Aerozolių ir debesų vaidmuo formuojant klimatą

Aerozoliai bei debesys yra vieni iš lokalų ir globalų klimatą sąlygojančių veiksnių. Iki šių dienų tyrinėjamas poveikis atskleidžia vis daugiau detalių ir įmanomų prielaidų klimato kaitos priežastims nuspėti. Aerozolių ir debesų sąveikos tyrimai vis dar milgoti ir mokslas turi puikią nišą nesibaigiantiems tyrimams šioje srityje.
Žemės atmosferos sluoksniai daugiausiai sudaryti iš dujų, tačiau jose yra ir skystųjų bei kietųjų dalelių. Tai natūralūs ir antropogeninės kilmės aerozoliai, taip pat debesų formacijos dalelės, vandens lašeliai. Nors dalelės ir itin mažo dydžio, tačiau jau žinoma, kad gali stipriai sąlygoti klimato pokyčius absorbuojant arba išskaidant Saulės radiaciją, bei sulaikant ar praleidžiant žemės infraraudonuosius spindulius, ko pasekoje klimatas šildėja arba šąla.
Debesys ar rūkas neturi didelių skirtumų, tik vienas esminis – jų formavimosi aukštis nuo žemės paviršiaus. Rūkas formuojasi pažemiui, prie pat jo paviršiaus. Kitaip, kondensacijos metu aukštesniuose sluoksniuose formuojasi debesys – lašelių ir kristalų sankaupos. Debesys formuojasi tuomet, kai oras atšąla ar yra pakankamai prisisotinęs vandens lašelių ar ledo kristalų, kad prasidėtų didelių sankaupų formavimąsis. Prilausomai nuo vandens fazės, debesys gali būti sudaryti iš vandens lašelių arba ledo kristalų. Taip pat, iš vieno pavidalo pereiti į kitą keičiantis temperatūrai aukštesniuose troposferos sluoksniuose. Veikiami oro masių maišymosi debesys gali formuotis nuo mažiau nei centimetro storio iki kelių kilometrų storio.
Debesis sudarančios dalelės yra labai mažos, tačiau jungiasi tarpusavyje ir tuo pačiu sėda žemyn. Kitaip tariant, po kiek laiko iškrinta krituliai, kurie formuojasi dėl fizinių-cheminių savybių priklausomai nuo temperatūros.
Vykstant atmosferos srautų konvekcijai, debesys grupuojasi ar jungiasi į vientisas sistemas, kurios sudaro atmosferos frontus, ciklonus ar anticiklonus. Šių atmosferos darinių dydis gali siekti nuo dešimčių iki tūkstančių kilometrų.
Debesys ir debesų sistemos formuojasi priklausomai nuo konvekcijos skirtingose klimatinėse juostose. Žvelgiant nuo ekvatoriaus (tropikų) iki subtropikų: vyrauja debesys besiformuojantys iki 17 km aukščio. Dažniausi šioje zonoje susidarantys debesys: plonieji plunksniniai, žemieji kamuoliniai, sluoksniniai kamuoliniai. Vidutinių platumų juosta prasideda sluoksniniais, sluoksniniais lietaus debesimis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!