymą; 3) KB pavadinimas; 4) asm., įgalioti atstovauti KB, jų teisės. ir pareigos.; 5) stojamojo mokesčio, min ir max pajų dydžiai; 6) kiekv. steigėjo įsipareigojimas sumokėti stojamąjį mokestį ir įnešti pajinį įnašą, jų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai; 7) steigiamojo susir. sušaukimo ir balsavimo jame tvarka, dalyviai; 8) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą; 9) sutarties data, vieta. KB steigimo sutartį privalo pasirašyti visi steigėjai,parašų tikrumą patvirtina notaras. Sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją KB sąskaitą. Įstatai – KB steigimo dokumentai yra įstatai ir steigimo sutartis. Įstatai yra dok., kuriuo KB vadovaujasi savo veikloje. Įstatuose t.b. nurodyta: 1) KB pav., buveinė, veiklos tikslai, laikotarpis; 2) stojamojo mokesčio, min ir max pajų dydžiai; 3) narystės KB sąlygos, narių t.ir p., priėmimo į narius, išstojimo ir pašalinimo sąlygos ir tvarka, balsavimo tvarka; 4) KB valdymo ir kontrolės organai; 5) KB metinės atskaitomybės stojamojo mokesčio, min ir max pajų dydžiai; 6) kiekvieno steigėjo įsipareigojimas iki steigiamojo susir. sumokėti stojamąjį mokestį ir įnešti pajinį įnašą, ne mažesnį už min pajaus dydį; 7) stojamojo mokesčio ir pajinio įnašo įmokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, delspinigiai už nustatytu laiku nesumokėtą stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą; 8) steig. susir. sušaukimo ir balsavimo jame tvarka, jo dalyviai; 9) steig. išlaidų kompensavimas ir atlyg. už steigimą; 10) įmokėtų stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų grąžinimo tvarka, jei KB neįsteigiama; 11) ginčų tarp steigėjų spr. tvarka; 12) sutarties sudarymo data ir vieta. KB steig. suartį privalo pasirašyti visi steigėjai: f.a. ir/arba j.a. įgalioti asm. KB steig. sutartį pasirašiusių f.a. parašų tikrumas t.b. patvirtintas notaro. KB steig. sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steig. KB sąs. LR įregistruotame banke. Registravimas. KB įst. nustatyta tvarka t.b. įreg. j.a. registre. Steigiamą KB įregistravus, laikoma įsteigta ir įgyja j.a. teises. Steigi. susir. šaukiamas ir jame balsuojama steig. sut. nustatyta tvarka. Steig. susir. g.b. šaukiamas, jei steigėjai įmokėjo visus steig. sut. numatytus stojamuosius mokesčius ir įnešė paj. įnašus. Steig. susir. t.b. tvirtinami KB įstatai. KB įstatų sudarymo momentu laikomas jų patvirtinimas steig. susir. Dėl KB registravimo gb kreipiamasi tik po steig. susir. KB įregistravus, steigėjai, tp ir kt asm, kurie buvo įgalioti atstovauti steig. KB, per 10d privalo perduoti, o sudaryti valdymo org.– perimti steig. dok, surašydami perdavimo aktą. 34. KB nariai, teisės, pareigos. Nariai. KB n-ais gb f.a. ir/arba j.a. asm, norintis tapti KB nariu, privalo pateikti prašymą. Jis svarstomas ir asm. į KB n-ius priimamas KB įstatuose nustatytomis sąl. ir tvarka, jei jis įmokėjo stoj. mokestį ir jo paj. įnašo suma yra ne kaip 100 narių, narių susir. Gb pakeistas KB narių atstovų susir. KB narių atstovų susir. kiekv. atstovas turi 1balsą. KB narių renkamų narių atstovų rinkimo bei atšaukimo tvarka ir sąl. tb nustatytos KB įstatuose. KB, kurios įstatuose yra numatytas narių susir. pakeitimas narių atstovų susirinkimu, auditas yra privalomas. KB, kurią sudaro ne > kaip 50 narių, įstatuose gb nustatyta, kad vlba nėra sudaroma, o jos f-jas atlieka adm-jos vadov. KB narių susirinkimas: 1) priima spr. dėl priėmimo į KB narius, pašalinimo iš KB narių, narystės, perleidus pajų kt asm, pasibaigimo. Priimti šiuos spr., išsk. dėl nario pašalinimo, narių susir. gali pavesti vlbai; 2) tvirtina, keičia KB įstatus; 3) renka, atšaukia vlbos narius ir jos pirm. arba, kai vlba nėra sudaroma, renka, atšaukia adm-jos vadovą; tp renka, atšaukia reviz.kom-jos narius ir jos pirm. (revizorių) arba, kai reviz. kom-ja (revizorius) nėra sudaroma, tvirtina audito įmonę; 4) įvertina vlbos, o tuo atv.,kai KB vlba nėra sudaroma, adm-jos vadovo ir reviz. kom-jos (revizoriaus) darbą, tp reviz.kom-jos (revizoriaus) arba audito įm. išvadą dėl KB finansinės atskaitomybės; 5) tvirtina metinę finans. atskaitomybę, priima nutarimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolių padengimo; 6) tvirtina KB veiklos programą; 7) priima sprendimą dėl KB stojimo į sąjungas, išstojimo iš jų, filialų ir atstovybių, kt įm. ir org-jų steigimo, veiklos nutraukimo ir kt kl; 8) tvirtina vlbos, adm-jos vadovo ir reviz.kom-jos (revizoriaus) darbo reglamentus; 9) tvirtina vlbos narių ir jos pirm., o kai vlba nėra sudaroma – adm-jos vadovo, tp reviz. kom-jos (revizoriaus) darbo apmokėjimo tvarką; 10) priima spr. dėl KB ilgalaikio turto įgijimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kt ūkio subj. prievoles, jei šių sandorių suma viršija 1/10 KB nuosavo kapitalo vertės; 11) priima spr. reorganizuoti, pertvarkyti arba likviduoti KB. KB narių susir. gali turėti ir kt teisių bei įgaliojimų. KB narių susirinkimą šaukia KB valdyba, o jei ji nėra sudaryta ar valdyba nustatytais atv. ir terminais susirinkimo nesušaukia – adm-jos vadov. arba ne mažiau kaip 1/4 KB narių. Eilinius KB narių susir. vlba (kai ji nesudaryta – adm-jos vadov.) sušaukia kasmet, ne vėliau kaip per 4mėn. po finans. m. pab. Neeiliniai narių susir. šaukiami vlbos ar ne mažiau kaip 1/4 KB narių iniciatyva. KB narių susir. gali priimti spr., jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 KB narių. Jei ne-šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susir. spr. gb priimami, jei jame dalyvauja ne kaip 1/10 KB nuosavo kapitalo vertės, įgijimo, perleidimo ar nuomos reikalingas narių susir. spr., priimtas balsų dauguma. KB narių susir. protokolą ne vėliau kaip per 5dd pasirašo susir. sekret, pirm. ir susir. įgaliotas KB narys. Prie protokolo pridedamas KB narių, atvykusių ir užsiregistravusių sąrašas. KB valdyba ir adm-jos vadovas: Valdyba yra kolegialus KB vald. org. Vlbos veiklai vadovauja jos pirm. Vlbos narių sk.nustatomas įstatuose, tačiau jis ne gb KB susivienijimas į naują KB, kuriai pereina visos reorganizuotų KB t. ir p. Galimi KB skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas: 1) išdalijimas – reorg. KB t. ir p. išdalijimas kt veikiančioms KB; 2) padalijimas – 1reorg. KB pagrindu įsteigimas 2 ar > KB, kurioms tt dalimis pereina reorganizuotos KB t. ir p. Reorganizavime dalyvaujančių KB vald. org. privalo parengti reorg-o sąl. Jose nurodoma: 1) kv reorg. KB pav., buveinė, kodas, PVM mokėtojo kodas, registras; 2) reorg-o būdas, pasibaigiančios KB ir tęsiančios veiklą po reorg-o KB; 3) reorg. KB nario tapimo tęsiančios veiklą po reorg-o KB nariu tvarka, sąl. ir terminai bei išmokos KB nariams; 4) momentas, nuo kurio pasibaigiančios KB t. ir p. pereina tęsiančiai veiklą po reorg-o KB; 5) papild. t., reorg-o laikotarpiu suteikiamos reorg-mų KB valdymo ir kontr. org., tp ekspertams; 6) sąl, kurias patenkinus reorg-as gb baigiamas. KB reorg-o sąlygos tb įvertintos reikiamos kvalifikacijos nepriklausomų ekspertų. Apie reorg-o sąl. sudarymą tb paskelbta viešai 3k, darant ne mažesnes kaip 30d pertraukas, arba paskelbta viešai 1k ir pranešta visiems KB kreditoriams raštu. Spr. dėl KB reorg-o tb priimtas ne sklypų, numatytų naud. gyvenamajai, vis-ninei ar ūk.-komerc. statybai, tik jei ši statyba nustatyta ter-nio planavimo dok. ir išlaikomas nust. sklypo dydis ir užstatymo tankumas ir pob. V-biniuose draustiniuose, parkuose nuos. t. turimo sklypo neleidž. dalyti, dalimis parduoti, išnuom., įkeisti, dovanoti, išsk., kai keičiamos sav-kų gretimų valdų ribos. Priv. ž. paveldėjimas: priv. ž. paveldima pgl. įst. ir testamentą CK ir Žemės įst. nust. tv. Paveldėtos ž. skl. Per 3 mėn. nuo paveld-mo t. liud-mo išdavimo d. t.b. įreg-tas Nekiln. turto registre. Jei 1 ž. sklypą paveldi keli asm., jis reg-jamas visų priėmusiųjų palikimą asm. vardu, nurodant jų dalis bendrojoje nuos. Jei ž. paveldi ne LR pil., o kt. LR ar užs. v-bių fiz. ir jur. a., jie įgyja t. tik į pin. sumą, gautą pardavus paveldėtą ž. sklypą, kuris LR Vyr-bės nust. tvarka pard-mas jo nurodytam pirkėjui-LR pil-čiui ar aukcione. Išduotame paveld. t. liud-me nurodoma pin. suma, gauta pardavus ž. ir atskaič. pard-mo ar aukciono org-vimo išl. 50. V-binės nuos. ž. naudojimo ir perleidimo teis. pagr. V-binės ž. v-mo teisė: Įst. ir LR Vyr. nut-mais v-binės ž. v-mo t. suteikiama v-bės inst-joms, saviv-bėms, miškų urėdijoms, v-binių parkų adm-joms. Jos turi t., neviršydamos suteiktų įgal. naud. žemę, teikti apskr. virš-kui siūlymus ją išnuomoti kt. fiz. ir jur. a. Kt. v-binę ž., nesuteiktą valdyti išvardintiems subj., apskr. ter-joje valdo apskr. virš. Ž. skl. saviv-bėms perduodami v-ti patikėjimo t. šioms reikmėms: 1)viešosios paskirties rekreacijai ir poisiui; 2)viešojo naud. poilsio obj.; 3)miestų, miestelių ir kt. gyv. vietovių g-vėms ir viet. keliams; 4)bendrojo naud. inžinerinėms komunikac. ir jų exploatacijai; 5)gyv. namų statybai; 6)komerc.-ūk. veiklai. Ž. skl. saviv-bėms perduodami pgl. nust. tv. parengtus ir patvirt. ter-jų bendruosius planus per 6mėn. nuo saviv-bės paraiškos pateikimo LR Vyr. nust. tv. LT v-bei prikl. ž., priskirta: 1)v-binės reikšmės keliams ir bendrojo naud. geležink.; 2)Kuršių Ner. nac. parkui; 3)v-binės reikšmės miškams; 4)v-binės reikšmės ist., archeolog., ir kult. obj.; 5)v-binės reikšmės vidaus vandenims; 6)teritorinės jūros kontinent. šelfui; 7)v-bei dovanota ir v-bės paveldėta ž., kt. ž., įst. nust. tv. paimta, išpirkta ar kt. būdu įgyta v-bės nuos. Ž., grąžintiną pgl įst., regl-čius pil-čių nuos. t. į išlikusį nekiln. turtą atkūrimą, iki jos sugrąžinimo priv. nuos. v-bė g. išnuomoti Ž. nuomos įst. nust. tvarka. V-bine ž. g. naudotis fiz. ir jur. a., jei įst. nurodytos inst-jos suteikia šią ž. naud. ar išnuomoja. Šių inst-jų spr-mai dėl ž. suteikimo naudotis priimami arba v-binės ž. nuomos sut. Sudaromos atsižv. Į ter-nio planavimo dok. numatytą pagr. tixlinę ž. naud. paskirtį, turimos ž. kiekį ir pateiktą ž. poreikio bei ūk. veiklos pagrindimą. V-binės ž. suteikimas naudotis ir nuoma: v-binė ž. perduodama term. ar neterm. naudotis iš v-bės ar saviv-bių biudž. išlaikomoms įst. ar org-joms, v-bės įm., tradic. rel. bendruom. ir bendrijoms, kt. įst. nust. įstaigoms, org-joms ar įm., sudarant v-binės ž. panaudos sut. V-binės ž. suteikimo naudotis Krašto aps. min-jos nust. objektams tvarką nust. įst. ir LR Vyr. V-binės ž. nuom-mo tvarką nust. įst. ir LR Vyr. Inst-jos, tur. t. perduoti naudoti v-binę ž.: 1)saviv-bės tar.- ž. skl., nust. tvarka perduotus valdyti patikėjimo t. saviv-bėms; 2)apskr. virš.- kt. v-binės ž. skl., esančius apskr. ter-joje. V-binės ž. perleidimas priv. nuos-bėn: V-binę ž., išsk. ž. skl.,priskirtus privatizuojamiems obj., parduoda ar kt. perleidžia priv. nuos. apskr. virš-kai įst. ir LR Vyr. nust. tv. V-binės ž. sklypų, priskirtų privatizuoj. obj-tams,pard-mo tv. nust. LR Vyr. Sudarant v-binės ž. skl. pirk.-pard. ar kt. įst. numatytas v-binės ž. perleidimo priv. nuos. sutartis, v-bei atst. apskr. virš. ar jo įgaliotas apskr. virš-ko adm-jos atst. Parduodant ar kt. priv. nuos. perleidžiant v-binės ž. skl., priskirtus privatiz-miems obj., v-bei atst. LR Vyr. įgaliota inst-ja. 51. Valstybės institucijų kompetencija reguliuojant žemės teisinius santykius. Seimas: leidžia ir tikslina įstatymus dėl žemės santykių reguliavimo. Vyriausybė: 1) leidžia ir tikslina teisės norminius aktus žemės santykių reguliavimo klausimais; 2) rengia ir įgyvendina žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo ir žemės gerinimo programas; 3) planuoja ir finansuoja valstybinius žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės kadastro darbus; 4) teikia Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti bendrąjį Lietuvos teritorijos planą; 5) sprendžia žemės paėmimo ir suteikimo bei kitus žemės fondo valdymo klausimus. Žemės ūkio ministerija: 1) vadovauja įstaigoms ir įmonėms, vykdančioms valstybinio žemės kadastro ir valstybinės žemėtvarkos darbus; 2) rengia medžiagą Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybinės žemėtvarkos klausimams spręsti; 3) organizuoja valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Apskrities viršininkas apskrities teritorijoje: 1) įgyvendina valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse; 2) parduoda ar kitaip perleidžia privatinėn nuosavybėn valstybinę žemę; 3) suteikia naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę; 4) organizuoja valstybinės žemės sklypų formavimo darbus; 5) sprendžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams; 6) įgyvendina žemės reformą; 7) vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę; 8) tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas ir projektus. Vietos savivaldos institucijos savivaldybės teritorijoje: 1) tvirtina savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinį planą ir jo pakeitimus, miestų ir miestelių plėtimo ir kūrimo generalines schemas; 2) tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos daliai rengiamus detalius planus; 3) pagal suteiktus įgaliojimus tvarko ir naudoja joms suteiktą valdyti žemę, kurios plotas negali būti mažesnis negu yra reikalingas vietos savivaldos institucijų kompetencijai įgyvendinti; 4) pagal detaliuosius planus išnuomoja bei perduoda naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus valdyti patikėjimo tise savivaldybei 52. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams - įstatymų nustatyta tvarka žemės išpirkimas iš žemės savininkų arba valstybinės žemės naudojimo teisės bei valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba apskričių viršininkams nustačius, jog ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. Žemė gali būti paimama tik išimties atvejais Vyriausybės arba apskrities viršininko sprendimu pagal savivaldos institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymą, kai ši žemė reikalinga: 1) krašto apsaugai; 2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams; 3) gamtos, archeologijos ir istorijos objektų apsaugos reikalams; 4) įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus; 5) naudingosioms iškasenoms, eksploatuoti; 6) valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; 7) valstybiniams geležinkeliams, keliams ir vamzdynams, elektros linijoms tiesti; 8) svarbioms valstybinės reikšmės statyboms. Institucijos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams skelbiamas vietinėje spaudoje du kartus su 15 dienų pertrauka. Galima skųsti teismui per vieną mėnesį po jo antrojo paskelbimo spaudoje. Paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama sumokant realią žemės sklypo kainą pinigais arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą toje pat vietovėje, taip pat atlyginami kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo paėmimo. Nuostolius atlygina suinteresuotas žemės paėmimu asmuo tarpusavio sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Žemės paėmimu suinteresuotas asmuo yra Vyriausybė, ministerija, apskrities viršininkas, savivaldos institucija ar kita valdymo institucija, kuri pateikia prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams. Ginčus dėl atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas. Po to, kai yra priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkas neturi teisės jos įkeisti ar kitaip apsunkinti. Jeigu žemė ar jos dalis, paimta visuomenės poreikiams, nepanaudojama sprendime nurodytam tikslui ir yra perleidžiama privačion nuosavybėn, pirmumo teisę ją išpirkti turi buvęs žemės savininkas, iš kurio žemė buvo paimta visuomenės poreikiams. 53. Valstybinė žemėtvarka ir žemės kadastras. Valstybinė žemėtvarka - visuma priemonių, skirtų Lietuvos Respublikos žemės fondo valstybiniam valdymui ir žemės santykių reguliavimui, kurios laiduoja: 1) teisines ir organizacines sąlygas visuomenei naudingai ir reikalingai ūkinei veiklai naudoti žemę, su ja susijusius ūkinius objektus bei kitus gamtos išteklius; 2) žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą. Valstybinės žemėtvarkos darbai atliekami valstybės, žemės savininkų ir kitų žemės naudotojų lėšomis. Vadovauja Žemėtvarkos ir teisės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybinės žemėtvarkos paskirtis: 1) rengti valstybinės žemės naudojimo ir apsaugos programas; 2) rengti žemėtvarkos projektus žemei paimti visuomenės; 3) rengti žemėtvarkos projektus administracinėms riboms nustatyti; 4) rengti žemėtvarkos projektus žemei išpirkti, perleisti ir žemės mainams, naujoms žemėnaudoms suformuoti arba esamoms pertvarkyti, specialioms žemės naudojimo sąlygoms, veiklos apribojimams bei servitutams nustatyti. Žemės kadastras - nekilnojamojo turto kadastro dalis, kurioje nustatyti žemės sklypų formavimo taisyklės ir būdai ir kurią sudaro duomenų apie žemės kiekį, sudėtį, vertę ir ūkinio naudojimo būklę visuma. 54. Atsakomybė už žemės įstatymų pažeidimą. Fiziniai ir juridiniai asmenys traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu: 1) savavališkai užėmė žemės sklypus; 2) nevykdė privalomų priemonių dirvožemiams gerinti ir apsaugoti; 3) žemę naudojo ne pagal žemės naudojimo paskirtį; 4) nesilaikė nustatytų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir veiklos apribojimų; 5) nevykdė pareigų sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį; 6) pažeidė kitų interesus; 7) nesilaikė kitų sutartyje nustatytų sąlygų; 8) trukdė žemės naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį. 55. Žemės nuosavybės ir naudojimo teisės ypatumai ūkininko ūkyje. Ūkyje naudojamos ž. nuosavybės, nuomos ir kitus sant. nustato Žemės, Žemės nuomos, kiti įstatymai ir Civilinis kodeksas. Ūkininkui ir ūkio nariams nuosavybės teise priklausančio ūkio žemės valda negali būti didesnė kaip 150 ha, išskyrus atvejus, kai registruojant santuoką abiejų sutuokt. nuosavybės teise turima žemės valda viršija šį plotą arba žemė įsigyta iki šio įst įsigaliojimo. Nuomojamos žemės plotas neribojamas. Ūkyje naudojama nuos. t. ūkininko ir ūkio narių žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Savininko pageidavimu už ją suteikiamas lygiavertis žemės sklypas arba kitaip teisingai atlyginama. Savininko pageidavimu už paimtą ž. jam suteikiamas lygiavertis sklypas. Žemės skl. savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimynin. žemės skl. nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės skl. ar jo žemės skl. esantys pastatai neteks stabilumo. Jeigu asmenims nuosavybės teise priklausantis ir statiniais užstatomas ar užstatytas žemės skl paimamas visuomenės poreikiams, tai už žemės skl, ant jo statomus ar jau pastatytus ir šiems asmenims nuos. teise priklausančius statinius, žemės skl esančius sodinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina. Žemės skl, statinių bei sodinių vertė, paėmimo sąlygos bei dėl žemės skl paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių dydis nustatomi būsimo žemės naudotojo ir žemės sklypo, statinių bei sodinių savininko sutartimi, jeigu įstatymai nenustato kitaip.Ginčus dėl žemės skl, statinių bei sodinių paėmimo, jų vertės ir dėl žemės skl paėmimo atveju savininkui atsiradusių nuostolių sprendžia teismas. Jeigu statiniams statyti asmenų ne nuos. t. naudojamas žemės skl paimamas visuomenės poreikiams, tai už statomus ar jau pastatytus ir tiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, taip pat už sodinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina. Naujasis žemės naudotojas privalo atlyginti statinių bei sodinių savininkui visus nuostolius, atsiradusius dėl žemės sklypo paėmimo, išskyrus nuostolius, kurie atsirado dėl paties statinių bei sodinių savininko neteisėtų veiksmų Žemės, statinių ar sodinių vertė, paėmimo sąlygos ir dėl žemės skl paėmimo atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir statinių savininko sutartimi.Ginčus dėl statinių ar sodinių vertės, paėmimo sąlygų ir dėl žemės skl paėmimo atveju atsiradusių nuostolių dydžio sprendžia teismas. Sutartį, kuria asmeniui buvo suteiktas neterminuotai naudotis arba išnuomotas žemės skl, teismine tvarka pripažinus negaliojančia dėl naudotojo ar nuomininko tyčios ar nutraukus dėl tyčinių esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius statinius asmuo gali nusikelti. Jeigu visų arba kai kurių statinių (jų dalių) nukelti neįmanoma, neperkelti objektai nugriaunami arba žemės skl savininko ir statinių savininko susitarimu perleidžiami žemės skl savininko nuosavybėn, arba žemės skl savininko sutikimu perleidžiami trečiajam asmeniui. Ginčus dėl statinių nukėlimo, nugriovimo arba perleidimo žemės skl savininko ar trečiojo asmens nuosavybėn sprendžia teismas. Asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės skl, atlyginama ant šio žemės skl esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu) naudotis žemės skl. 56. Žemės naudojimo ir nuomos ypatumai žemės ūkio ir kooperatinėse bendrovėse. ŽŪB nuosavybėje žemės neturi, jos nuomoja žemę iš valstybės ar privačių asmenų. Pagal ž. nuomos sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai sutartyje nurodytą ž. skl laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Ž. nuomos sutarties dalykas yra vls žemes arba privačios žemės skl (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įregistruotas viešame registre. Ž. nuomos sutartis turi būti rašytinė. Šalys gali panaudoti ž. nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Prie ž. nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo ž. sklp planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – ž. skl. schema. Šie dok. yra ž. nuomos sutarties neatskiriama dalis. Nesant plano ar schemos sutartis niekinė. Vlst ir priv žemė nuomojama skirtingai. Priv ž. nuomotojas yra priv ž. savininkas. Vals ž nuomos sutartis pagal savo kompetenciją gali sudaryti apskrit virš., saviv instit., ar kita valst ž. valdytojo funk. atliekanti instit. Keliems asmenims bendr. nuosav. teise priklausantis ž sklp. gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka. Privačios ž. nuomai terminų nėra, o vlstb- ne ilgiau 99m. Sutarties turinys susideda iš 14 elementų: 1) ž nuomotojas, 2) ž nuomin., 3) ž. nuomos objekto duomenys, 4) ž. nuomos terminas, 5) pagrindinė tikslinė ž. naudojimo paskirtis, 6) ž. naudojimo specialiosios sąlygos, 7) ž. naudojimo apribojimai, 8) užmok. už žemės nuomą ir kita. Į ž. nuomos sutartį negali būti įrašytas: įgaliojimas nuomininkui atstovauti ž savininkui ir disponuoti šio savininko privačia ž bei joje esančiu kitu nekilnojamuoju turtu. Subnuomoti galima tik gavus savininko sutikimą ir negalima keisti ž.ū. sklypo paskirtį į kitą. Subnuoma sudaroma pagal ž. nuomai keliamus reikalavimus. Nuomoninko pareigos: nuomin. draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų sunaikintas ar užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Nuomin privalo savo lėšomis atlikti melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus įstatymų nustatyta tvarka, saugoti apsauginius ir kitus ženklus, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus. Jeigu nuomin šių p. nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomin išieškoti lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šių pareigų nevykdymo, ir nutraukti ž nuomos sutartį. Jeigu ž nuomin ž.ū. naudmenas naudoja netinkamai ir dėl to pablogėja jų kokybė, ž. nuomin. privalo atlyginti atsiradusius nuotolius. Nuomininko pasiketimo atveju nuoma nenutrūksta. Nutrūksta tik kai įpėdiniai atsisako. Ž. nuomos sutar baigiasi - sueina nuomos terminas; po nuomininko mirties, jei įpėdiniai nenori; kai nuominink. likviduojamas; kai ž. parduodama ar dovanojama nuominink; šaliu susitarimu. 57. Žemės nuoma. Žemės nuomos sutarties turinio teisiniai pagrindai. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Privačios žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas. Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją gali sudaryti apskrities viršininkas, savivaldybės institucija ar kita valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija. Keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka. Žemės nuomininku gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. Žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta: 1) žemės nuomotojas; 2) žemės nuomininkas; 3) žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešame registre; 4) žemės nuomos terminas; 5) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis; 6) išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos bei naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui; 7) išnuomojamoje žemėje esančių požeminio bei paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos, neprieštaraujančios įstatymams; 8) žemės naudojimo specialiosios sąlygos; 9) žemės naudojimo apribojimai; 10) žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės; 11) užmokestis už žemės nuomą. Į jį įskaitomas užmokestis už melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, inžinerinius įrenginius ir kita, taip pat mokesčio indeksavimas, jeigu nuomojama valstybinė žemė; 12) kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei žemės sklypo grąžinimu pasibaigus žemės nuomos sutarčiai susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai; 13) atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus.Valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Žemės nuomininkas, gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Nuomininko pareiga išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę, tvarkingai išlaikyti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius bei želdinius. Nuomininko teisė gauti kompensaciją už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius. Žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama dėl paėmimo visuom por., nuomot ar nuom prašymu prieš term. 6) šalių susitarimu. 58. Žemės įst pagrindinių nuostatų bendra charakteristika. Žemės įstatymas nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius Lietuvos Respublikoje. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai. Pagal šį įst - žemės nuosavybė - tai žemės savininko teisė valdyti jam priklausančią žemę, ja naudotis ir disponuoti. Įgyvendindamas savo teises, žemės savininkas neturi pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, kitų asmenų teisių ir laisvių. Šiuo įst nustatoma išimtinė LR į tam tikrą žemę (valstybinės reikšmės kelius ir bendrojo naudojimo geležinkelius; Kuršių nerijos nacionalinį parką; valstybinės reikšmės miškus; valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektus; valstybinės reikšmės vidaus vandenis; teritorinės jūros kontinentinį šelfą). Nustato, kad visa LR teritorijoje esanti žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą, nustatoto žemės savininkų teises; žemės naudotojų teises; specialiąsias žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygas; žemės servitutus. Šis įst reglamentuoja žemės sandorius, žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemės naudojimo, disponavimo sąlygas. (Valstybinio vandenų fondo žemė; valstybinė žemėtvarka; Žemės informacinė sistema; žemės naudojimo valstybinė kontrolė; žemės ginčai – taip pat nustatoma šiame įst.). 59. Ūkininko, jo šeimos, kitų ūkio narių turtinių santykių ypatumai. Atidalijimas iš ūkio turto. Žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės, ūkininkas gali verstis vienas arba kartu su fiziniais asmenimis (partneriais), sudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Ūkininkas ir jo sutuoktinis jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį sudaro tuo atveju, kai yra sudaryta vedybų sutartis. Ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko sutuoktinis, jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jo paties pageidavimu gali būti nurodytas Ūkininkų ūkių registre kaip partneris. Visas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, įgytas ūkininkaujant, priklauso ūkininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Greta gali būti ir ūkininko narių bendroji dalinė nuosavybė, į kurią gali įeiti: 1) gamybos priemonės, 2) ž.ū. žaliavos, 3) produkcija. 4) pajamos, 5) kt. ūkio narių darbu arba lėšomis sukurtas turtas. Toks turtas yra valdomas, naudojamas ir juo disponuojama susitarimo pagrindu. Nesusitariant nustatoma teismine tvarka. Kai objektą valdo ir naudoja ne visi bendraturčiai, kiti turi teisę gauti ataskaitą. Bendraturčių teisės ir pareigos: * proporcingai savo daliai į daiktą turi teisę gauti daikto pajamas; * proporcingai savo daliai atsako 3-iems asm.; * daro išlaikymo, saugojimo išlaidas, moka mokesčius, rinkliavas; * kiekv. turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl kt. pareigų nevykdymo, atlyginimą. Norint padidinti bendr dal nuos obj reikalingas kitų sutikimas, kitaip negalima reikalauti, kad jo dalis atitinkamai būtų padidinta. Kai parduodama bendr dal nuos dalis, kiti bendr turi pirmenybės teisę pirkti ta pačia kaina, sąlygomis, išskyrus atvejus kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Dalies pardavėjas privalo raštu pranešti kt. bendr apie parduodamas dalis ir kainas. Nekiln daiktų praneš atliekams per notarą. Pažeidus pirmenybės teisę, kt bendr turi teisę per 3 mėn. Per teismą reikalauti teisių ir pareigų jiems perleidimo. Jei turtas valdomas bendra jungtine nuosavybe – bendraturčiai turi vienodas teises į turto duodamas pajamas, solidariai apmokamos išlaikymo išlaidos, mokesčiai ir rinkliavos. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra dviejų rūšių ū.ū-je: pagal įst; pagal vedybų sutartį. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atidalijimas kai yra bendra jungtinė nuosavybė yra toks pat kaip ir bendros dalinės nuosavybės atidalijimo atveju. Sutuoktinių turto dalybas numato CK III knygos nuostatos. 60. Atsakomybė pagal ūkininko ūkio turtines prievoles. Pagal ūkio prievoles ū.ū. atsakomybė yra visu savo turtu. Išimtis padaryta turtui, kuris negali būti išieškomas: 1) Iš asmens, kurio pagr. užsiėmimas yra ž.ū. veikla, negali išieškomi iš turto maisto produktai, kurių reikia skolininkui iki naujo derliaus, pašaras gyvuliams, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, viena karvė, o jei jos nėra – maisto produktų ir pinigų už bendrą sumą, kuri lygi mėnesiniam skolininko darbo užmokesčiui, bet nemažiau kaip 500 Lt. 2) Taip pat negali būti išieškoti asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės, reikalingos profesinei veiklai. 61. Žemės ūkio ir kooperatinių bendrovių narių ir pajininkų pajus. ŽŪB pajus yra narių ir pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Asmenys pajinius įnašus į bendrovę gali įnešti pinigais, materialinėmis ir kitomis vertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais. Minimalų bendrovės narių pajinio įnašo dydį keičia narių susirinkimas. Minimalus pajinis įnašas yra neskaidomas. Metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą, bendrovės pajininkams proporcingai pajų vertei paskirstomas padidintas arba sumažintas pagrindinis kapitalas. Proporcingai pajų vertei paskirstomi ir atsiradę dėl turto perkainojimo padidėję (sumažėję) pajai. Pajai ir jų metinis padidėjimas (sumažėjimas) kiekvienais metais registruojami pajininkų turto apskaitos dokumentuose. ŽŪB privalo ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo metinės apyskaitos patvirtinimo datos kiekvienam pajininkui į pajaus apskaitos dokumentus ir pajininkų knygeles įrašyti visus per metus buvusius pajaus pasikeitimus. Kooperatinių bendrovių (KB) nario pajaus dydis yra lygus nario įneštų pajinių įnašų vertei. Min ir max pajų dydžiai, jų įmokėjimo tvarka, atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus, nepiniginio pajinio įnašo įvertinimo tvarka turi būti nustatyta įstatuose.Pajinių įnašų negali būti ž/ū paskirties žemė ir turtas, kuriuo disponavimas yra apribotas, taip pat turtas, į kurį KB negali įgyti nuosavybes teisės. Pajinis įnašas registruojamas apskaitos dokumentuose ir įstatuose nustatyta tvarka KB nariui išduodamas pajaus vardinis dokumentas. Jame nurodoma: KB pavadinimas; pajaus turėtojo vardas, pavardė, asmens kodas arba jur. asm. pavadinimas ir kodas; pajinių įnašų vertė. ŽŪB pajai negali būti pardavinėjami ir perkami per biržos įstaigas ir viešuose aukcionuose. ŽŪB įstatuose nustatyta tvarka bendrovė gali organizuoti uždarus aukcionus pajams pirkti ir parduoti. Asm., įsigijęs arba paveldėjęs pajų ar jo dalį, privalo per 15 d. raštu apie tai pranešti bendrovei. Bendrovė, gavusi pajaus perleidimo sutarties ar paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, per 3 d.d. privalo įregistruoti naująjį pajininką. Buvusio pajininko turtines teises ir pareigas pajų paveldėjęs ar kitu budu įsigijęs pajininkas perima nuo pajaus įregistravimo bendrovės dokumentuose momento. KB nariai turi teisę perleisti pajų kitiems asm. Pirmenybė įsigyti perleidžiamą pajų tomis pačiomis sąlygomis turi KB narys. Apie ketinimą perleisti pajų KB narys privalo raštu pranešti kitiems nariams ir valdymo organui. Jeigu per mėn. nei 1 KB narys, kuriam apie perleidžiamą pajų buvo pranešta, neįsigyja pajaus, pajų perleidžiantis narys įgyja teisę jį perleisti bet kuriam trečiajam asm. KB narys pajumi disponuoja įstatymų bei įstatų nustatyta tvarka. 62. Atsakomybė pagal ŽŪ ir KB turtines prievoles. ŽŪB ir KB yra ribotos turtinės atsakomybės jur. asm. Jų turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. ŽŪB ir KB pagal prievoles atsako tik savo turtu. Bendrovės neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla, o nariai ir pajininkai pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako tik savo pajiniu įnašu. Kiekvienas ŽŪB valdybos narys, administracijos darbuotojas atsako už dėl savo kaltės bendrovei padarytus nuostolius, valdybos nariai privalo solidariai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų neteisingai priimtų nutarimų, pažeidžiančių bendrovės įstatus ar įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie bendrovės valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokius nutarimus arba kurie posedyje nedalyvavo juos priimant ir per 7 d. įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario, administracijos darbuotojo atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo. ŽŪB narių susirinkimo nutarimu bendrovės valdyba pareiškia ieškinius savo darbuotojams. 63. Bendraturčių t. ir p. naudojant ir išlaikant bendrą dalinę ir bendrą jungtinę nuos. (iš CK). Kiekv. bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako III asm. pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, t.p. privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti bei išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu 1 iš bendraturčių nevykdo savo pareigų tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kt. turi t. į nuostolių, kuriuos jie patyrė, atlyginimą. Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti savo dali turto kitam asm., bet pirmenybę pirkti bendraturčio dalį turi kt. bendraturčiai, jei tik dalis neparduodama iš viešųlų varžytinių. T.p. jis turi teisę reikalauti atidalyti savo dalį iš bendros dalinės nuosavybės, jei tai galima be žalos turtui. Jei neįmanoma išvengti žalos , tai turi teisę į kompensaciją pinigais. 64. Dividendai bendrovėse, jų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Dividendai yra ŽŪB nariui ir pajininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jo pajaus vertei, skelbiami narių susirinkime ne vėliau kaip per 4 mėn. pasibaigus ūkiniams metams, yra įsipareigojimai bendrovės nariams ir pajininkams. Nariai ir pajininkai turi teisę dividendus išreikalauti iš bendrovės taip kaip kreditorius. Jei bendrovė nemoki ar įvykdžius prievoles ir išmokejusi dividendus bendrovė taptų nemoki, jai draudžiama skelbti ir išmoketi dividendus. Dividendai išmokami pinigais, nariams bei pajininkams pageidaujant, už dividendus g.b. atlyginama materialinemis vertybėmis arba paslaugomis. Paslaugų tarifus nustato bendrovės narių susirinkimas.Bendrovė iš nario ar pajininko negali išieškoti išmoketų dividendų, išskyrus tuos atvejus, kai narys ar pajininkas žinojo ar turejo žinoti, kad dividendai yra paskelbti ir išmoketi ŽŪB esant nemokiai ar tokiai tapus po išmokejimo. KB dividendams moketi skiriama iki 10% grynojo pelno. 65. Teisinės ž.ū. produkcijos ir maisto gamybos reguliavimo priemonės. Vyr-bė ir ŽŪM vykdo ž.ū. produkcijos ir maisto gamybos reguliavimą: 1) eko priem. reguliuodama ž.ū. ir maisto produktų gamybą; 2) mokėdama tiesiogines ir kompensacines išmokas; 3) vykdydama intervencinį pirkimą ir kt intervencines reguliavimo priem.; 4) skatindama eksportą ir nustato eksporto bei importo tvarką. Vyr-bė ar ŽŪM kasmet iki 06 01d. paskelbia kitų m. svarbiausių žemės ūkio ir maisto produktų gamybos kvotas, remiamus kiekius bei intervencines kainas; 5 ) ž.ū. veiklos subj. paskirstydama pieno, cukraus, bulvių krakmolo, sausųjų pašarų, linų pluošto gamybos kvotas; 6) nustato bazinį pasėlių plotą, gyvulių sk., gyvulių tankumą, skaičiuojant pagal pašarinių pasėlių plotą, ir produktyvumą, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos. Pažeidus šias paramos teikimo sąlygas, tiesioginės išmokos proporcingai mažinamos. Gamybos kvotas administruoja Nacionalinė mokėjimo agentura prie ŽŪM ir savivaldybių institucijos. 66. Teisės normos, reglamentuojančios tiesiogines ir kompensacines išmokas. Siekiant palaikyti ž.ū. veiklos subj. pajamų lygį ar kompensuoti pajamų netekimą, ŽŪM nustatyta tvarka ž.ū. veiklos subj. mokamos tiesioginės ar kompensacinės išmokos. Tiesioginės išmokos mokamos už pasėlių plotus, už gyvulius arba kitais ŽŪM nustatytais pagrindais. Papildomai tiesioginės išmokos mokamos ekologiškų ž.ū. ir maisto produktų gamintojams. Kompensacinės išmokos mokamos ž.ū. veiklos subj., kurie nutraukia gamybą ir perduoda savo kvotą ar jos dalį į rezervinę gamybos kvotą, ir kitais ŽŪM nustatytais pagrindais. Taip pat kompensuojami nuostoliai, atsiradę dėl v-bės ar saviv. inst-jų nustatytų ž.ū. veiklos suvaržymų. Papildomai kompensacinės išmokos mokamos ž.ū. veiklos subj. mažiau palankiose ūkininkauti vietovese ir vietovese su aplinkosaugos apribojimais. Vietoves su aplinkosaugos apribojimais nustato Vyr-bės įgaliota institucija. Tiesiogines ir kompensacines išmokas administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM. 67. Intervenciniai pirkimai. Intervencinių priemonių nustatymas bei taikymas. Intervenciniai pirkimai – Vyr. įgaliotos institucijos vykdomas ž.ū. produkcijos ir maisto produktų pirkimas, saugojimas, pardavimas, tam kad nenusmuktų žemiau Vyr. nustatyto lygio ž.ū. produktų kainos dėl jų pertekliaus. Intervencinė kaina – intervencinių pirkimų kaina. ŽŪM nustatyta tvarka taikomos ir kt. intervencinės priemonės: privatus intervencinis saugojimas; gamintojų organizacijos kai kurių ž.ū. ir maisto produktų nepateikimas į rinką; ž.ū. produktų perdirbimo parama; ž.ū. ir maisto produktų suvartojimo vidaus rinkoje parama, kad šių produktų suvartojimo lygis pasiektų suvartojimo lygį ES valstybese. Intervencinį pirkimą ir kt. intervencines priemones administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM. 68. Ž.ū. produkcijos supirkimo teisinis reglamentavimas. Ūkio sub., tarp jų prekybos ir perdirbamosios pramonės įmonės, perkantys ž.ū. produkciją perdirbti, apdoroti ar parduoti, gali pirkti žaliavas, perdirbtą ž.ū. produkciją, maisto produktus, kombinuotus pašarus, linų pluoštus ir kitą t.t. būdu apdorotą ž.ū. produkciją tik sudarę rašytinę ž.ū. produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti Vyr. arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygas. 69. Ž.ū. produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių teisinis turinys (tipinės sutarčių sąl.). Rašytineje ž.ū. produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje t.b. nurodyta: produkcijos pavadinimas, numatomas pirkti kiekis, kokybės reikalavimai, kaina; pirkimo ir tiekimo tvarka (periodiškumas, reguliariai parduodamos produkcijos tiekimo laikotarpio trukmė, pirkėjo priimtos ž.ū. produkcijos įkainojimo trukmė bei, šalims susitarus, tiekimo grafikas); atsiskaitymo už patiektą produkciją ir komercinio kredito palūkanų bei delspinigių mokėjimo sąlygos ir tvarka; šalių atsakomybė už pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytų sutarties sąlygų nevykdymą; šalių rekvizitai. 70. Atsiskaitymo už ž.ū. produkciją sąlygoms keliami įstatyminiai reikalavimai. Rašytinese ž.ū. produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyse numatomos atsiskaitymo sąlygos privalo atitikti įstatymų reikalavimus: *reguliariai parduodamos ž.ū. produkcijos tiekimo laikotarpio trukmė negali būti >1mėn., o jos patiekimo data laikoma paskutinė šio laikotarpio diena. Už visą per šį laikotarpį patiektą produkciją apskaičiuojama priklausanti mokėti pinigų suma; *Atsiskaitymo už ž.ū. produkciją ir jos įkainojimo trukmė negali būti ilgesnė negu nustatyta Vyr.; *ž.ū. produkcijos pirkimas įforminamas išrašant Vyr. arba jos įgaliotos inst. nustatytus dok.; *Jeigu ž.ū. produkcijos pirkėjas neatsiskaito su jos pardavėju per 5 d.d. po produkcijos gavimo bei įkainojimo, jis iki atsiskaitymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutartyje numatyto atsiskaitymo termino pabaigos, moka pardavėjui komercinio kredito palūkanas. Šių palūkanų norma atitinka Lietuvos banko skelbiamą vidutinę metinę palūkanų už komercinių bankų praėjusio ketvirčio trumpalaikes paskolas normą; *Jeigu iki sutartyje numatyto termino pabaigos neatsiskaitoma, ž.ū. produkcijos pirkėjas už laikotarpį nuo kitos dienos po šio termino pabaigos iki atsiskaitymo dienos moka jos pardavėjui sutartyje numatyto dydžio, bet ne mažesnius kaip 0,1% delspinigius už kiekv. pradelstą dieną. Delspinigių norma privalo būti įrašyta mokėjimo arba grynųjų pinigų mokėjimui įforminti skirtuose dokumentuose; *Jeigu už patiektą ž.ū. produkciją pirkėjas negali atsiskaityti pirkimo–pardavimo sutartyje numatytu būdu per 5 d.d. po jos įkainojimo, gavęs raštišką prašymą jis privalo ne ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui išduoti priklausančios mokėti pinigų sumos arba pardavėjo pageidaujamos šios sumos dalies banko akceptuotą ar laiduotą vekselį arba atsiskaitymą užtikrinti laidavimu, garantija ar įkeitimu jei ž.ū. produkcijos pardavėjo reikalavimai vienu iš šių būdų nebuvo užtikrinti anksčiau. Skolinio įsipareigojimo užtikrinimo priemonę pasirenka pirkėjas, jei ko kita nenumatyta ž.ū. produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje. Palūkanos už vekselio sumą skaičiuojamos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka; *Tuo atveju, kai ž.ū. produkcijos pardavėjas bankui jau buvo pateikęs debeto pavedimą, prieš pateikdamas prašymą išduoti vekselį jis privalo šį pavedimą atšaukti. Jeigu pardavėjas prašo išduoti vekselį tik dėl dalies neišmoketos sumos, debeto pavedimą jis gali pateikti iš naujo, nurodomą išmokėti pinigų sumą šiame dok. sumažindamas suma, dėl kurios prašo išduoti vekselį. 71. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarka ir terminai. “LR atsiskaitymo už ž.ū. pr-ją įst.” Už ž.ū. produkciją atsiskaitoma šalių susitarimu mokėjimo ir debeto pavedimais, naudojant vekselius,grynaisiais pinigais bei kt. mokėjimo priemonėmis. Mokėjimo ir debeto pavedimuose t.b. nurodyta ž.ū. pr-jos rūšis, jos patiekimo dats ir sutartyje numatytas atsiskaitymo terminas. Mokėjimo ir debeto pavedimai bankams privalo būti pateikti iki sutartyje numatyto atsiskaitymo termino pabaigos likus tiek laiko, kiek pgl Mokėjimų įst. nustatytus terminus užtruks lėšų pervedimas. Už ž.ū. pr-ją numačius atsiskaityti debeto pavedimais, žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis pripažįstama šios produkcijos pirkėjo rašytiniu sutikimu lėšas nurašyti ir iš jo sąskaitos pervesti pardavėjui. Ž.ū. produkcijos pirkėjų pateiktus mokėjimo pavedimus ir pardavėjų pateiktus debeto pavedimus bankai priima, nors mokėtojų sąskaitose ir nėra pakankamai lėšų. Ž.ū. pr-jos pirkimas atsiskaitant grynaisiais pinigais įforminamas išrašant ž.ū. pr-jos pirkimo kvitą. Už šią produkciją atsiskaitoma grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderį arba per įmonės atskaitingą asmenį pagal pinigų sumokėjimą įrodantį dokumentą – pirkimo mokėjimo žiniaraštį. Savivaldybės vykd. institucijos ar jų įgalioti asmenys turi teisę tikrinti, ar ž.ū.pr-jos pirkėjai, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, sudaro rašytines ž.ū. pr-jos pirk–pard sutartis, apskaičiuoja komercinio kredito palūkanas bei delspinigius ir atsiskaito su pr-jos pardavėjais. Vyr-bės nut.”Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarkos ir sąlygų” Atsiskaitymų tarp ū. subjektų trukmė skaičiuojama nuo kt. darbo dienos po ž.ū. pr-jos gavimo.Kai ž.ū. pr-ja parduodama reguliariai, bet ū. subj-ai tarpusavio sutartyje nėra apibrėžę tiekimo laikotarpio trukmės, ž.ū. pr-jos tiekimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 1 mėn, o jos patiekimo data laikoma paskutinė šio laikotarpio diena. Ž.ū. pr-jos pirkėjai su ūkininkais ir gyventojais, parduodančiais savo pagamintą produkciją, jų pageidavimu gali atsiskaityti grynais pinigais, nurodydami tai rašytinėje ž.ū. pr-jos pirk–pard sut. Ž.ū. pr-jos pirkimas įforminamas išrašant specialų ž.ū. pr-jos pirkimo kvitą. Už šią pr-ją atsiskaitoma grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderį arba per įmonės atskaitingą asmenį pagal pinigų sumokėjimą įrodantį dokumentą – pirkimo mokėjimo žiniaraštį. Vyr-bės nut.”Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminų” Įst. Nustato,kad atsiskaitymo už ž.ū. pr-ją ir jos įkainojimo trukmė negali būti ilgesnė negu nustatyta Vyr-bės.Ž.ū. pr-jos pirkėjai, atsiskaitydami su pardavėjais, turi laikytis tarpusavio sutartyse numatytų terminų, kurie negali būti ilgesni už Vyr-bės nustatytus: 1)už grūdus ne vėliau kaip:50proc. apskaičiuotos sumos – per 30d. nuo jų priėmimo,kt. 50– per 4 mėn nuo jų priėmimo; 2)už maistinius kviečius ir grūdus,supirktus v-b4s, ne vėliau kaip:70 proc.–per 30d. nuo jų priėmimo;kt.sumos dalis– realizavus grūdus, bet ne vėliau kaip iki kitų metų 0415; 3)už bulves, daržoves, vaisius, uogas ir linų sėmenis sumokama ne vėliau kaip:50 proc.– per 30d. nuo jų priėmimo;kt. 50 – per 4 mėn nuo jų priėmimo;už cukrinius runkelius sumokama iki 1201; 4)už pieną sumokama ne vėliau kaip per 30d. nuo reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpio pabaigos;už galvijus-ne vėliau kaip per 30d. nuo jų priėmimo ir t.t. 5)už perdirbtą ž.ū. pr-ją, maisto produktus atsiskaitoma per 20d, 6)už kombinuotuosius pašarus – per 30d, už alkoholinius gėrimus – per 15d nuo jų priėmimo. Ž.ū.pr-jos pirkėjas pripažįstamas atsiskaitęs už patiektą pr-ją iš karto, jeigu jis už ją sumokėjo per 5d. po jos gavimo ir įkainojimo. 72. Atsiskaitymo už ž.ū. pr-ją būdai. *Mokėjimo pavedimai: mokėjimo ir debeto paved-e būtina nurodyti ž.ū. pr-jos rūšį,jos patiekimo datą ir atsiskaitymo terminą.Mokėjimo ir debeto paved-ai bankams privalo būti pateikti iki sutartyje numatyto atsiskaitymo termino pabaigos likus tiek laiko,kiek pgl Mokėjimų įst. nustatytus terminus užtruks lėšų pervedimas. Ž.ū. pr-jos pirkėjų pateiktus mokėjimo paved-us ir pardavėjų pateiktus debeto paved-us bankai priima, nors mokėtojų sąskaitose ir nėra pakankamai lėšų. Kai už gautą ž.ū. pr-ją ū. subj-ai atsiskaito mokamuoju pavedimu, komercinio kredito palūkanų sumą pirkėjas šiame dokumente įrašo iš karto,o kai atsiskaito debeto pavedimu,bet ū. subj-as ar bankas neįrašo šių palūkanų,per mėnesį apskaičiuotas palūkanas pirkėjas sumoka mokamuoju pavedimu ne vėliau kaip iki kt. mėn. 10d. *Debeto pavedimai: už ž.ū. pr-ją numačius atsiskaityti debeto pavedimais,ž.ū. pr-jos pirk–pard sutartis pripažįstama šios produkcijos pirkėjo rašytiniu sutikimu lėšas nurašyti ir iš jo sąskaitos pervesti pardavėjui. *Vekseliai. *Grynieji pinigai: ž.ū. pr-jos pirkėjai su ūkininkais ir gyventojais,parduodančiais savo pagamintą pr-ją,jų pageidavimu gali atsiskaityti gryn. pinigais,nurodydami tai rašytinėje ž.ū. pr-jos pirk–pard sut.Įmonės,atsiskaitydamos tarpusavyje ir su užsienio subjektais(išskyrus fiz. asm.)už ž.ū. pr-ją,prekes ir paslaugas gryn. pinigais,privalo pateikti informaciją mokesčių administratoriui.Ž.ū. pr-jos pirkimas atsiskaitant gryn. pinigais įforminamas išrašant ž.ū. pr-jos pirkimo kvitą.Už šią pr-ją atsiskaitoma gryn. pinigais pagal kasos išlaidų orderį arba per įmonės atskaitingą asmenį pagal pinigų sumokėjimą įrodantį dokumentą – pirkimo mokėjimo žiniaraštį.Atsiskaitant gryn. pinigais,palūkanas ir delspinigius apskaičiuoja ž.ū. pr-jos pirkėjas,o jų suma privalo būti įrašyta dokumente,skirtame grynų pinigų mokėjimui įforminti. *Kt. Mokėjimo priemonės. 73. Darbo santykių žemės ūkyje specifika ir ypatumai. Darbo s-kius reguliuoja DT,Ūkin.ūkio įst. Detaliai šių s-kių nereguliuoja. Darbas ž.ū. skiriasi 2 ypatybėm: 1)darbas tiesiogiai priklauso nuo gamtos dėsnių,klimato pasikeitimu; 2)darbai yra sezoninio pobūdžio,nereglamentuojamo darbo režimo,suminės darbo laiko apskaitos. Darbas-kiekvieno laisva teisė disponuoti savimi ir savo darbiniais sugebėjimais.LT ūkis grindžiamas privačios nuosav teise.Visi s-kiai pgl atsiradimą skirstomi:s-kiai,atsirandantys 1)sudarant darbo sut.; 2)stojant į ūkin.ūkį ar ŽŪB; 3)įregistravus individualią ž.ū.įmonę. Darbo s-kiuose t.b. darbo sut., narystė ar individualus darbas. 5 agrariniu darbo s-kiu elementai: *darbo laikas; *poilsio laikas; *darbo drausmė; *darbo užmokestis; *darbo ir sveikatos apsauga. 74. Darbo organizavimas ūkin.ūkyje.Ūkio narių ir samdinių darbo s-kių reglamentavimo pagrindinės nuostatos. Ūkin ūkio įst. detaliai darbo s-kių nereguliuoja.Darbo s-kiai g.b.kolektyviniai ir individualūs. Kelių gr. darbo s-kiai ūkin. ūkyje: 1) samdomų darbuotojų darbo s-kiai.Ūkin. su samdomais fiz.asm. sudaro darbo sut. teisės aktų nustatyta tvarka.Tokiems asmenims taikomi darbo įst. Šių sut. ypatumus nustato Vyr-bė. 2) ūkin. ūkio narių darbo s-kiai. Ūkio nariai,t.p. ūkin. šeimos nariai,neprivalo dirbti ūkyje.Jie gali jame dirbti,bet ne vien darbas ūkyje lemia,jog asmuo yra ūkio narys.Ūkio nariu laikomas asmuo,kuris prisideda arba darbu,arba lėšomis. Įst. pateikia apibrėž.: ūkin. partneriai-fiz. asm. (ūkin. sutuoktinis,piln.šeimos nariai), kurie kartu su ūkin. verčiasi ž.ū. veikla pgl sudarytą partnerystės sut.Ūkin. su partneriais darbo sut. nesudaro.Ūkin. ir jo partnerių turto valdymą ir naudojimą nustato CK. 3) talkininkų darbas. Talkininkas-fiz. asm., tarpusavio susitarimu atliekantis ūkyje neapmokamą darbą. Ūkin. su talkininkais darbo sut. nesudaro. 75.Darbo s-kių teisinis reguliavimas ž.ū. ir kooperatinėse bendrovėse(darbo sut.,drausminė ir materialinė atsakomybė) Darbo sut. instituto svarbūs elementai: *susitarimas dėl abipusių įsipareigojimų; *svarbus sut. turinys,t.b. sąlygos,apibrėžiančios šalių teises ir pareigas.Sąlygos yra būtinos ir fakultatyvinės. Būt. sąlygos: darbovietė, darbo funkcija, darbo apmokėjimas. Dar g.b.-sut. terminas,darbų pobūdis ir kt.Sut. yra keleto rūšių:-neterminuotos,-terminuotos(negali b. ilgesnės negu 5m.),-laikinos(iki 2 mėn),-sezoninės(iki 8 mėn). Darbo sut. nutraukiama 4 būdais: *šalių susitarimu;*suėjus terminui;*darbuot. iniciatyva;*darbdavio iniciatyva. Darbuot.,norėdamas nutraukti sut., turi raštu įspėti darbdavį prieš 14d. Ligos atv., t.p. kai darbdavys nevykdo sut. ar pažeidė įst., pakanka įspėti prieš 3d. Darbdavio iniciatyva sut. nutraukiamos, kai nėra darbuot. kaltės arba kai yra kaltė. Kai nėra kaltės-įspėti prieš 2mėn. Įst. draudžia atleisti nesant darbuot. kaltės, jei darbuot. liko 5m. iki pensijos, jis yra nepiln., invalidas ar augina vaikų iki14m., tik ypatingais atv. galima, kai tai padėtų išvengti esminio darbdavio interesų pažeidimo. Įspėti-prieš 4mėn. Yra įst. norma, leidžianti nutraukti darbo sut. be įspėjimo:- asm. nuteisiamas bausme, neleidžiančia tęsti darbą;-yra medic. įstaigos išvadą, pgl kurią negalima dirbti t.t. darbo;-atimta speciali teisė dirbti t.t. darbą;-nepiln., jei to reikalauja jo tėvai ar mokykla;-likvidavus darbdavį;-įgaliotų pareigūnų reikalavimu. Darbdavys gali nutraukti sut. be įspėjimo, jei darbuot. nerūpestingai atlieka pareigas ir jam prieš tai buvo taikyta drausminė nuobauda per paskutinius 12mėn. arba darbuot. šiurkščiai pažeidė darbo sąlygas, nors ir 1 kartą. Atleisdamas darbuot., ūkin. privalo tą pačią dieną su juo atsiskaityti. Darbo drausmė:skatinimai ir nuobaudos. Skatinimai būna: padėka, dovanos, premijos ir kt. Darbinių pareigų pažeidimai nustatomi darbo drausmėje, bet baudžiama ne už visus. Šiurkštūs pažeid.(neleistinas elgesys su lankytojais; v-bės, tarnybos paslapties atskleidimas ir kt.), už juos traukiama drausminėn ats.; drausm. nuob.: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo. Be drausm. ats. yra mater. ats. Jos sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Įst. nustato ne tik darbuot.,bet ir darbdavio mater. ats.Jis atsako darbuot. 4 atv.: 1)darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga; 2)žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą; 3)kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo turt. interesai; 4)darbuotojui padaroma neturt. žala. Darbuotojas privalo atlyginti mater. žalą, atsiradusią dėl: 1)turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo; 2)medžiagų pereikvojimo; 3)baudų ir kompensacinių išmokų,kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; 4)išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; 5)netinkamo materialinių vertybių saugojimo; 6)kt. darbo tvarkos taisyklių pažeidimo. Darbuot. privalo atlyginti visą padarytą žalą,bet ne daugiau kaip jo 3 vid. mėn. darbo užm. dydžio, išskyrus atvejus, kai privalo atlyginti visą žalą. Tie atv.: 1)žala padaryta tyčia; 2)žala padaryta jo nusikalstama veika; 3)žala padaryta darbuotojo,su kuriuo sudaryta visiškos mater. ats. sut.; 4)žala padaryta prarandant įrankius,perduotus darbuot. naudotis darbe; 5)žala padaryta neblaivaus darbuot.; 6)tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje. 76. Darbo ir poilsio laiko ypatumai ž.ū. Vyr-bės nut.” Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų kai kuriose ūkio šakose, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo ir darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė” Ūkin. ūkyje bendra darbo trukmė negali b. Ilgesnė nei 40val. Per savaitę.Max darbo laikas per 7d.negali viršyti 48val.Speciali tvarka naktį ir budėjimams. Poilsio laiko režimas: pertraukos pailsėti(I pertrauka ne vėliau kaip po 4val.,trukmė-30min.-2val.),kasdienis paros poilsis(ne mažiau 11val.,nepiln.-14val.),savaitės nepertraukiamas poilsis(t.b. ne mažiau kaip 35val.,sekmad.-nedarbo),švenčių dienų(nustatyta 10 švenčių d.),kasmetinės min. Atostogos(g.b. pagrindinės ir papildomos, tikslinės, apmokamos ir neapmokamos. Negali b. trumpesnės negu 28 kalend.d., 35d.-nepiln., asm., auginantiems vaikų iki 14m., ir invalidams. Kiekv. darbdavys privalo užtikrinti normalias darbo sąlygas. Atsižvelgti į darbo ir poilsio laiko ypatumus privalo darbdaviai, nustatydami vidaus darbo tvarką įmonėse, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo. Darbo dienų skaičius per savaitę ir darbo dienos (pamainos) pradžia,pabaiga,pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo ar paros metu,savaitinis nepertraukiamas poilsis nustatomi vidaus darbo tvarkos taisyklėse. Darbuose, kur dėl gamybinių, techninių ir kt. sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, g.b. įvedama mėnesio(ketvirčio, šešių mėnesių ar metų) suminė darbo laiko apskaita. Ž.ū. įmonėms darbymečiu laukuose(per sėją, prižiūrint pasėlius, ruošiant pašarus, nuimant derlių, ariant pūdymus ir dirbant kt. darbus),jeigu yra būtina, leidžiama ilginti(bet ne daugiau kaip iki 10 valandų)darbo dieną darbininkams, dirbantiems augalininkystės darbus, t. p. remonto dirbtuvių, automobilių transporto, sandėlių ir kt. šias šakas aptarnaujančių padalinių bei agroserviso darbuot. Pasibaigus darbymečiui laukuose šiems darbuot. t.b. suteikiamos papildomos poilsio dienos(trumpinama darbo diena). Šiems darbuot. leidžiama taikyti suminę darbo laiko apskaitą(kalendorinių metų -augalininkystės, kai kuriais darbymečio laikotarpiais-kitiems darbininkams), kad vidutinė darbo dienos trukmė per apskaitos laikotarpį neviršytų normalaus darbo valandų skaičiaus. Jeigu darbininkams nesuteikiamos papildomos poilsio dienos arba netrumpinama darbo diena už tą laiką, kuriuo jie viršijo nustatytąjį normalų darbo laiką, jiems už tai sumokama kaip už viršvalandinį darbą. 77. Sezoniniai darbai ir šių darbo s-kių teisinis reglamentavimas. Vyr-bės nut.” Dėl sezoninio darbo”. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vad. darbai,kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus,o t.t. periodais,ne ilgesniais kaip 8mėn.(vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu),ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.Sezoninėje darbo sut.,be kt. Sut. sąlygų, t.b. nurodyta ir tai, jog darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją,specialybę, kvalifikaciją, t.p. nurodytas sut. terminas.Dirbant sezoninius darbus, g.b. taikoma suminė darbo laiko apskaita. Darbuot., dirbančių pgl sezonines darbo sut., darbo grafikai t.b. skelbiami prieš savaitę iki jų įsigaliojimo.Darbuot., dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo, už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija. Darbuot., kurie pasibaigus jų sezoninės darbo sut. terminui pratęsia darbo sut. Kt. sezonui, nenutraukdami darbo s-kių, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu, jei tai numatyta kolektyvinėje sut. arba darbo sut. darbuot., kurie dirba 2 sezonus ir daugiau iš eilės nenutraukę darbo s-kių, už tarpsezoninius laikotarpius mokamas sut. nurodyto dydžio atlyginimas. Sut. g.b. nutraukta: 1. nepasibaigus sut. terminui darbuot. pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5d; 2. kai įmonėje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas; 3. kai darbuot. per sezoną neatvyksta į darbą ilgiau kaip 1 mėn. dėl laikinojo nedarbingumo. Tais atvejais, kai darbingumas prarandamas dėl suluošinimo darbe arba profesinės ligos per sezoną,darbuot. darbo vieta paliekama,kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas invalidumas,bet ne ilgiau kaip iki darbo sut. termino pabaigos.Apie numatomą atleidimą iš sezoninio darbo dėl šių priežasčių darbuot. neįspėjamas.Darbuot.,atleidžiamam iš sezoninio darbo dėl šių priežasčių išmokama 1 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Sezoniniai darbai: 1. Mūrijimas, betonavimas, išorės apdaila, teritorijos tvarkymas ir apželdinimas. 2. Žemės melioravimas, hidrotechnikos įrenginių statyba. 3. Žemės kasyba. 4. Geodezijos ir topografijos darbai. 5. Darbai, susiję su paviršiaus geologine nuotrauka. 6. Cukraus gaminimas iš cukrinių runkelių. 7. Daržovių auginimas atvirame grunte ir nešildomuose šiltnamiuose. 8. Darbai, susiję su sėklinių linų sėmenų ruošimu, linų pirminiu perdirbimu, taip pat spalių briketų gaminimu. 9. Vaisių ir uogų skynimas, paruošimas ir perdirbimas. 10. Žemės ūkio produkcijos auginimas ir derliaus nuėmimas atvirame lauke. 11. Miškų ūkio darbai ir kt. 78.Suminė darbo laiko apskaita. Jos įvedimo ir taikymo teisinis reguliavimas. Vyr-bės nut.” Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų kai kuriose ūkio šakose, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo ir darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė” Sum. darbo laiko aps. g.b. taikoma nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, t.p. atskiruose cechuose, baruose, darbuose su pertraukiamu darbo dienos(pamainos)režimu ir k.k. darbuose, kur dėl gamybinių, techninių, technologinių ir kt. sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos dienos ar savaitės darbo trukmės Pagal šią tvarką įmonės nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo pateikia prašymus leisti įvesti sum. aps. ir joms išduodami leidimai šią apskaitą įvesti. Sum. aps. netaikoma darbuot., kuriems įst. nustato sutrumpintą darbo laiko trukmę arba ne visą darbo laiką. Įmonė,pageidaujanti, kad jai būtų išduotas leidimas įvesti sum. aps. t.t. darbuot. kategorijai,kreipiasi į Valstyb. darbo inspekcijos teritorinį skyrių su prašymu,kuriame nurodo įmonės pavadinimą,adresą,priežastis,dėl kurių būtina įvesti sum. aps.,darbus,kuriuos dirbant būtina įvesti sum. aps.,šių darbų atlikimo sąlygas(jeigu jos kenksmingos ir pavojingos),darbuot. profesijas,darbuot. skaičių. Pateikiamas ir įmonėje veikiančios profesinės sąjungos komiteto sutikimas taikyti sum. aps.Prie prašymo pridedamas įmonės numatomo apskaitos laikotarpio darbo grafikas.Teritorinis skyrius privalo išnagrinėti įmonės prašymą per 14 kalend.d. nuo jo gavimo.Išduotas įmonei ter. skyriaus leidimas įvesti sum. aps. galioja nuo jo išdavimo d. Turinti leidimą įvesti sum. aps. įmonė,pakeitusi gamybines, technines, technologines ir kt. su gamyba susijusias sąlygas,apie tai raštu praneša ter. skyriui, išdavusiam šį leidimą, kuris gali atšaukti išduotą leidimą arba išduoti naują. Yra darbų, kuriems taikomas darbo laikas daugiau negu 12val., sąrašas: budėjimas patalpose, obj. eksploatavimo darbų priežiūra ir kt. Tokių darbų ž.ū. nėra daug. 79. Darbuot., kuriems negali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, kategorijų sąrašas. Vyr-bės nut.” Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų kai kuriose ūkio šakose, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo ir darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė” *Dirbantys paaugliai. *Moksleiviai,dirbantys mokslo metais laisvu nuo mokymosi metu. *Darbuotojai,dirbantys kenksmingoje darbo aplinkoje. *Neįgalieji asmenys,kuriems sutrumpinta darbo trukmė. *Darbuotojai,kuriems sutrumpintą darbo trukmę nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. *Darbuotojai,kurie šalių susitarimu dirba ne visą darbo laiką. *Darbuotojai,kuriems pgl teisės aktus nustatomas ne visas darbo laikas. 80. Nepilnamečių įdarbinimų,darbo ir poilsio sąlygų ž.ū. teisinis reguliavimas. Reglamentuoja “Vaiko teisių apsaugos pagrindų įst.”(skyrius “Vaikas ir darbas”), DK. 16m. vaikas, nenorintis ar negalintis mokytis, dali dirbti. Jaunesnių kaip 16m. vaikų priėmimas, atleidimas iš darbo reglamentuojami įst. Nustatomos papildomos našlaičių užimtumo garantijos. DK numato darbų, kurie negali b. skiriami nepiln., sąrašą:- darbai, kurie fiziškai ar psichologiškai yra per sunkūs;-darbai, kuriuose naudojamos toksinės ir kt. Sveikatai kenksmingos medžiagos;-darbai, kur galimas radiacijos poveikis;-darbai, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų, susirgimų prof. ligom tikimybė. Poįst. Aktais nustatomi šie nepiln. darbo tvarkos dalykai: įdarbinimas;sveikatos patikrinimo tvarka;galimybių dirbti konkrečius darbus tvarka;darbo laikas;draudžiami darbai;prof. pasirengimo sąlygos ir tvarka. nepiln. negalima dirbti keliuose darbuose. Kiekvienoje darbovietėje t.b. sudaromas nepiln. darbuot. sąrašas. Nepiln. darbo sąlygos:privalomos darbdavio pareigos: 1) užtikrinti nepiln. saugias ir higieniškas darbo sąlygas; 2) sudarant sut. t.b. supažindintas su saugumo ir higienos reikalavimais; 3)neleisti dirbti draudžiamų darbų; 4)t.b. nepiln. sąrašas,nurodant nepiln. gimimo datą. 81. Darbai, draudžiami dirbti nepilnamečiams. Kenksmingi ir pavojingi veiksniai. Šie darbai negali būti skiriami nepilnamečiams: 1. Darbai, kurie psichologiškai ar fiziškai yra per sunkūs. 2. darbas, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ir kitos kenksm. sveikatai medžiagos. 3. Darbai, kur galimas radiacijos poveikis. 4. Darbas, kuriame yra didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimo profesinėmis ligomis tikimybė.Nepilnamečiams negalima dirbti keliuose darbuose. Darbovietėse turi būti surašomas nepilnamečių darbuotojų sąrašas. Pagal Vyriausybės nutarimą (“Dėl asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir nuo 13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygų ir įdarbinimo tvarkos patvirtinimo”) negalima dirbti ir šių darbų; *Veislinių arklių, telyčių, bulių ir kitų veislinių gyvulių priežiūra. *Darbai traktoriais, savaeigėmis ir prikabinamosiomis žemės ūkio mašinomis, melioracijos ar statybos technika. *Kasybos pramonės ir karjerų eksploatavimo darbai (durpių kasimas ir aglomeracija, molio, smėlio, skalūnų gavyba). *Geologinio žvalgymo ir giluminio žemės gręžimo darbai. *Darbai su žemsiurbėmis. *Mėsos ir mėsos produktų (tarp jų paukštienos)perdirbimo ir konservavimo darbai. *Benamių gyvulių gaudymas ir naikinimas. *Sergančių užkrečiamosiomis ligomis gyvulių priežiūra. *Darbai apdorojant buitines atliekas ir kritusiusgyvulius. *Medienos ruošos darbai * Darbai naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei viršvalandiniai darbai. Minėtame Vyriausybės nutarimo priede yra įtvirtini šie kenksmingi veiksniai: 1)kenksm. cheminiai veiksniai. cheminės medžiagos (dujos, garai, aerozoliai) stipriai veikiančios nuodingosios, taip pat narkotinės ir psichotropinės medžiagos; sprogiosios, degiosios, radioaktyviosios medžiagos; dulkės.ir t.t. 2)kenksm. fizikiniai veiksniai: vibracija, triukšmas; infragarsas; ultragarsas; elektros lauko įtampa; elektrostatinis laukas; jonizuojantysis spinduliavimas ir kt. 3)Kenksmingi biologiniai veiksniai: Mikroorganizmai, baltyminiai preparatai. 4)Kenksmingi psichofiziologiniai (ergonominiai) veiksniai: darbo sunkumas; dinamiškas darbas; vienkartinio perkeliamo krovinio masė (kg); per pamainą perkeliamo krovinio masė (t); dėmesys; emocinė įtampa; darbo atlikimo trukmė ir kt. Neleidžiama dirbti asmenims iki 18 metų, kai yra nurodytų mikroorganizmų, baltyminių preparatų, jonizuojančiojo spinduliavimo poveikis, cheminės medžiagos, turinčios ūmų, fibrogeninį, alerginį ir kancerogeninį poveikį. Jei kiti veiksniai viršija normatyviniais dokumentais nustatytus leidžiamus lygius (dydžius) ar koncentracijas, yra laikomi kenksmingais ir jiems veikiant asmenys iki 18 metų negali dirbti. 82. Žemės ūkio darbai, leidžiami dirbti nuo 13m. amžiaus. Vyriausybės nutarimo (“Dėl asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir nuo 13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygų ir įdarbinimo tvarkos patvirtinimo”) priede yra įtvirtini asmenims nuo 13 iki 14 metų leidžiami dirbti darbai. (tokie asmenys gali dirbti tik specialų darbą, numatytą Vyr. nut. priede ). T.y. – * Daržų ravėjimas, kaupimas, daržovių retinimas, laistymas(su žarna). * Medelių ir krūmų sodinimas, laistymas * Vaistažolių rinkimas. * Gyvulių ir paukščių ganymas, išskyrus veislinius gyvulius (telyčias, bulius, arklius ir kt.) * Nemechanizuotas šieno vartymas, grėbimas. * gėlynų priežiūra. * Mažų naminių gyvuliukų priežiūra. * Uogų, vaisių skynimas, bulvių ir kitų daržovių rinkimas bei perrinkimas. * Gėlių skynimas (ne šiltnamiuose). Nuo 13 iki 14 metų asmenys negali dirbti ilgiau kaip 20 val. Per savaitę ir 4 val. Per dieną. Darbo laiko trukmė per savaitę ir per dieną, jeigu jie įsidarbina mokslo metais laisvu nuo mokymosi metu, negali viršyti pusės minėtos max darbo laiko trukmės (20h per sav. ar 4h per d.) Turi būti pateikti dokumentai- gimimo liudijimas, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno iš tėvų raštiškas sutikimas bei gydytojo leidimas. Iki 18 m. būtinas kasmetinis patikrinimas. 83. Darbo saugos žemės ūkyje taisyklės. Darbo saugą reglamentuoja 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos įst., 2. DK, 3. Valstybės darbo inspekcijos įst. 4. LR v-binės darbo inspekcijos prie soc. apsaugos ir darbo min-jos. Ir kt. A. Kiekv. darbuotojas turi teisę į saugų sveiką darbą, tai užtikrinti privalo darbdavys. Kiekv. darbovietė turi turėti savo darbo saugos tarnybą arba specialistą arba jų f-jas turi vykdyti pats darbdavys. Kiekviena darbo vieta turi atitikti Vyr. nutarime nustatytus 4 reikalavimus: 1. saugi; 2. patogi; 3. nekenksminga sveikatai; 4. įrengta pagal sveikatos ir saugos aktų reikalavimus. Saugos darbų organizavimas ir vykdymas: turi būti laikomasi norm. aktų ir yra svarbūs 4 reikalavimai : 1. turi būti įverinta galima rizika. 2. turi būti užtikrinami darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasai. 3. Turi būti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatai. 4. Turi būti parengti lokaliniai norminiai aktai tos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams užtikrinti. Privalomi sveikatos patikrinimai (nustato Vyriausybė): 1. tikrintis turi visi nepilnamečiai kiekv. metais; 2. darbuotojai, veikiami profesinės rizikos veiksnių; 3.medicininės apžiūros, susijusios su maisto gaminių gaminimu ir perdirbimu; 4. naktinis arba pamaininis darbas pagal grafikus; 5. vairuotojo darbas. Darbuotojai,kurie atsisako pasitikrinti sveikatą, jis gali būti nušalinamas nuo darbo, nemokamas darbo užmokestis. Atsisakymas- šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl taikoma drausminė atsakomybė.Darbų sustabdymas, jei pažeidžiami darbo saugos reikalavimai: 1) Jei darbuot. neapmokyti saugiai dirbti; 2) Sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai; 3) Kai dirbama neįrengus reikiamų apsaugos priemonių; 4) Iškilus pavojui, kad gali būti avarija; 5) Kai darbo aplinka yra kenksminga sveikatai ar gyvybei; 6) Kai dirbama pažeidžiant technologinius reikalavimus. Darbdavys privalo : 1) būti testuojamas; 2) kiekv. darbovietėje privalo būti evakuacijos planas; 3) darbuotojai turi būti aprūpinti apsaugos priemonėm nemokamai; 4) turi būti įrengtos specialios patalpos poilsiui, sanitar. higienai, rūbams laikyti; 5) nemokamas greitosios pagalbos iškvietimas.: ūminio susirgimo ar nelaimingo atsitikimo atveju. Bendros darbuotojų saugos pareigos t.b. išdėstytos taisyklėse, o spec. pareigos – pareiginėse instrukcijose, nuostatuose. 84. Fin. santykių žemės ūkyje sistema. Agrar. fin. santykiai - piniginių lėšų surinkimo panaudojimo ir perskirstymo sant. Ž.Ū. subj. yra ekonomikos bendrų fin. santykių dalyviai. Teisinis fin. sant. ž.u. reglamentavimas turi t.t. specifiką, kuri pasireiškia per agrar veiklos ypatymus: darbų sezoniškumą ir didelę riziką. V-bė nustato 2 dalykus agrar. fin. santykiams: 1) ž.ū. g-bos stimuliavimo sistema (palaikymas, rėmimas); 2) fin. san. ž. ū-yje sistema *Biudžetiniai santykiai – fin. lėšų akumuliavimas (surinkimas) ir panaudojimas. *Mokestiniai santykiai – moksčių mokėjimas, jų surinkimas, perskirstymas. *Draudimo santykiai – draudžiama nuo galimų blogybių (gamtos sąlygų: sausros, krušos, epidemijų) *Kreditiniai ir atsiskaitymo santykiai – paskolų gavimas, palūkanų mokėjimas. 85. Žemės ir žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimas. Reglamenruoja “LR ž.mok. Įst”, “Dėl ž. Mok.” “ Dėl žemės įvertinimo tvarkos” ir kt. A. Žemės mokesčio tarifas metams - 1,5% žemės kainos (Pagal žemės mok. įst.) Žemės mokesčiu neapmokestinama: 1) bendro naudojimo keliai; 2) žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto pagrindu); 3) miško žemė; 4) nekilnojamųjų kultūros vertybių, išskyrus urbanistinių, teritorijos. Žemės mokestis neimamas už: 1. pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę; 2. nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę, išskyrus žemės ūkio naudmenas, taip pat 3. vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę; 4. gamtos paminklų žemę; 5. istorijos, architektūros ir dailės paminklų ir jų teritorijų žemę kaimo vietovėse. Žemės mokestis apskaičiuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Jis mokamas ir apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nustatant kainą, pamečiui yra nustatomi atitinkami koeficientai pvz 2002m perkant žū paskirties žemę – 0,35 , sodų- 0,5 ir t.t. Žemės nuomos santykių yra speciali reglamentacija. Privačios žemės nuomos mokesčio dydis yra susitarimo dalykas. Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą metams- 6 procentus žemės kainos. Mok nustatomas ir telkiniams esantiems toje žemėje. Žemės nuomos mokestis pamečiui nustatomas pagal koeficienta, tačiau yra žemės nuomos mok ir nuliniu tarifu – ž. nuoma neimama už ž., iš kurios galima pagaminti durpes, miškų urėdijos žemę. Ž nuomos mokestis nustatomas kaip ž mokestis. Surenkami duomenys iš neklin turto reg. ir pateikiami mokesčių inspekcijai iki 04 01 d. Įminininkai turi apskaičiuot patys ir pateikt deklaraciją. Už nesavalaikį mok mokėjimą numatyta atsakomybė: delspinigiai ir kt. atsak. 86. Pelno mokesčiu apmokesdinamos ir neapmokesdinamos pajamos. Pelno mokestį moka subjektai -Apmokestinamieji vienetai (toliau– vienetas) – (yra Lietuvos ir užsienio) Lietuvos apmok. vnt. (toliau – Lietuvos vienetas) – jur. asm., įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 1) Lietuvos vienetas; 2) užsienio vienetas. Įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka: 1) biudžetinės įstaigos; 2) Lietuvos bankas; 3) pelno nesiekiantys vienetai; 4) valstybė ir savivaldybės, išskyrus šio Įstatymo VII skyriuje numatytus atvejus; 5) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos; 6) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas. Mokestiniai tarifai: 1. apmokesdinami vnt. moka 15 proc. pelno mok., jei nėra numatytų lengvatų; 2. užsienio apmokesdinami vnt., kuris yra LR – 10proc.; 3. 15proc. – paj., iš paskirstyto pelno. Lengvata – 13 proc., jei apmokes. vnt. dirba iki 10 žmonių, o pajamos neviršija 500 000 per apmokesdinamąjį laiką. Apmokesdinamas pelnas apskaičiuojamas: pajamos minus 3 sudėt dalys (neapmokesd. pelno dalis, leidžiamus atsiskaitymus ir ribojamo dydžio leidžiamus atsiskaitymus). Neapmokestinamos šios pajamos: 1) gauta parama, labdaros; 2) gautos draudimo išmokos; 3) bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą; 4) draudimo įmonės organizacinio fondo likutis; 5) pensijų fondų įmokos bei šių fondų investicinės pajamos; 6) sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų; 7) pajamos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių popierių perkainojimo; 8) netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų; 9) iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestintos pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą, gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus; 10) jūrų, oro uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos; 11) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį; 12) vieneto gautas žalos atlyginimas. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams priskiriami LR Vyriausybės nustatyti Ignalinos atominės elektrinės papildomi atskaitymai. Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai: 1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos; 2) ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos; 3) komandiruočių sąnaudos; 4) reklamos ir reprezentacijos sąnaudos; 5) natūraliosios netekties nuostoliai; 6) mokesčiai; 7) beviltiškos skolos; 8) įmokos darbuotojų naudai; 9) specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai; 10) parama; 11) narių mokesčiai, įnašai ir įmokos; 12) mokestinio laikotarpio nuostoliai. Neleidžiami atskaitymai: 1. Iš pajamų negali būti atskaitoma: * pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo; * palūkanos, mokamos už valstybės arba savivaldybės kapitalo naudojimą Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka; * netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus; * palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;* ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius; * dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijossusijusių asmenų patirtų sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas; * vieneto padarytos žalos atlyginimas; * dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas; * kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą; ir t.t. 87. Mokesčių administravimo sistema ž.ū. (Mok. adm įst.) mokesčio administravimas - mokesčio administratoriaus teisių ir pareigų bei mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų įgyvendinimas, mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas ir išieškojimas, atsakomybės už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą taikymas, mokesčio paskirstymas, informacijos mokesčių mokėtojams teikimas. Mokesčių administravimą atlieka speciali mok adm-mo sist., kuriai vadovauja v-binė mok inspekcija prie Fin ministerijos . Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro: 1) Valst. mokesčių inspekcija prie Finansų minist. (FM) - centrinis mokesčio administratorius; 2) Valst. mokesčių inspekcijos prie FM teritorinės vals mok inspekcijos - vietos mokesčio administratoriai. juridiniai asmenys, turintys savo sąskaitas banke. Vietos mokesčio administratorius pavaldus ir atskaitingas centriniam mokesčio administratoriui. 3) savivaldos institucijos- rajonų savivald adm-jos f-jas gauna iš 1 ir 2. 88. Socialinio ir sveikatos draudimo mokėjimai žemės ūkyje. Viena iš ŽŪ palaikymo priemonių LT – t.t. mokesčių lengvatos. Socialinio draudimo, pvz. sveikatos draudimo mokėjimus ūk. ūk. ir ŽŪB moka įstatymų nustatyta tvarka, bet yra lengvatų: pvz. gali būti atidedamas mokėjimas į Sodros biudžetą. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą: Įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asm., kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose. 2) Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus kas mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 3) Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus gali šių įmokų ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įmokų nemokėti, jeigu šie ūkinės bendrijos nariai ar individualios (personalinės) įmonės savininkai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir įregistravę likviduojamos ūkinės bendrijos ar individualios (personalinės) įmonės statusą Įmonių rejestre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai yra atleisti iš darbo. Kas mėnesį ūkininkai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai moka tokio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas: 1) Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti ūkininkai bei žemės naudotojai (3 ha ir daugiau žemės naudmenų) už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio narius moka po 3,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas; 2) asmeninio ūkio naudotojai (iki 3 ha žemės naudmenų) už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius šeimos narius moka po 1,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pagal socialinio draudimo įst. Valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami šie asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, ūkininkai ir dirbantys ūkyje jų ūkių nariai ūkininkai save ir dirbančius ūkyje pilnamečius savo ūkio narius draudžia valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Vyriausybės nustatyta tvarka ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkai, drausdami save ir dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio narius, turi teisę mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Kita valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis dengiama iš valstybės biudžeto lėšų. 89. Žemės ūkio kreditavimo ir finansinio rėmimo pagr. nuostatos. LR žemės ūkio ekonom. sant valst reguliav įst. – bendro pobudžio teisės aktas, parodantis v-bės trategiją remiant ž ūkį. Ž.ū. - prioritetinė tautos ūkio šaka. Valstybė remia, pirmiausia pagal tikslines programas, svarbiausių prekinių žemės ūkio produktų gamintojus, žemės ūkio mokslo ir technikos pažangą, žemės ir kitų gamtos išteklių išsaugojimą bei gerinimą, bioorganinės žemdirbystės įgyvendinimą, specializuotų prekinių ūkių kūrimąsi ir gina žemės ūkio subjektų lygiateisiškumą rinkoje. Žemės ūkio subjektams ir žemės ūkio rinkos partneriams tikslinis finansavimas taikomas: 1) žemės ūkio produktų supirkimui pagal kvotas remti; 2) mažo našumo žemėse įsikūrusių žemės ūkio subjektų ūkinei veiklai pertvarkyti ir ūkininkavimo ekonominių sąlygų skirtumams sumažinti; 3) ekologiškai švarios žemės ūkio produkcijos gamybai organizuoti ir koncentruotos taršos židiniams pašalinti; 4) kooperacijai ir agroservisui plėtoti; 5) ūkininkų įsikūrimo ir gamybos infrastruktūros kūrimo programoms vykdyti; 6) dėl valstybės apribojimų sumažintos žemės ūkio gamybos pajamoms kompensuoti; 7) žemės ūkio moksliniams tyrimams, konsultacijoms ir mokymui; 8) produktyvių augalų, gyvulių ir paukščių veislinei medžiagai pirkti; 9) melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti. Tikslinio finansavimo prioritetus, tvarką ir sąlygas nustato bei vykdančią instituciją paskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ji gali nustatyti ir kitą tikslinį finansavimą. Lengvatinis kreditas - paskola žemės ūkio subjektams ir jį aptarnaujantiems žemės ūkio rinkos partneriams su ne didesne kaip 50% vidutinio metinio rinkos palūkanų dydžio palūkanų norma arba kai valstybė kompensuoja bent 50 procentų kredito palūkanų. Lengvatiniai kreditai teikiami konkurso tvarka. Lengvatinio kreditavimo tvarką ir metinę palūkanų normą nustato, konkurso nuostatus tvirtina ir konkursų komisijas skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybės kredito ištekliai teikiami per žemės ūkio kredito kooperatyvus arba komercinius bankus. Valstybė iš savo išteklių dvidešimčiai metų skiria beprocentę paskolą kooperatinio kredito sistemai kurti ir teikia kredito kooperatyvams mokesčių lengvatas. 90. Paramos besikuriantiems ūkininkams teisinės nuostatos. V-binės paramos besikuriantiems ūkininkams įstatymas. Pagal jį: Valstybės paramos rūšys ir šaltiniai. Besikuriantiems ūkininkams valstybė teikia finansinę ir materialinę paramą bei lengvatas. Parama teikiama iš: 1) Kaimo rėmimo fondo lėšų; 2) Privatizavimo ir Kelių fondų lėšų; 3) Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšų. Parama teikiama: statybine miško medžiaga; elektros linijų tiesimu; telefonizavimu. Besikuriantiems ūkininkams gali būti suteikiamos žemės ir žemės nuomos mokesčių lengvatos. Suteikiama negrąžinama finansinė parama iš visų šaltinių kartu negali būti didesnė kaip 1000 litų vienam žemės ūkio naudmenų hektarui ir ne didesnė kaip 50 000 litų vienam ūkiui. Finansinė parama gali būti teikiama: 1) paskolų palūkanoms sumažinti; 2) įsigyjamoms vertybėms visiškai ar iš dalies apmokėti. Finansinė parama neteikiama grynais pinigais Valstybės paramos teikimo tvarka: 1. Valstybės parama teikiama ŽŪM patvirtinta tvarka ir pagal joje numatytus prioritetus.Valstybės paramą skiria apskrities viršininkas rajono komisijos, į kurią įeina seniūnai, žemės ūkio skyriaus vedėjas, rajono savivaldybės deleguotas atstovas ir Žemės ūkio rūmų atstovas, teikimu. 2. Prašymus valstybės paramai gauti besikuriantys ūkininkai paduoda rajono žemės ūkio skyriaus vedėjui. Prie prašymo pridedama žemės, kito nekilnojamojo turto bei išsinuomotos iš valstybės žemės pažyma, išduota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės, verslo planas, taip pat pažyma apie ankstesniais metais iš Kaimo rėmimo fondo gautą paramą ar banko paskolą. Besikuriantys ūkininkai suteiktą valstybės paramą privalo naudoti pagal paskirtį ir turėti tai patvirtinančius dokumentus. Tai kontroliuoja valstybės institucijos. Valstybės parama iš šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų fondų pirmiausia skiriama besikuriantiems ūkininkams pagal eilę, kuri sudaroma atsižvelgiant į prašymų padavimo datas. Lietuvos gyventojai, gavę valstybės paramą kaip besikuriantys ūkininkai ir per 10 metų pardavę ar padovanoję ūkį, gautas paramos lėšas grąžina į valstybės biudžetą. 91. Kaimo rėmimo fondas. Vyriausybė nutarimu (Dėl Kaimo rėmimo fondo sudarymo) nutaria: 1. Sudaryti Kaimo rėmimo fondą, likviduojant LR paramos žemės ūkiui fondą, Ūkininkų rėmimo fondą. Kaimo rėmimo fondu disponuoja Žemės ir miškų ūkio ministerija. 2. Nustatyti, kad Kaimo rėmimo fondas kasmet formuojamas iš šių šaltinių: 1) Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai finansuoti; 2) grąžinamų lengvatinių paskolų; 3) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų paramos fondų, labdaros lėšų Lietuvos ūkininkams remti. Vyriausybė nutaria patvirtinti šias pagrindines Kaimo rėmimo fondo lėšų naudojimo kryptis: 1) žemės ūkio rinkos ekonominio reguliavimo ir ūkininkų bei žemės ūkio įmonių pajamų palaikymo priemonėms įgyvendinti: subsidijoms už supirktą pagal kvotas žemės ūkio produkciją, subsidijoms už veislinę medžiagą mokėti, žemės ūkio produkcijos supirkimui ir eksportui skatinti, minimalioms (ribinėms) paramos kainoms palaikyti, dalies paskolų palūkanoms apmokėti ir paramai nelaimės atveju; 2) dalyvauti vykdant prioritetines investicijų programas: ūkininkų įsikūrimo, kooperacijos ir agroserviso, naujos technikos ir technologijų, sėklininkystės ir veislininkystės, ekologinės žemdirbystės, žemės ūkio veiklos pertvarkymo mažo našumo žemėje, žemės ūkio išteklių ir produktų kokybės tyrimo sistemos plėtojimo; 3) žemės ūkio mokslo tiriamiesiems darbams, konsultavimui ir mokymui, žemės ūkio informacinės sistemos kūrimui; 4) kaimo socialinei infrastruktūrai plėtoti; 5) dalyvauti formuojant žemės ūkio paskolų garantijų fondą, kuris leistų pritraukti Lietuvos ir užsienio bankų kreditinius išteklius žemės ūkio investicijų programoms vykdyti. 92. Specialioji kaimo rėmimo programa. Jos tikslinio finansavimo tvarka ir sąlygos. Ūkininkas gali gauti šios programos paramos sumas, jei dalis lėšų yra pačių ūkininkų, o kita dalis SAPARD’o (specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programa ) lėšų ir 25proc.nacionalinio biudžeto lėšų. T.b. įsteigta nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri administruos šios programos lėšų panaudojimą ir perskirstymą. Prioritetinės spec kaimo rėmimo programos kryptys: 1.Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą. 2. Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir marketingo tobulinimas. 3. Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas. 4. Kaimo infrastruktūros tobulinimas. 5. techninė parama pretendentai turi paruošti detalius verslo planus, patvirtinti atitinkamais dokumentiniais įrodymais. Šiuos planus įvertins att institucija. Numatyta kurti spec konkurso komisiją, kuri atliks pirminį verslo planų įvertinimą. Ši komisija teik att išvadas, rekomendacijas rajonų ŽŪ skyriams, o šie teioks išvadas – nacionalinio mokėjimo agentūra, kuri turi galutinai įvertinti projektą bei priimti galutinį sprendimą. I. Etapas – sudarytas kaimo rėmimo fondas. Spec. programoje yra 13 variantų: 1) parama nelaimės atv.; 2) bitininkystės rėmimo; 3) ekologinės ž.ū. plėtotės finansavimo tvarka; 4) paramos žemdirbiams teikiant mokymo, konsultavimo paslaugas finansavimo tvarka; 5) ž.ū. užsakomųjų tyrimų finansavimo tvarka; 6) ūkio modernizavimo finansavimo tvarka; 7) tiesioginių išmokų už karvės žindenės? išmokėjimą finansavimo tvarka; 8) spec. kaimo rėmimo programos lėšos rajonams ir jų naudojimo tvarka; 9) ž.ū. ir maisto produktų kokybės tyrimo sistemos finansavimas; 10) gyvulių registravimo ir identifikavimo sistema; 11) veislinių gyvulių, žuvų, paukščių, žvėrelių įsigijimo programa; 12) veislininkystės finansavimas; 13) lėšų naudojimo koordinavimo programa. 93. Ūkin-ko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Šis klausimas reglamentuotas ūkininko ūkio įst. bei Vyr. nutarime dėl ūk. ūkio buhalterinės apskaitos. Įst. nurodoma, jog buhalt. apsk. sąlygas nustato Vyr. Buhalterinė apskaita– ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekon sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apsk specifiką nulemia tai, jog ūkininko ūkis neturi jur. asm. teisių. Apskaitos turi fiksuoti visas įvykusias ūkines operacijas. Ši tvarka nustato pinigų kasoje ir banko sąsk. bei pirkimo ir pardavimo apskaitos reikalavimus laipsniškai pereinant prie ūkio turto, atsargų ir produkcijos, gamybos išlaidų, atsiskaitymų bei veiklos rezultatų apskaitos. Nustatytąja tvarka įregistruoti ūkininkai, gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės paramą (įskaitant paramą iš Stojimo į ES paramos fondų), privalo tvarkyti ūkininko ūkio veiklos buhalterinę apskaitą. Duomenys, sukaupti tvarkant ūkininko ūkio veiklos buhalt. apsk., naudojami PVM deklaracijai pildyti, taip pat kai prašoma paramos iš valstybės ir Stojimo į ES paramos fondų ar banko paskolos. Ūkininkai patys pasirenka savo ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo būdą - supaprastintąją ar dvejybinę apskaitos sistemą. Pastaruoju atveju naudojami. Dvejybiniai įrašai – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetų, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą. Ūkinės operacijos grindžiamos juridinę galią turinčiais specialiaisiais, pavyzdiniais ir laisvos formos apskaitos dokumentais Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos registruojamos specialiame pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale, kuriame turi būti nurodomi būtinieji kasos rekvizitai. Ūkininko ūkio veiklos buhalt. apsk. gali tvarkyti pats ūkininkas bei jo šeimos nariai. Dėl ūkininkų ir ūkio narių patirties stokos buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma ir pagal sutartis – galima naudotis buhalterių, auditinių ir kitų konsultacinių įmonių paslaugomis. Apskaitos dok. ūkininkai saugo ne mažiau kaip 10 m. 94. Ž.ū., koop. bendr., ūk. bendrijų buhalt. apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita– ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekon. sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Apskaitos sistemą lemia ūkio subj. teisinė forma, ūkio subj. dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operac ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Nuo sausio 1- Ūkio subj, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės jur asms, kurie nėra PVM mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą. Ūkio subj apskaitą tvarko ūkio subjekto apsks tarnyba arba vyr buhalteris (buhalteris) jis atsako už buhalter įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku.. Už visą apskaitą atsakingas vadovas. Visos ūkinės oper ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dok. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apsk. dok. pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apsk dok, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dok data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės oper arba ūk. įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūk. oper arba ūk. įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apsk dok, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. Ūk. oper ir ūk. įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Ūkio subjektų, perduodančių apsk dok vals-iam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dok valst-iam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 m. Už apskaitos dok išsaugojimą įst. nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Personal. įm. apskaita vedama 2 registrais: įplaukų ir išlaidų apsk. ir ūkinių oper. registravimo žurnalais. 95. Ūkių ir įm. santykiai su v-bės ir saviv institucijom. Tai viso kurso pjūvis. Rekomenduojamieji pjūviai: santykiai per tai, kad valstybė ir savivaldybės leidžia įst. ir kt. aktus susjusius su žemės ūkiu, taip pat gb per žemės ūkio veiklos administravimą. Įm. veikia savarankiškai. V-bės inst. neturi t. tvarkyti įm. reikalų ar adm. metodais reguliuoti jų ūkinę veiklą, išsk., kai šios inst. yra v-bės įm. steigėjai ar spec. paskirties AB, UAB akcininkai, t.p. kai įm. už teisės pažeidimus taikomas spec. priežiūros režimas ar bankroto bei kt. atv. skiriamas įm. likvidatorius. Įm. privalo turėti v-bės inst. išduotus leidimus, licencijas ir kt. dok. V-bės inst. vykdo įm. veiklos kontrolę. Už įst. pažeidimus įm. g.b. traukiam teisinėn atsakomybėn. Ž.ū. – vieninga, tačiau savarankiška g-binė ūkio šaka. Lietuvos ūkio sist. ž.ū. – prioritetinė dalis. Agrarinis sektorius valdomas atit. formomis: 1) teisėkūra (buvo-įstatymleidystė); 2) teisėtvarka (vykdymas); 3) teisėsauga (teisės gėrių saugojimas). Valdymo metodai: 1) administravimo (tiesioginio nurodymo, liepimo, draudimo); 2) rekomendacijos (patarimo); 3) ekonominio poveikio (intervenciniai pirkimai); 4) organizacinis arba organ.-techninis. V-bės poveikio tikslai: 1) užtikrinti aprūpinimo maisto produktais apsaugą; 2) garantuoti gyv. aprūpinimą maisto produktų gausa; 3) reguliuoti ž.ū. ir pramonės darbuotojų pajamų lygio atotrūkį (kad nepasiektų kritinio lygio); 4) ginti savo šalies ūkio produkcijos gamintojus. Valst. politikos kryptys: 1) investicijos į ūkių modernizavimą, įvairinant veiklą, 2) kokybiškų produktų g-bos plėtra ir rinkodara; 3) užimtumo didinimas, skatinant alternatyvią veiklą ir gerinant soc. būklę; 4) kaimo atnaujinimas, infrastruktūros plėtra; 5) aplinkosaugos ir gamtos išteklių naudojimo gerinimas. V-bė atlieka savo veiklą per v-bės ir sav. inst., kurios turi savo paskirstytą kom-ją. Vyr., ŽŪM, sav. Sritys, kurias reguliuoja v-bė: 1) ž.ū. ir kaimo rinkos reguliavimo priemonių įgyvendinimas; 2) ž.ū. ir kaimo plėtros rėmimas; 3) produktų kokybės ir saugos užtikrinimas; 4) ekologiškų produktų sertifikavimas; 5) augalų, patenkančių į rinką,apsaugos priemonės; 6) augalų sėklininkystė; 7) veterinarijos reikalavimų užtikrinimas; 8) atliekų tvarkymas; 9) gyvulių, paukščių, žvėrių, bičių veislininkystė; 10) pašarų g-bos tiekimo į rinką kokybė ir apsauga; 11) racionalus ir tausojantis žemės naudojimas; 12) melioracijos, hidrotechnikos ir įrengimų sauga; 13) ž.ū. technikos sauga; 14) kitos TA numatytos sritys. 96. Savivalda žemės ūkyje ir jos teisinės garantijos. Į savivaldą žemės ūkyje reikėtų žvelgti per jos subjektų galimybę savarankiškai tvarkytis be didesnio v-bės ar jos įstaigų įsikišimo. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad K-joje yra įtvirtinta privati nuosavybė. Tai jau daug pasako apie valstybės galimybės reguliuoti savininko veiklą apribojimą. Be to LT ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asm. ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Taigi pati K-ja duoda postūmį susiformuoti savivaldai žemės ūkyje ir ją remia. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į Įmonių įst., kuriame atsispindi k.k. ž.ū. subjektų teisinė padėtis. Jie veikia savarankiškai. V-bės organai neturi teisės tvarkyti įmonių reikalų ar administraciniais metodais reguliuoti jų ūkinę veiklą, išskyrus kai įst. nustatyta tvarka už teisės pažeidimus taikomas specialus priežiūros režimas ar bankroto bei kt įst. numatytais atvejais skiriamas likvidatorius. Visi subj turi vienodas teisines-ekon ūkininkavimo sąlygas. Jų valdymo organų sistemą, jų sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato atitinkamo subjekto veiklos įstatai ir kt steigimo dokumentai. Reikėtų pastebėti, jog k. k. t.a. tiesiogiai įtvirtina savivaldą žemės ūkyje. Žemdirbių savivalda - žemdirbių teisė savarankiškai tvarkytis pagal įstatymus. Žemdirbių savivaldos institucija - žemdirbių įsteigta nevyriausybinė, nepolitinė institucija jų teisėtiems interesams atstovauti ir veiklai konsoliduoti bei veiksmams koordinuoti. Viena iš savivaldos formų yra žemės ūkio rūmai. 97. Žemės ūkio rūmai. Jų veiklos teisinis reglamentavimas. Žemės ūkio rūmų įstatymas reglamentuoja 1926-1940 veikusių ir 1991 m. atkurtų LR žemės ūkio rūmų, veiklą, valdymą, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, nustatoma Rūmų vieta ž.ū. infrastruktūroje, kaip žemdirbių saviv institucijos, besiremiančios gamybinėmis, serviso, perdirbimo, realizavimo, profesinėmis ir kultūrinėmis organizacijomis, reguliuoja Rūmų santykius su Vyr ir kitomis saviv struktūromis. Rūmų statusas. Rūmai yra savanoriškas, savivaldus LT ž.ū. infrastruktūros jur ir fiz asm. susivienijimas. Rūmai yra jur asm., turintis teisinį, organizacinį ir ūkinį savarankiškumą, sąskaitas bankuose, antspaudą, emblemą, firminius blankus ir kitus atributus. Rūmai yra pelno nesiekianti organizacija. Rūmai savo turtu atsako tik už savo prievoles. Už savo narių prievoles Rūmai neatsako. Rūmų nariai neatsako už Rūmų prievoles. Rūmų struktūra. Rūmus sudaro Centrinė įstaiga ir jos padaliniai - apskrityse, rajonuose ir seniūnijose. Rūmų Centrinės įstaigos ir jos padalinių sudėtį nustato statutas. Rūmų sudėtyje yra žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Rūmų nariai gali būti visų tipų žemdirbių valdomos žemės ūkio infrastruktūrai priskiriamos institucijos, užsiimančios gamybine, komercine ir intelektine veikla, o taip pat fiziniai asmenys, išrinkti per seniūnijas. Rūmų veiklos kryptys.*Atstovauja žemdirbius v-binės valdžios ir valdymo institucijose. *Koordinuoja žemdirbių veiklą ir santykius su v-binės valdžios ir valdymo institucijomis, vidaus ir užsienio šalių ūkio subjektais. *Aprobuoja Seimo ir Vyr paruoštų įstatymų ir kitų ž.ū. veiklą ir santyk. reglamentuojačius. t.a projektus. * Analizuoja ir vertina v-bės agrarinės politikos vykdymą bei t.a. taikymą ž.ū. subjektams ir teikia savo pasiūlymus Seimui. *Rengia, dalyvauja rengiant ir vykdo ž.ū. ir kaimo plėtojimo programas. *Skatina žemdirbių organizacijų savarankiškumą, visapusišką veiklos plėtrą. * Metodiškai vadovauja ž.ū. kooperacijos plėtrai. * Skatina ž.ū. ir kaimo verslų plėtojimą, rūpinasi kaimo kultūros ir dorovės ugdymu, puoselėja kaimo žmonių kūrybinę veiklą. *Savarankiškai bendrauja su užsienio šalių Rūmais bei kitomis analogiška veikla užsiimančiomis organizac. *Organizuoja sėklininkystę, veislininkystę ir pažangių ž.ū. gamybos technologijų diegimą. *Moko savo narius ekologiško ūkininkavimo, ž.ū. produktų gamybos, agroturizmo. *Reklamuoja ir propaguoja lietuviškus ž.ū. ir maisto produktus. Rūmų valdymas . valdymo organai: Rūmų narių suvažiavimas, Rūmų taryba, prezidiumas ir administracija. Rūmų finansinės veiklos ir atskaitomybės kontrolei renkamas revizorius. 98. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos ir politikos reglamentavimas. Šiuos dalykus reglamentuoja ž.ū. ir km plėtros įst bei S. nutarimas dėl ž.ū. ir km plėtros strategijos patvirtinimo. Str paskirtis - nustatyti ž.ū. ir kaimo plėtros kryptis 2000 - 2006 m. Svarbiausias str tikslas - sukurti palankią aplinką įvairiapusei ekonom, social kaimo plėtrai, jo gamtosaugai ir etnokultūrai, kad būtų sąlygos nuosekliai gerinti gyvenimo kokybę ir integruotis į ES. Strategijos tikslai: 1. ūkininkų šeimos ūkių pagrindu veikiantis į rinką orientuotas, konkurencingas ž.ū., užtikrinantis stabilų vartotojų aprūpinimą geros kokybės maisto produktais. 2. ž.ū. ir maisto produktų eksporto plėtra, leidžianti geriau išnaudoti turimas galimybes ir užtikrinti užimtumą kaime. 3. V-bės parama ž.ū., kurios pagrindas - vidaus rinkos apsauga ir ž.ū. produkcijos gamintojų pajamų palaikymas. 4. Aplinkos apsauga, ekologinis, biologinę įvairovę ir kraštovaizdį puoselėjantis ūkininkavimas. 5. Galimybės įvairinti ekon veiklą kaime, o ž.ū. produkcijos gamintojams - verstis papildoma ūk. veikla. 6. Tolygi kaimo ekon ir social plėtra, atitinkanti regionų ypatumus. 7. Veiksminga ž.ū. mokslo, mokymo, konsultavimo ir švietimo sistema, glaudžiai susijusi su gamyba. Pagrindinės plėtros pol įgyvendinimo kryptys: 1. Investicijos į ūkius, jų modernizavimas ir veiklos įvairinimas: a) Besikuriančių ūkininkų, ypač jaunųjų, rėmimas; b) Specializuotų racionalaus dydžio prekinių ūkių plėtojimo investicijų dalinis finansavimas, lengvatinis kreditavimas, kitos specialios priemonės ūkių kapitalui formuoti; c) Subsidijos ž.ū. technikai, įrangai, pastatams pirkti, veislinių gyvulių ir augalų sėklinei medžiagai įsigyti; d) Melioracijos įrenginių remonto ir daugiamečių ganyklų atnaujinimo ir įrengimo dalinis finansavimas; e) Netradicinių ž.ū. verslų rėmimas. 2. Geros kokybės produktų gamybos plėtra ir rinkodara: a) ž.ū. ir maisto produktų rinkos infrastruktūros plėtros rėmimas; b) Produktų perdirbimo technologijų tobulinimo ir kokybės kontrolės įrangos įsigijimo rėmimas; c) Pranašumą turinčios produkcijos eksporto subsidijavimas, ypač kai produkcija realizuojama naujose rinkose. 3. Užimtumo didinimas skatinant alternatyvią veiklą ir socialinės būklės gerinimas: a) Alternatyvios veiklos (kaimo turizmo, miškų sodinimo, amatų, kitų ne žemės ūkio verslų rėmimas; b) Arklininkystės, kaip sporto ir pramogų verslo, plėtra; c) Kaimo žmonių perkvalifikavimo finansavimas; d) Gyventojų pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos, ypač mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, skatinimas ir naujos ekonominės veiklos rėmimas; e) ž.ū. produkcijos gamintojų pajamų palaikymas tiesioginėmis išmokomis. 4. Kaimo atnaujinimas ir infrastruktūros plėtra: a) Investicijos į kaimų pastatų ir statinių renovaciją ir geros būklės palaikymą; b) Melioracijos sistemų (griovių, drenažo, siurblinių, pylimų, tiltų, pralaidų ir kt.) rekonstrukcijos ir modernizavimo finansavimas; c) Bendro naudojimo infrastruktūros objektų statybos ir rekonstrukcijos finansavimas; d) Parama jauniesiems specialistams įsikurti kaime; e) Mokslo, mokymo, konsultavimo, žemės ūkio informacinės sistemos plėtros finansavimas; f) Savivaldos ir savitarpio pagalbos struktūrų bei kaimo bendruomenių lyderių mokymo finansavimas. 5. Aplinkosauga ir gamtos išteklių naudojimo gerinimas: a) Taršos židinių likvidavimo, pastatų liekanų ir teritorijų sutvarkymo projektų finansavimas; b) Mėšlidžių statybos dalinis finansavimas; c) Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų dėl nitratų taršos ekologiškai jautriose žemės ūkio veiklai teritorijose įgyvendinimo dalinis finansavimas; d) Aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas, siekiant išsaugoti ir gausinti biologinę įvairovę, žemės natūralizavimas; e) Nuostolių, atsiradusių dėl žemės naudojimo ūkinei veiklai apribojimų ir aplinkosaugos priemonių taikymo, kompensavimas. 99. Žemės ūkio veiklos administravimo ir kontrolės įstatyminės nuostatos. Šis kl. reglamentuojamas Ž.Ū ir km. plėtros įst. V-bės ir savival. institucijos pagal joms įst. ir kt. TA suteiktą kompetenciją administruoja ir kontroliuoja šias žemės ūkio veiklos sritis: 1) ž.ū. ir maisto produktų rinkos reguliavimo priemonių įgyvendinimo; 2) ž.ū. ir kaimo plėtros rėmimo; 3) ž.ū. ir maisto produktų kokybės ir saugos užtikrinimo; 4) ekologiškų ž.ū. ir maisto produktų sertifikavimo; 5) augalų sveikatingumo, apsaugos priemonių pateikimo į rinką ir naudojimo; 6) augalų sėklininkystės; 7) veterinarijos reikalavimų užtikrinimo; 8) ž.ū. ir maisto atliekų tvarkymo; 9) gyvulių, paukščių, žvėrelių, žuvų, bičių veislininkystės; 10) pašarų ir pašarų priedų gamybos, tiekimo į rinką, naudojimo, kokybės ir saugos; 11) racionalaus ir tausojančio žemės naudojimo; 12) melioracijos sistemų ir hidrotechnikos įrenginių statybos ir eksploatavimo darbų planavimo, organizavimo ir priežiūros; 13) ž.ū. technikos saugos. 100. Įst. Ž.ū. ir kaimo plėtros kryptys ir priemonės. Šie kl. reglamentuojami ž.ū. ir kaimo plėtros įst. bei S nutarime dėl to paties. Žemės ūkio ir kaimo plėtra ekonominiu, ekologiniu, socialiniu ir etninės kultūros požiūriu yra valstybės prioritetinės sritys. Kaimo plėtra – kaimo vietovių gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas, kaimo ūkinės ir socialinės struktūros, taip pat bendruomeninių ryšių tobulinimas siekiant užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, saugoti ir kurti darbo vietas kaimo vietovėse, saugoti ir puoselėti etninę kultūrą, kraštovaizdį bei gamtinę aplinką. Ž.ū. ir kaimo plėtros pol. įgyvendinimo kryptys: 1. Investicijos į ūkius, jų modernizavimas ir veiklos įvairinimas: a) Besikuriančių ūkininkų, ypač jaunųjų, rėmimas; b) Specializuotų racionalaus dydžio prekinių ūkių plėtojimo investicijų dalinis finansavimas, lengvatinis kreditavimas, kitos specialios priemonės ūkių kapitalui formuoti; c) Subsidijos žemės ūkio technikai, įrangai, pastatams pirkti; d) Subsidijos veislinių gyvulių ir augalų sėklinei medžiagai įsigyti; e) Melioracijos įrenginių remonto ir daugiamečių ganyklų atnaujinimo ir įrengimo dalinis finansavimas; f) Netradicinių žemės ūkio verslų (vaistinių augalų auginimo ir atitinkamų technologijų diegimo ir kt.) rėmimas; g) Žemės ūkio produktų gamyba ne maisto reikmėms. 2. Geros kokybės produktų gamybos plėtra ir rinkodara: a) Žemės ūžkio ir maisto produktų rinkos infrastruktūžros plėtros rėmimas; b) Produktų perdirbimo technologijų tobulinimo ir kokybės kontrolės įrangos įsigijimo rėm imas; c) LR standartų tobulinimas; d) Pranašumą turinčios produkcijos eksporto subsidijavimas, ypač kai produkcija realizuojama naujose rinkose; e) Ekologinio žemės ūkio plėtros rėmimas. 3. Užimtumo didinimas skatinant alternatyvią veiklą ir socialinės būklės gerinimas: a) Alternatyvios rėmimas; b) Arklininkystės, kaip sporto ir pramogų verslo, plėtra; c) Kaimo žmonių perkvalifikavimo finansavimas; d) Gyventojų pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos, ypač mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, skatinimas ir naujos ekonominės veiklos rėmimas; e) Ž.ū. produkcijos gamintojų pajamų palaikymas tiesioginėmis išmokomis. 4. Kaimo atnaujinimas ir infrastruktūros plėtra: a) Investicijos į kaimų pastatų ir statinių renovaciją ir geros būklės palaikymą; b) Melioracijos sistemų (griovių, drenažo, siurblinių, pylimų, tiltų, pralaidų ir kt.) rekonstrukcijos ir modernizavimo finansavimas; c) Bendro naudojimo infrastruktūros objektų (vandentiekio, kanalizacijos, nuotėkų valymo įrenginių, kelių ir kt.) statybos ir rekonstrukcijos finansavimas; d) Parama jauniesiems specialistams įsikurti kaime; e) Mokslo, mokymo, konsultavimo, žemės ūkio informacinės sistemos plėtros finansavimas; f) Savivaldos ir savitarpio pagalbos struktūrų bei kaimo bendruomenių lyderių mokymo finansavimas. 5. Aplinkosauga ir gamtos išteklių naudojimo gerinimas: a) Taršos židinių likvidavimo, pastatų liekanų ir teritorijų sutvarkymo projektų finansavimas; b) mėšlidžių statybos dalinis finansavimas; c) Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų dėl nitratų taršos ekologiškai jautriose žemės ūkio veiklai teritorijose įgyvendinimo dalinis finansavimas; d) Aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas, siekiant išsaugoti ir gausinti biologinę įvairovę, žemės natūralizavimas; e) Nuostolių, atsiradusių dėl žemės naudojimo ūkinei veiklai apribojimų ir aplinkosaugos priemonių taikymo, kompensavimas. Žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką įgyvendina Vyriausybė, ŽŪM, Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos bei savivaldybių institucijos pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą kompetenciją. Vyriausybė iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų atstovų suformuoja patariamąją, visuomeniniais pagrindais dirbančią instituciją – Kaimo plėtros tarybą, tvirtina jos sudėtį ir nuostatus. Kaimo plėtros taryba nagrinėja svarbiausius žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimus, vertina, kaip įgyvendinama Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija, teikia pasiūlymus Vyriausybei ir atlieka kitas savo nuostatuose nustatytas funkcijas. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įgyvendindamos ž.ū. ir kaimo plėtros politiką, bendradarbiauja su ž.ū. ir maisto produktų gamintojų, supirkėjų, perdirbėjų, žemdirbių savivaldos ir kitų visuomeninių organizacijų, mokslo, mokymo ir konsultavimo įstaigų atstovais. Už strategijos įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako Vyriausybė, apskričių viršininkai bei savivaldybės, ŽŪM. Ž.ū. ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti tikslinga priimti kai kuriuos TA. Finansavimas iš v-ės ir saviv. biudž. tikslinių asignavimų, bankų ir kitų kredito institucijų paskolų, ūkininkų, ž.ū. įmonių ir kt kaimo verslininkų nuosavo kapitalo, SAPARD, ISPA, PHARE programų bei dvišalių programų ir projektų lėšų bei kitų šaltinių. Ž.ū. ir kaimo plėtros politikos tikslai. Nustatant ir įgyvendinant v-bės žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, siekiama šių tikslų: 1) sukurti orientuotą į rinką, kooperuotą, efektyvų ir konkurencingą ž.ū. sektorių; 2) sudarant sąlygas didėti ž.ū. veiklos subjektų pajamoms, užtikrinti kaimo vietovių gyventojų gyvenimo lygį individualioms social., ekon. ir kultūr. reikmėms tenkinti; 3) tolygios ir įvairiapusės kaimo ūkinės plėtros ir social. ekon. sanglaudos kaimo vietovėse, sudarant sąlygas gerinti kaimo vietovių gyventojų gyvenimo kokybę; 4) užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami saugūs ir geros kokybės bei plataus asortimento ž.ū. ir maisto produktai; 5) plėtoti eksportą; 6) užtikrinti kuo didesnį apsirūpinimą savos gamybos ž.ū. ir maisto produktais; 7) plėtoti šalies subalansuotą maisto ūkį, kurio svarbiausia integruota dalis yra žemės ūkis; 8) tausoti aplinką taikant agrarinės aplinkosaugos bei miškininkystės priemones ir skatinti subalansuotą atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!