Muzikos baruose” (2002, Nr. 12) Lietuvos skaitytojai buvo pirmą kartą trumpai supažindinti su šiuolaikiniu Afrikos šokiu. Manyčiau, kad Diuseldorfo festivalyje afrikiečių šokis žiūrovus patraukė ne kitokia atlikėjų odos spalva (žinoma, nenuneigtinas ir egzotikos, paslaptingo patrauklumo poveikis, europiečių siejamas su visu tuo, kas įeina į žodį “Afrika”), bet originalia išraiška. Jų muzika, šokis, pastatymai, kūno judesiai alsuote alsavo kultūriniu, istoriniu, etnografiniu paveldu. Visa Afrikos šiuolaikinio šokio dvasia nenukopijuojama, sunkiai perteikiama, pilna įvairios simbolikos. Kiekvienas afrikiečio šokėjo judesys ką nors reiškia, sako.
Iš daugelio Diuseldorfo festivalyje dalyvavusių choreografų išsiskyrė aukšta, elegantiška senegalietė Germaine Acogny - “Mudra-Afrikos”, pirmos ir vienintelės šiame žemyne šokio mokyklos, pedagogė, choreografė, šokėja. Klausantis jos pasakojimo apie Afrikos šokį, negalėjo nežavėti jaunatviškas entuziazmas, energija, valia ir ypač šokio bei gimtosios žemės meilė. Atrodė, jog ši meilė stipresnė už meilę, jaučiamą vyrui vokiečiui Helmutui Vogtui, šokio mokyklos talkininkui.
“Mudra-Afrikos”, kaip ir “Mudra-Briuselio”, šokio mokyklas įkūrė choreografijos legenda Maurice’as Bejart’as. Jo tėvas filosofas Gastonas Bergeras taip pat buvo kilęs iš Senegalo. Bejart’as, įsikibęs į senegalietiško šokio šaknis, ėmėsi atnaujinti Europos baletą. Jis ieškojo įkvėpimo Amerikoje, bet ypač - Azijoje ir Afrikoje. Kaip tik ten šokis išliko arčiausiai savo ištakų. Jis tuose žemynuose - visa apimantis menas. Čia į organišką dermę siejama muzika, šokis, daina ir skanduojamoji poezija. Tai ir atvedė Bejart’ą į savo tėvo gimtąją žemę, kur šokis yra pirmasis iš menų, sukurtas priešistoriniais laikais, kad išreikštų žmogaus kūno ir sielos vientisumą analoginiais simboliais - atvaizdais. Todėl nestebina, kad afrikiečių šokiai jį pavergė. Bejart’as yra prisipažinęs: “...kai pamačiau Afrikos šokį, pajutau savyje džiaugsmą, tikrumą suradęs jį - žmogiškumo ir artimumo realybei pačią tyriausią ir absoliučiausią išraišką”. Įkurdamas mokyklą, Bejart’as siekė suteikti Afrikai pasitikėjimo savo šokiu tuo metu, kai neišvengiamai, deja, dažnai destruktyviai skverbiasi vakarietiška technika.
Afrikoje šokis yra vietos žmonių gyvenimo būdo dalis, meninės išraiškos priemonė. Šokama norint judesiais geriau išreikšti jausmus. Acogny pasakoja:...
Šį darbą sudaro 1023 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!