Agnės charakteristika

Agnės charakteristika Gimnazija Darbą atliko Darbą vertino Marius Katiliškis (1914–1980 m.) – prozininkas, Lietuvos išeivijos rašytojas. Pirmoji knyga – novelių rinkinys „Prasilenkimo valanda“ (1948). Parašė dar novelių, išleido kelis romanus: „Užuovėja“, „Miškais ateina ruduo“, „Išėjusiems negrįžti“. Romanas „Miškais ateina ruduo“ sukurtas per šešias savaites. Jis apima vienos vasaros įvykius miškų apsuptame modernėjančiame nepriklausomos Lietuvos kaime. Prasidėjęs miško kirtimu bei pelkių sausinimu baigiasi tą patį rudenį įvykusiu miško gaisru. Miško naikinimas fatališkai susietas su kūrinio veikėjų likimais. Romano intrigos lūžius valdo gaivališkos prigimties aistra ir nenumalšinamas asmeninės laimės troškimas. Jo personažai yra vidinių jėgų aukos. Agnė — gyva, gražios išvaizdos mergina, kuri jau tėvų pradedama laikyti suaugu­sia ir tinkama leisti už vyro. Agnė — tikra miškų dukra, „dar tik prasikalęs daigas, sprogstantis pumpuras, <...> kaip žibuoklė alksnynėlyje, kaip svyrančio ant vandens gluosnio šakelė...“ Tilius ją mato apsuptą gėlių, jam ji panaši į stirną, žadinančią šunų vijikų alkį. Ji vadinama geltonplauke puriena, pūkuotu vieversėliu. Užaugusi tarp miškų, ji, kaip ir ta jauna stirna, yra atvira pasauliui, jos mintys skaidrios, be piktų kėslų, žodžiai nuoširdūs. Ji klausosi gamtos šauksmo ir pasiduoda jam. Gužienės užeigoje dėmesio centre daž­nai yra gležnutė, viliojanti ir nepasiekiama Agnė. Tilius negali pakelti net minties, kad Agnės trapu­mas gali būti paliestas vulgarių Špico gestų. Ag­nė kaip mergina atrodo jautri, silpna, neturinti apsigynimo ginklų. Tiliaus meilę Agnė priima pasitikėdama, atsiverdama, su sunkiai slepiamu džiaugsmu. Sutikusi Tilių, mergaitė patiria patį svaigiausią savo gyvenime laiką — ji pirmąkart myli. Jų nepamirštama akimirka — naktis, kai siautė audra. Jos meilės džiaugsmo išraiška — pašėlęs lėkimas sūpynėse. Veikėja save apibūdina „kaip beprotę, lakstančią paupiu tavęs ieškodama“. Jausmai užgožia viską ir Agnė nebegalvoja apie savigarbą, jai svarbu susitikti Tilių. Mergina įsivaizduoja esanti suaugusi ir galinti elgtis taip, kaip jai atrodo. Tiliui pasitraukus, padūkusi, drąsi, besijuokianti Agnė tampa rami, susimąsčiusi, ji užsidaro savy „be skundų, be priekaištų, be garbstymo ir atsižadėjimų.“ Ji pasirenka kitą kelią - jau ne svaiginančios meilės, o blaivaus apskaičiavimo. Ši auksaplaukė mergaitė, užaugusi pamiškėje, kur „visko turėjo per daug – saulės, laisvės, graudaus ilgesio ir lūkesių“, nekovoja dėl savo laimės. Agnės gyvenimas, skaudi patirtis ir jausmai romane yra tapatinami su gamta bei pokyčiais joje. Kuomet Tilius paniekino Agnės meilę ir paliko ją vedamas aistros kitai moteriai, autorius Agnės būseną prilygino beržui, o jos ašaras - beržo sulai: „Ji buvo kaip beržas pragręžtu kamienu, paliktas vienas pavasario apyaušryje, sula merkiantis žemės pašalą...“ Mergina labai skaudžiai išgyvena šią išdavystę, negali pamiršti to, kas buvo, ir netiki, kad meilė jau baigėsi. Po šitokio jos meilės pažeminimo Agnė manė, jog „būtų geriausia pranykti“. Agnė labiausiai norėtų tapti paukščiu ir išskristi ten, kur šilta, palikti praeitį. Dar labiau Agnę liūdina įsigalintis ruduo bei artėjanti žiema. Šaltis, tamsa, vienatvė, liūdesys, nerimas — visi šie žodžiai puikiai atitinka Agnės būseną, o tamsus ir niūrus metų laikas tik dar labiau sustiprina šiuos pojūčius. Taigi M. Katiliškio romano veikėja Agnė dramatiškai keičiasi. Iš linksmos, padūkusios merginos ji tampa rimta, subrendusia ir įskaudinta moterimi. Būdama su Tiliumi Agnė jautėsi laiminga, tačiau po išdavystės mergina nebetiki meile ir laime.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!