Administracinės teisės procesas. Išsamus pasiruošimas egzaminui

1.Bilietas 1.Teisinio proceso bendrieji požymiai 1.Sąmoninga, tikslinga veikla. 2. Veikla, pasireiškianti viešosios valdžios subjektams įgyvendinant valdingus(valdžios t.y. gebėjimu turimų galių ir turimo teisinio statuso pagalba prievartos būdais veikti teisinių santykių dalyvių valią) įgalinimus (valdingas-toks nurodymas, kuriam paklūsta bet kas, nepriklausomai nuo sutartinių santykių). 3. Veikla, skirta pasiekti konkretų teisinį rezultatą; kitą tikslą, pvz.: išspręsti individualią bylą, išrinkti Seimą, nuteisti tam tikrą asmenį…4. Šio proceso pradžia, pabaiga, t.y. visa eiga paprastai fiksuojama oficialiuose dokumentuose. 5. Ši veikla yra daugiau mažiau teisiniai reglamentuota(civilinėje, baudžiamojoje teisėje-labiau, administracinėje-mažiau. 2. Ombudsmeno institutas Lietuvoje(Seimo kontrolieriai, kitos analogiškos institucijos). Ombudsmeno institutą Lietuvoje reglamentuoja LR Seimo kontrolierių įst., LR moterų ir vyrų lygių galimybių įst., LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įst. Atitinkamai yra įkurtos šios institucijos: Seimo kontrolierių įstaiga, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Seimo kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsimokslinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo arba darbo valstybės valdžios bei valdymo institucijose stažą.Seimo kontrolierius skiria Seimas 4 metams iš kandidatų, kuriuos pateikia S. Pirmininkas.S. Pirmininkas, teikdamas Seimo kontrolierių kandidatūras, nurodo, kokių pareigūnų veiklai tirti jie skiriami.Seimas, nurodydamas kiekvieno kontrolieriaus veiklos sritį, skiria 5 Seimo kontrolierius: 2 valstybės įstaigų pareigūnų, 1 karinių ir joms prilygintų institucijų pareigūnų ir 2 vietos savivaldybių įstaigų pareigūnų veiklai tirti. Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Karinėms institucijoms prilyginamos KAM,VRM,VSD ir jiems pavaldžios institucijos.S. kontrolieriai netiria Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjų veiklos, vietos savivaldybių tarybų veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.S. kontrolieriai netiria skundų, kylančių iš darbo teisinių santykių, skundų, kuriuos turi nagrinėti teismas, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Skundų pateikimas ir priėmimasKiekvienas pilietis turi teisę pateikti Seimo kontrolieriui skundą dėl valstybės ar savivaldybės institucijos, priskirtos kontrolieriaus kompetencijai, pareigūno piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Seimo kontrolierius taip pat tiria Seimo narių jam perduotus piliečil skundus.Skundai paprastai paduodami raštu.Jeigu skundas gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymius iš spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių bei iš kitokių šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Piliečių kreipimaisi žodžiu ar raštu, kuriuose neskundžiami pareigūnai, o prašoma paaiškinti, suteikti kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus ir t.t., nelaikomi skundais. Skundo reikalavimai Skunde nurodoma:1) adresatas;2) pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas;3) apskundžiamų pareigūnų vardai, pavardės ir pareigos, įstaiga, kurioje jie dirba;4) skundžiamo sprendimo arba skundžiamų veiksmų apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės;5) suformuluotas prašymas Seimo kontrolieriui;6) skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas. Skundų padavimo terminasSkundams paduoti nustatomas vienerių metų nuo skundžiamų veiksmų padarymo terminas. Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, nenagrinėjami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip.Anoniminiai skundai nenagrinėjami. Skundo ištyrimo terminai Skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Prireikus Seimo kontrolierius tyrimo terminą gali pratęsti iki 6 mėnesių, apie tai pareiškėjas informuojamas.Seimo kontrolieriaus sprendimai Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą:1) perduoti medžiagą tardymo organams, kai aptinkami nusikaltimo požymiai;2) pareikšti ieškinį teisme dėl kaltų piktnaudžiavimu ar biurokratizmu pareigūnų atleidimo iš užimamų pareigų; 3) pareikšti ieškinį teisme, kad būtų kompensuojami moraliniai ar materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė asmuo dėl pareigūnų padarytų pažeidimų; 4) siūlyti kolegialiai institucijai ar pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo;5) siūlyti kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui ar aukštesniajai institucijai skirti nusižengusiems pareigūnams drausmines nuobaudas;6) siūlyti prokurorui įstatymo nustatyta tvarka rengti medžiagą civilinei bylai teisme iškelti, jeigu nustato, kad pažeisti neveiksnių, ribotai veiksnių, invalidų, nepilnamečių bei kitų asmenų, turinčių ribotas galimybes ginti savo teises, interesai;7) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą ar biurokratizmą ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymo pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;8) siūlyti, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų kompensuojami moraliniai ar materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė asmuo dėl pareigūnų padarytų pažeidimų;9) atmesti skundą, kai nepasitvirtina jame nurodyti pažeidimai; Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius Reikalavimai ir skyrimas kaip ir Seimo kontrolierių.Jis tiria skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo.Skundų tyrimo terminai Skundą galima paduoti per 3mėn. nuo skundžiamų veiksmų padarymo, o išnagrinėjama per 1mėn nuo gavimo dienos(gali pretesti iki 2mėn.) Visa kita, kaip pas Seimo kontr. Vaiko teisių apsaugos kontr. Skiriamas nepriekaištingos reputacijos ir turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą. Skyrimo tvarka kaip ir Seimo kontr. Skundų tyrimo terminai Skundą galima paduoti per 3 metus. nuo skundžiamų veiksmų padarymo, o išnagrinėjama per 1 mėn nuo gavimo dienos(gali pretesti iki 6 mėn.) Visa kita, kaip pas Seimo kontr. 3.Administracinių ginčų komisijų paskirtis ir sistema. AGK formavimas. Sistema:Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, Apskrities administracinių ginčų komisija, Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija sudaroma 3 metams savivaldybės tarybos sprendimu iš 5 narių, iš kurių bent pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Komisijos narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūras, savivaldybės tarybai teikia savivaldybės meras. Apskrities administracinių ginčų komisija sudaroma 4 metams iš 5 narių, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą. Komisijos narius, iš jų komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, skiria Vyriausybė. Komisijos narių, komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūras Vyriausybei teikia regiono plėtros taryba. Apskrities administracinių ginčų komisijos nariais jų sutikimu gali būti valstybės ar savivaldybių tarnautojai, taip pat šio statuso neturintys asmenys. Apskrities administracinių ginčų komisiją aptarnauja apskrities viršininko administracija. Komisijos technines funkcijas (skundų registravimas, raštvedyba, susirašinėjimas ir kt.) atlieka apskrities viršininko paskirtas administracijos tarnautojas. Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją 4 metams iš 5 narių sudaro Vyriausybė. Komisijos nariai privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia teisingumo ministras.Savivaldybės ir apskrities administracinių ginčų komisijos kompetencija Savivaldybės visuomeninė ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.Apskrities administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų, t.y. dėl apskrityje esančių valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, taip pat apskrities teritorijoje esančių savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Savivaldybės ir apskrities administracinių ginčų komisijos nesprendžia: 1) administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje( bylų, priskirtų Konstitucinio Teismo kompetencijai, bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams), 18 straipsnio 2(bylos dėl norminių administracinių aktų, priimtų teritorinių ar savivaldybių administaravimo subjektų, teisėtumo; pagal Seimo kontrolierių pareiškimus; pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimų ir t.t ir 3( dėl savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų) dalyse, 19 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką.Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia:1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų;2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką. 4.Pagrįsto tikėjimosi principas Jokia valstybės valdžios institucijų patvirtinta priemonė negali būti taikoma atitinkamiems subjektams tol, kol šie apie ją nesužinos. Valstybės valdžios institucijų pareiga užtikrinti, kad teisės normos bus be vargo nustatomos tų, kuriems jos yra taikomos, ir šie galės pagrįstai numatyti ir jų buvimą ir jų aiškinimo bei taikymo būdą. 2.Bilietas 1.Institucijų(pareigūnų) būtiniausi veiksmai, siekiant tinkamai ištirti teisės pažeidimą. Būtiniausi veiksmai AT pažeidimų bylų iškėlimo ir tyrimo stadijoje: 1. Bylos iškėlimas;2.Faktinių bylos aplinkybių nustatymas;3.procesinis tyrimo rezultatų įforminimas ;4.medžiagos perdavimo pagal žinybingumą. Toliau apie juos skaityti žemiau esančiame klausime. 2.Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijos etapai. Administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimas ir jos tyrimas yra pradinė AT pažeidimų bylų teisenos stadija. Šioje stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kuriais siekiama nustatyti bylos aplinkybes ir jas užfiksuoti, t.y. sukurti sąlygas tam, kad byla būtų išnagrinėta objektyviai, visapusiškai ir laiku. Ši stadija turi 4 etapus(tokie turėtų būti ir pareigūnų būtiniausi veiksmai): 1. Bylos iškėlimas;2.Faktinių bylos aplinkybių nustatymas;3.procesinis tyrimo rezultatų įforminimas ;4.medžiagos perdavimo pagal žinybingumą. 1.Byla iškeliama esant pagrindui ir vadai. Pagrindas-tai asmens veika, turinti AT paž. požymių. Vada- informacija apie teisės pažeidimą. Vados: 1. Piliečių skundai bei pareiškimai, žiniasklaidos informacija, liudytojų ir pan. pranešimai, juridinių asmenų informacija;2.asmens prisipažinimas;3.atsisakymas kelti baudžiamąją bylą arba jos nutraukimas, kai pažeidėjo veiksmuose yra AT paž. požymių.4.Policijos pareigūnų , užtikrinančių viešąją tvarką, taip pat kitų institucijų pareigūnų, vykdančių administarcinę priežiūrą, betarpiškas AT pažeidimo fakto nustatymas. AT paž. byla pradedama nesurašant kokio nors oficialaus dokumento.2.Faktinių bylos aplinkybių nustatymas. Turi būti nustatytos 3 grupių faktinės aplinkybės: 1. Turinčios tiesioginę reikšmę sprendimui dėl teisės pažeidimo sudėties buvimo ar nebuvimo; 2.esančios už pažeidimo sudėties ribų, tačiau turinčios reikšmės atsakomybės individualizavimui; 3. Parodančios priežastis ir sąlygas, padedančias daryti AT paž. Pirmiausiai būtina išsiaiškinti ar buvo padaryta veika ir koks jos priešingumas teisei, t.y. ar ji yra AT paž. Tam reikalinga AT paž. sudėties( objekto, objektyv. pusės, subjekto, subjektyv. pusės) elementų visuma. Praktiškai objektyviosios pusės požymių išaiškinimas yra pagrindas pripažinti, kad buvo padarytas AT paž.. Tačiau nesant kaltės , ad. atsakomybė negalima. Būtina surinkti ir užfiksuoti tik tuos įrodymus, kurie susiję su faktinėmis bylos aplinkybėmis ir leidžia nustatyti objektyvią tiesą byloje. 3. AT paž. protokolas fiksuoja bylos tyrimo pabaigą. ATPK 260str. nustato protokolo turinio reikalavimus. Minėto straipsnio 1d. tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo laiką, vietą, esmė.Protokolas surašomas, kai: 1. Nustatytas AT paž. faktas (laikas, vieta, esmė); 2. Žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3. Galima konstatuoti būtinus paž. požymius. Apskritai visus duomenis, kuriuos būtina nurodyti protokole galima skirstyti į tris grupes: 1. Duomenys apie AT paž. aplinkybes(laikas, vieta,esmė); 2.Duomenys apibūdinantys pažeidėjo asmenybę; 3.Duomenys, susiję su protokolo forma. 4.Bylos perdavimas pagal žinybingumą Pagal ATPK 261str. protokolas turi būti persiųstas ne vėliau kaip per 3d. nuo jo surašymo. Medžiaga perduodama tada, kai pareigūnas, tyręs bylą, pats neturi teisės jos nagrinėti arba mano, kad medžiagą būtina perduoti kitoms valstybės institucijoms. Prieš perduodant protokolą, pareigūno vadovas privalo patikrinti patraukimo ad. atsakomybėn pagrįstumą, bylos įforminimo teisingumą, surinktų įrodymų pakankamumą. Pastebėjęs kokius nors pažeidimus , vadovas grąžina bylos medžiagą ją tyrusiam pareigūnui. 3.Hipotekos registro steigimas ir tvarkymas. Hipotekos registro steigimas Turto įkeitimo teisei registruoti įsteigiamas LR hipotekos registras, kuris yra valstybės pagrindinis registras ir susideda iš centrinio hipotekos registro bei vietinių hipotekos registrų. Teisingumo ministerija vykdo Hipotekos registro steigėjo funkcijas ir iki 1998 m. sausio 1 d. atlieka organizacinius vietinių ir centrinės hipotekos registro kūrimo darbus, suformuoja automatizuotą duomenų bazę. Vietinius hipotekos registrus tvarko apylinkių teismų hipotekos skyriai, steigiami Teismų įstatymo nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija vykdo hipotekos lakštų gamybos užsakovo funkcijas. Hipotekos skyriai nuo 1998 m.sausio 1 d. palaipsniui pradeda vykdyti Teismų įstatyme, Hipotekos įstatyme ir kituose įstatymuose bei Hipotekos registro nuostatuose nustatytas funkcijas. Hipotekos skyrių ir vietinių hipotekos registrų steigimo etapus nustato teisingumo ministras.Steigti hipotekos skyrius ir vietinius hipotekos registrus visoje Lietuvos Respublikoje turi būti baigta iki 2000 m. sausio 1 d.Vadovaujančioji hipotekos registro tvarkymo įstaiga yra Teisingumo ministerija. Hipotekos registro tvarkymo įstaigos yra: vietinių hipotekos registrų (Hipotekos registro vietinių duomenų bazių) – apylinkių teismų hipotekos skyriai , centrinio hipotekos registro (Hipotekos registro centrinės duomenų bazės) – Centrinė hipotekos įstaiga. Teisingumo ministras LR teismų įstatymo nustatyta tvarka nustato apylinkės teismus, kuriuose steigiami hipotekos skyriai, ir šių skyrių veiklos teritoriją, apylinkės teismo pirmininko pasiūlymu iš paskirtų teisėjų skiria pareigoms hipotekos skyrių hipotekos teisėjus ir atleidžia juos iš šių pareigų, tvirtina apylinkių teismų hipotekos skyrių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus.Hipotekos registre paprastai būna įrašomi tokie duomenys:1. prašymo įregistruoti hipoteką įregistravimo hipotekos skyriuje data ir laikas, hipotekos įregistravimo Hipotekos registre data ir identifikavimo kodas;2. sandorio sudarymo data ir vieta;3. Skolininkas;4. įkeičiamo daikto savininkas, – kai skolininkas ir daikto savininkas ne tas pats asmuo ;5. kreditorius;6. įkeičiamas daiktas (jo rūšis, buvimo vieta, identifikavimo kodas, kiti daiktą identifikuojantys duomenys);7. bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas;8. įkeitimu užtikrinta prievolė;10. prievolės įvykdymo terminas ir kiti duomenys. Prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką pateikia įkeičiamo daikto savininkas arba kreditorius, kuriam įkeičiamas daiktas, ar įstatymų nustatyta tvarka jų įgalioti asmenys. Prašymas hipotekos skyriui gali būti pateikiamas asmeniškai arba paštu. Užregistravus prašymą įregistruoti hipoteką, hipotekos skyriaus darbuotojas patikrina, ar prašymas (hipotekos lakštas) atitinka nustatytus reikalavimus, t.y. turi būti:1. užpildyta naudojant Teisingumo ministerijos nustatytą formą;2. užpildyta išsamiai;3. pasirašyta sandorio šalių;4. patvirtinta notaro (sutartinės hipotekos atveju);5. prie prašymo pridėti visi reikiami priedai;.6. už įkeitimo įregistravimą sumokėta nustatytojo dydžio raštinės rinkliava. Prašymas įregistruoti hipoteką, atitinkantis šių nuostatų reikalavimus, perduodamas hipotekos teisėjui ar kitam įgaliotam hipotekos skyriaus darbuotojui teisiškai ištirti. Hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo centriniame hipotekos registre (pranešimo apie vietiniame hipotekos registre įrašytų duomenų patvirtinimą priėmimo) momento, kai viešame registre įrašomi atitinkami įrašai. Įregistravus hipoteką, ant hipotekos lakšto originalo dedamas hipotekos įregistravimą patvirtinantis spaudas, hipotekos lakšto originalą pasirašo hipotekos teisėjas ir patvirtina hipotekos skyriaus antspaudu. Hipoteką įregistravęs hipotekos skyrius iš Hipotekos registro centrinės duomenų bazės spausdina pažymėjimą apie hipotekos įregistravimą. Šio pažymėjimo turinys turi atitikti įrašo centriniame hipotekos registre turinį. Hipotekos lakšto originalas ir pažymėjimas apie hipotekos įregistravimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiami paštu hipotekos kreditoriui, o tais atvejais, kai įregistruotas pareikštinis hipotekos lakštas, – įkeisto daikto savininkui. Pareiškėjo pageidavimu hipotekos lakštas gali būti atiduotas hipotekos kreditoriui ar įkeisto daikto savininkui asmeniškai. Hipotekos registras yra viešas. Kiekvienas asmuo gali susipažinti su hipotekos registro duomenimis. 4Bendrieji Europos Bendrijos teisės principai turintys administracinę procesinę reikšmę Teisminio proceso metu taikant bendrijos teise dažnai atsiranda spragos ir jas padeda užpildyti bendrieji teisės principai. Didžiausias indėlis tenka Anglijos administracinei teisei, kuri įtvirtino bendrijos teisėje šiuos principus : sąžiningumo principas taikant bendrijos teisę proceso o taip pat ir ne proceso metu, bendrasis teisingumo principas, atsakovo teisę į bešališką bylos nagrinėjimą. Teisė į teisingą teisminį nagrinėjimą siejasi su keletu garantijų. Atitinkama šalis turi teisę būti aiškiai ir deramai informuota apie ginčus, dėl kurių pradėtas procesas. Ji taip pat apima teisę išsakyti savo nuomone teisme. Be to reikalaujama kad teismas ar teisminė įstaiga pateiktu savo sprendimo motyvus. Teisėti lūkesčiai- tuomet kai teisinė sistema įtikina asmenį, kad jis pasieks tam tikrą rezultatą, jei veiks vadovaudamasis normomis, šie lūkesčiai turi būti apsaugoti. Teisinis tikrumas - tai valstybės valdžios institucijų pareiga užtikrinti, kad teisės normos bus be vargo nustatomos tų kuriems jos taikomos, ir šie galės pagrįstai numatyti jų buvimą, ir jų aiškinimo bei taikymo būdą. Šie principai aktualūs ir Lietuvos administraciniam procesui siekiant Lietuvai tapti ES pilnateise nare ir tuo tikslu harmonizuojant savo teise su bendrijos teise. 3.Bilietas 1.Nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymas, tokios nuobaudos termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.Nutarimą atimti asmeniui suteiktą specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones, teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisę medžioti arba žvejoti, teisę vairuoti upių ir mažuosius laivus) vykdo ATPK 325str.žemiau įvardinti organai. Nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 srt. 2d. 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai(policijos vyriausiasis komisaras, vyresnysis komisaras, komisarai, komisarai-inspektoriai, vyresnieji inspektoriai; kiti policijos pareigūnai- tik baudą iki 200lt.)Nutarimą atimti teisę medžioti ar teisę žvejoti vykdo ATPK 242str.(Aplinkos apsaugos organai) ir ATPK 244str.(Valstybiniai miškų ir saugomų teritorijų organai) straipsniuose nurodytų organų pareigūnai.Nutarimą atimti teisę vairuoti upių ir mažuosius laivus vykdo ATPK 229(Vidaus vendenų transporto organai), 242 ir 244 straipsniuose nurodytų organų pareigūnai.Nutarimą atimti teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu vykdo šio kodekso 231(Valstybės įmonė LR civilinės aviacijos direkcija) straipsnyje nurodytų organų pareigūnai.Nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą, jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones.Jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti ne visų rūšių transporto priemones, vairuotojo pažymėjime pažymima, kokių rūšių transporto priemones vairuoti jam atimta teisė.Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą ir toliau ją vairuoja atėmimo teisės vairuoti laikotarpiu, šio kodekso 225 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai gali pratęsti šios teisės atėmimą tam laikui, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu.Nutarimas atimti teisę medžioti arba žvejoti vykdomas paimant medžiotojo ar žvejo bilietą.Medžiotojo ar žvejo bilieto paėmimo tvarką nustato LR aplinkos ministerija.Nutarimas atimti teisę vairuoti upių ir mažuosius laivus vykdomas paimant pažymėjimą ir taloną.Nutarimas atimti teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu vykdomas paimant licenciją.Upių ir mažųjų laivų vairavimo teisės pažymėjimo ir teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu licencijos paėmimo tvarką nustato LR susisiekimo ministerija.Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarkaJeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, upių ir mažąjį laivą arba teisė medžioti ar žvejoti, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.Nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminų skaičiavimasTransporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.Pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus sutinkamai ATPK 329 straipsniu, asmeniui, kuriam buvo paskirta šios rūšies administracinė nuobauda, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimtieji dokumentai. 2.Institucijos(pareigūnai), įgaliotos pradėti ir atlikti tyrimą administracinės teisės pažeidimo byloje.Administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja:1) administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų;2) savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai;3) rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai);4) policija, valstybinės inspekcijos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai).Administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai, rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai), policija, valstybinės inspekcijos ir kiti įgalioti organai nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, kurias ATPK ir kiti LR įstatymai priskiria jų kompetencijai.Administracines komisijas sudaro savivaldybių tarybos šios sudėties: komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, etatinis atsakingasis sekretorius ir nariai.Kitų kolegialių organų, įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Administracinės komisijos turi teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė jų narių. Taigi institucijos, nagrinėjančios AT paž.: Administracinės komisijos, Savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai, Rajonų(miestų) apylinkių teismai, Policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organai, Geležinkelio transporto organai, Jūrų transporto organai, Vidaus vandenų transporto organai, VĮ LR civilinės aviacijos direkcija, Keleivinio automobilių ir elektros transporto organai, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės reikšmės kelių priežiūros organai, Valstybinė darbo inspekcija, Lietuvos geologijos tarnyba, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija, Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Statistikos departamentas prie LRV, Teritorinė muitinė, Krašto apsaugos ministerijos organai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, Radiacinės saugos centras, Savivaldybių sanitarijos inspekcija, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros organai, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Lietuvos metrologijos inspekcija, Valstybinė sėklų r grūdų tarnyba prie ŽŪM, Aplinkos apsaugos organai, Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie LRV, Valstybiniai miškų ir saugomų teritorijų organai, Apskričių viršininkų administracijos, Valstybiniai augalų apsaugos bei karantino inspektoriai, Valtybinės mokesčių inspekcijos, LR kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, LR vertybinių popierių komisija, Valstybinė kalbos inspekcija, Lietuvos archyvų departamentas prie LRV, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie FM, Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros institucijos, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba, LR konkurencijos taryba, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie LRV, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba prie LRV. 3. Adminisracinės teisės pažeidimo bylos tyrimo administracinė procesinė esmė. Filosofinis klausimas. 4. Kas yra licencijavimas? Tai ypatinga oficialaus patvirtinimo(pripažinimo) procedūra, susijusi su ūkinio subjekto teise vykdyti tam tikros rūšies veiklą laikantis taisyklių, norminių reikalavimų ir standartų. Licencijavimo procesą sudaro keli etapai: 1. Paraiškos padavimo, kurioje yra privalomi duomenys apie numatomos veiklos rūšį, juridinio asmens atributai, licencijos galiojimas laike ir teritorijoje.2. Licencijinės rikliavos įmoka. 3.Pateiktų dokumentų įvertinimas ir ekspertizė. 4. Įgalioto organo sprendimas išduoti licenciją; 5.sprendimo apskundimas teisme; 6.licencijos sąlygų teisingo vykdymo kontrolė.Klausimas dėl licencijos išdavimo yra apsvarstomas per 15d. nuo paraiškos padavimo dienos. Atsisakymas išduoti licenciją gali būti apskųstas teismine tvarka. Keičiantis licencijos savininko pavadinimui, adresui ar kitiems rekvizitams, kai nepakinta veiklos rūšis, licencija turi būti perregistruota organe, kuris ją išdavė. Gaudamas licenciją, gavėjas sumoka fiksuotą mokestį - licencijinę rinkliavą. Licencinių sąlygų nesilaikymas, tame tarpe ir jos perdavimas kitam asmeniui, nekokybiškų prekių išleidimas ar pardavimas, prekybos taisyklių, sanitarinių ir ekologinių normų pažeidimas sąlygoja licencijos atėmimą arba kitus LR įstatymuose numatytus veiksmus. 4.Bilietas 1.Nutarimo skirti baudą ir nutarimo skirti administracinį areštą vykdymo tvarkos ypatumai. Baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 15d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 15d. nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.Kai teisės pažeidimą padarę nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų.Paskirtą baudą už administracinį teisės pažeidimą pažeidėjas sumoka taupomajame banke ar kitame banke, išskyrus baudą, kuri paimama teisės pažeidimo vietoje. Atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) siunčia šį nutarimą pažeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudos sumą priverstinai iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos. Jeigu asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių, baudą pagal organo (pareigūno) nutarimą skirti baudą išieško teismo antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pažeidėjo asmeninį turtą, taip pat į jo dalį bendrojoje nuosavybėje sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis. Jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybėje, bauda išieškoma iš jo tėvų ar juos atstojančių asmenų.Baudos išieškojimas negali būti nukreiptas į turtą, į kurį sutinkamai su LR CPK išieškojimas negali būti nukreiptas pagal vykdomuosius dokumentus. Jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos. Jeigu pažeidėjas piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus arba vengia sumokėti baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu nemokami viešieji darbai ir bauda gali būti pakeisti administraciniu areštu iki trisdešimties parų. Paimant baudą administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje pažeidėjui išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas, kuris yra griežtos finansinės atskaitomybės dokumentas.Jeigu bauda nesumokama administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje, bylos procesas vyksta, o po to nutarimas vykdomas šio kodekso numatyta tvarka. Nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su atžyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Nutarimo dėl administracinio arešto vykdymasNutarimą dėl administracinio arešto vykdo policijos įstaigos. Nutarimas dėl administracinio arešto vykdomas tuojau pat po nutarimo priėmimo.Asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, areštuoti laikomi policijos įstaigų nustatomose vietose. Vykdant nutarimą dėl administracinio arešto, daroma areštuotųjų asmens apžiūra.Administracinio sulaikymo laikas įskaitomas į administracinio arešto terminą.Administracinis areštas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų aktų nustatytas taisykles.Asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas arba kuriam bauda pakeičiama administraciniu areštu ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus. Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpiu atliko teismo paskirtus nemokamus viešuosius darbus, įstaiga, kurios žinioje yra šių darbų vykdymas, surašo nutarimą užskaityti asmeniui administracinio arešto atlikimą. Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpiu piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus, teismas priima nutarimą panaikinti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą ir vykdyti ankstesniu nutarimu paskirtą nuobaudą. Asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, nustatyta tvarka gali būti panaudojami fiziniam darbui. Organizuoti asmenų, kuriems paskirtas administracinis areštas, panaudojimą darbui pavedama savivaldybių vykdomosioms institucijoms. Asmenims, kuriems paskirtas administracinis areštas, arešto metu darbo užmokestis nuolatinėje darbovietėje nemokamas. 2.Administracinės teisės pažeidimo bylos iškėlimo procesinis įforminimas. Apie administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimą galima kalbėti tik kaip apie valinį aktą, kuris nėra fiksuojamas išoriškai. Tuo tarpu baudžiamajame procese reikalingas specialus nutarimas baudžiamajai bylai iškelti. Iškėlęs administracinę bylą, pareigūnas tuo pačiu nustato įrodymų rinkimo pradžią. AT paž. bylos iškėlimą juridine prasme galima laikyti procesiniu veiksmu, kuris kartu yra ir juridinis faktas, ko pasekoje kyla konkretūs administraciniai-procesniai santykiai. Tai reiškia, kad AT paž.- tai juridinis faktas administracinės bylos iškėlimui. AT paž. bylos teisena pradedama, o tuo pačiu ir iškeliama AT paž. byla, nesurašant kokio nors oficialaus dokumento. AT paž. protokolas fiksuoja bylos tyrimo pabaigą ir yra pagrindinis dokumentas apie kurį sukasi visa bylos madžiaga. 3. Sertifikavimas. Tai veikla, paliudijant produkcijos atitikimą nustatytiems reikalavimams.Sertifikavimas vykdomas pagal LR atitikties įvertinimo įstatymą. Sertifikavimo darbuose dalyvauja įmonės, įstaigos organizacijos, pripažįstančios ir vykdančios jo taisykles. Atliekant sertifikavimą jie bendradarbiauja su tarptautinėmis, regioninėmis ir nacionalinėmis kitų šalių sertifikavimo sistemomis. Prie norminių dokumentų, kurie yra naudojami privalomame sertifikavime, priskiriami įvairūs LR norminiai aktai, valstybiniai standartai( taip pat Lietuvos priimti tarpvalstybiniai ir tarptautiniai standartai), sanitarinės normos ir taisyklės, statybos normos ir taisyklės ir pan. Stengiamasi, kad sertifikatai ir atitikimo ženklai, nurodyti sertifikavimo taisyklėse ir rekomendacijose, sutiktų su tarptautinėmis normomis ir taisyklėmis, kurios išdėstytos Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO), o taip pat kitų tarptautinių ir regioninių organizacijų dokumentuose. Sertifikavimo dalyviai yra nacionalinė sertifikavimo institucija, kitaip tariant Lietuvos Valstybinis standartas, valstybiniai valdymo organai, vykdantys sertifikavimo darbus, centriniai sertifikavimo sistemų organai, sertifikavimo organai, juridiniai asmenys, prisiėmę sau laisvanoriškos sertifikacijos organo funkcijas, tyrimų laboratorijos, produkcijos gamintojai(pardavėjai, vykdytojai). Lietuvoje yra įsteigtas Standartizacijos departamentas, kuris vykdo plačią veiklą standartizacijos organizacijos srityje. 4.Proporcingumo principas Šis principas reikalauja, kad naudojamos priemonės atitiktų tą tikslą, kurio jomis siekiama. Taigi, nukrypti nuo bendros taisyklės, leidžiama tik tiek, kiek būtina keliamiems tikslams pasiekti. Bausmės turi būti proporcingos pažeidimo sunkumui. O tam tikram ratui asmenų, neturi būti užkraunama sunki naša vien todėl, kad norima pasiekti tikslo, mažai reikšmingo kitiems asmenims. 5. Bilietas 1.Teismo sprendimų rūšys ir jų priėmimo pasekmės. Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą fiziniam asmeniui ar organizacijai, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje. Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Akto panaikinimo teisinės pasekmės Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Papildomas sprendimas Teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. 2.Administracinių ginčų samprata Teisiniai reikšmingas socialinis bendravimas, insitucijų veikla palaikoma teisės normų įgyvendinimo arba teisinės tvarkos užtikrinimo pagalba. Jols pastovus soc. bendravimas negali plėstis be teisės normų, formuojančių soc. junginio narių elgesį. Tais atvejais, kai teisės normos neveikia arba netinkamai veikia , kai teisinių santykių dalyviai nesilaiko teisės normų įpareigojimų ir yra pažeidžiama teisinė tvarka – kyla konfliktai, vadinami teisiniais ginčais. Administraciniai ginčai yra tokie teisiniai konfliktai, kurie kyla iš viešosios teisės reguliuojamų santykių. Ad. ginčai kyla iš administracinio pobūdžio teisinių santykių, kurie pasižymi tuo, kad jie susiklosto valstybės institucijų vykdomojoje-tvarkomojoje veikloje( administravime). Pagal LR Ad. bylų teisenos įstatymą, administraciniai ginčai – asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Prie ad. ginčų priskiriami ir tarnautojų ginčai su administracija, taip pat rinkimų ginčai. 3. Administracinio, civilinio ir baudžiamojo proceso panašumai ir skirtumai Tarp administracinio ir civilinio bei baudžiamojo procesų bendrumus sąlygoja du faktoriai – politinis ir juridinis. Politinio faktoriaus esmė – visų šių teisės šakų pagrindas yra demokratinė prigimtis, procesai turi atitikti šiuolaikinės demokratijos sąlygomis organizuotos valstybės ir visuomenės poreikius bei interesus. Visi procesai tai teisės normomis apibrėžta tvarka, kurios pagalba pasiekiama skirtingų teisės šakų materialinių normų realizacija. Tuo pačiu kiekviena proceso rūšis reguliuojama atitinkamų procesinių normų. Yra nuomonė, kad ad. ir baudž. procesus vienija tai, kad teismas ir valstybinio valdymo institucijos atstovauja valstybinę valdžią, o be to, juos vienija ir bendra užduotis – kovoti su teisės pažeidimais. Tačiau reikėtų pasakyti, kad daugumos institucijų, dalyvaujančių administracinėje teisenoje, kova su teisės pažeidimais nėra pagrindinė užduotisir tik kelių (pvz.: teismo, policijos) ši užduotis apima visą veiklą. Bene vienas iš pagrindinių skirtumų – tai procesus vykdantys organai. Šie skirtumai tarp teismų ir valdymo institucijų akivaizdūs. Civilinėse ir baudžiamosiose bylose sprendimus išimtinai gali priimti tik teismas. Administracinėje teisenoje tai suteikta pakankamai plačiam subjektų ratui, taip pat ir teismui. Atribojimas gali būti atliktas ir pagal atitinkamų procesinių normų, reguliuojančių procesinę veikla, grupių ypatumus, pagal būdus ir metodus, taikomus sprendžiant konkrečias bylas kiekvieno proceso metu ir t.t. 4.Kruopštumo principas Valstybinės valdžios institucijos turi laikytis nustatytų valdymo tvarkos procedūrų ir rūpestingai įgyvendinti joms priskirtas funkcijas.(pats sugalvojau). 6. Bilietas 1.Administraciniai ginčai tarp valstybės ir asmens. Įvairios valstybės institucijos, tame tarpe ir administracinės, turi atlikti pagrindinę misiją – padėti piliečiams tinkamai įgyvendinti jų teises ir laisves. Todėl valstybinėms institucijoms suteikiama nemažai galių. Tačiau pastebima, kas susidaro paradoksali situacija, kuomet suteiktosios valstybės institucijoms galios, tapr jų ir diskrecinės, tampa grėsmingos tam pačiam žmogui, kurio teises ir laisves institucija turėtų padėti įgyvendinti ir gali būti panaudotos prieš jį. Bet kokiu atveju valstybės bei jos institucijų visuomeninės funkcijos bei paslaugos yra reikšmingos ir paliečia kiekvieną visuomenės narį. Šių paslaugų teikimo ir funkcijų vykdymo metu gali būti padaryta žala kitiems asmenims. Nuo santykio tarp valstybės institucijų ir individo priklauso teisinės kultūros lygis, teisinio nihilizmo paplitimas visuomenėje. Vykdomosios valdžios institucijoms, įgyvendinančioms viešąjį administravimą, suteikiama nemažai galių. Skirtingai nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, administraciniuose santykiuose pilietis nėra lygus teisinio santykio dalyvis. Administracija turi daugiau galių, todėl pilietis visada yra labiau pažeidžiamas – jis turi paklustiadministracijos išleistų taisyklių reikalavimams, priimtiems prendimams ir pan. Štai todėl ginčai tarp valstybės ir individo daugelyje valstybių sprendžiami skirtingai, nei civiliniai, kuriamos specialios institucijos, sprendžiančios ginčus tarp valstybės ir piliečio. 2. Kvazi-teismo( toliau- kvzt) paskirtis, atliekamos funkcijos ir esminės savybės Kvzt galima apibūdinti kaip instituciją, panašią į teismą, tačiau netapačią teismui, kitaip sakant, kvzt yra tarsi teismas. Svarbiausia savybė kvzt daranti panašią į teismą yra tai , kad kvzt tarnauja kaip žmogaus teisių įgyvendinimo garantas. Kvzt, kaip ir teismo, paskirtis yra žmogaus teisių gynimas nuo neteisingų, pažeidžiančių individų teises valdininkų sprendimų ir savivalės. Reikia pripažinti, kad ne vien tik teismai gali efektyviai apginti piliečių teises – daugelyje modernių valstybių tai atlieka ir kvzt. Kvzt atliekamos funkcijos – tai ginčų sprendimas ir kontrolė. Tačiau atsižvelgiant į kvzt įvairovę, reikia pasakyti, kad atskiros kvzt institucijos atlieka ir daugiau svarbių funkcijų. Pvz: ombudsmenas ne tik gina piliečius nuo pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo bei atlieka parlamentinę valstybės institucijų veiklos kontrolę, bet ir padeda tobulinti viešąjį administravimą, įtakoja teisėkūros procesą, prisideda prie nusikalstamumo prevencijos ir nusikaltimų atskleidimo. Kitokio pobūdžio kvzt (pvz; imigracijnos klausimus sprendžiantys tribunolai, energetikos įmonių veiklą reguliuojančios komisijos) be ginčų sprendimo taip pat gali vykdyti administravimo funkcijas, pvz: išduoti leidimus, licencijas. 3.Administracinio proceso stadijos ir jų reikšmė Teisinio proceso stadija – tai dinamiška, sąlyginai uždara visuma teisiškai įtvirtintų būdų, metodų, formų, išreiškiančių arba nulemiančių griežtą ir nenukrypstamą procesinių reikalavimų, atspindinčių procesinės veiklos erdvės ir laiko aspektus, bei užtikrinančius loginę-funkcinę seką atliekant konkrečius veiksmus, nukreiptus galutiniam, materialiai sąlygoto teisinio procesinio rezultato pasiekimui, įvykdymą. Kiekvienos satdijos savarankiškumas yra apsprendžiamas tokiais kriterijais: 1. Konkretūs uždaviniai ir funkcijos, būdingi tik vienai stadijai; 2.tam tikrų aplinkybių ratas, juridinių faktų, betarpiškai užtikrinančių perėjimą iš vienos satdijos į kitą sistema; 3.proceso dalyvių statuso specifika; 4. Atliekamų veiksmų specifika; 5. Galutinių rezultatų, įtvirtintų atitinkamame procesiniame akte, ypatumai. Viena grupė autorių( D.Bachrachas, L.Popovas, O.Ovsenko ir pan.) skiria 4 AT paž. bylų teisenos stadijas: administracinį tyrimą, bylos nagrinėjimą, nutarimo peržiūrėjimą ir nutarimo įvykdymą. Kiti autoriai( A.Alechinas, J.Kozlovas ir pan.) skiria 5 stadijas: bylos iškėlimo, bylos nagrinėjimo, nutarimo priėmimo, nutarimo apskundimo, nutarimo vykdymo. Mūsų manymo yra tokios stadijos ir jų etapai: 1. AT paž. bylos iškėlimo ir tyrimo stadija( bylos iškėlimo etapas, faktinių bylos aplinkybių nustatymo etapas, procesinis tyrimo rezultatų įforminimo etapas, medžiagos perdavimo pagal žinybingumą etapas); 2. AT paž. bylos nagrinėjimo stadija ( pasiruošimo nagrinėti bylą etapas, surinktos madžiagos ir bylos aplinkybių analizės etapas,t.y. nagrinėjimas iš esmės, nutarimo priėmimas, nutarimo nuorašo įteikimas); 3. Nutarimo AT paž. byloje apskundimo stadija( skundo padavimas, nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, sprendimo dėl nutarimo priėmimo ir paskelbimo etapas) 4. Nutarimo vykdymo stadija, t.y. paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas ( nutarimo nukreipimo vykdymui etapas, betarpiško nutarimo vykdymo etapas). Reikšmė Visas administracinis procesas vyksta kaip sistemingų , keičiančių vienas kitą, bet tarpusavyje susijusių procesinių veiksmų visuma, kurią galima suskirstyti į tam tikras vystymosi fazes arba stadijas. Kiekvienoje stadijoje atliekami tam tikri veiksmai, kurie įgyvendina tik tai stadijai būdingus uždavinius. Juos realizavus, surašomas atitinkamas specialus procesinis dokumentas, kuris užbaigia ir tam tikrą veiklą. Stadijos tarpusavyje glaudžiai susijusios, ne kita prasideda tik po to, kai užbaigiama prieš tai buvusi ir naujos stadijos pradžioje patikrinama tai, kas atlikt anksčiau. 4.Informavimo principas. Tam tikra prasme informavimą galima traktuoti kaip kruopštumo aspektą. Pvz., jei Komisija išsiunčia paprastą, o ne registruotą laišką dėl antidempingo procedūrai svarbios informacijos, ir dėl to nėra jokių garantijų, kad adresatas jį tikrai gaus, laikoma, jog pareiga teikti informaciją, numatytą pagrindiniame antidempingo reglamente, nebuvo tinkamai įvykdyta. Tam tikra prasme informavomo lygis privalomas vadovaujantis gero administravimo principais gali sutapti su natūralaus teisingumo principais. Pateiktini 3 aspektai, kurie gali būti plačiaja prasme susijusiais su informavimu. 1. Pareiga neklaidinti (Bendrijos institucijos pateikę klaidingą informaciją turėtų atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius); 2. Pareiga paaiškinti (tai reikalavimas pateikti paaiškinimus, ypač tada, kai su asmeniu ar prekybininku elgiamasi ne taip, kaip jis galėtų tikėtis pgl bendrą Bendrijos teisę); 3. Pareiga pagrįsti (sutartyje nurodoma, kad EP ir ET bendrai priimtuose reglamentuose, direktyvose bei sprendimuose, taip pat tokiuose aktuoseė, kuriuos priima Taryba arba Komisija privalo būti įvardytos juos priimti paskatinusios priežastys ir visi pasiūlymai ar nuomonės, kuriuos pgl šią sutartį reikėjo gauti. Taigi aktai, kurie remiantis sutarčių apibrėžimais, yra įpareigojantys, privalo būti pagrįsti.). 7 bilietas 1 Skundo dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje nagrinėjimas. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas apygardos administraciniam teismui pagal nutarimą priėmusios institucijos (jos pareigūno) buvimo vietą. Rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas paduodamas atitinkamam administraciniam teismui arba siunčiamas jam per instituciją (pareigūną), apylinkės teismą, kuris priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Ši institucija (pareigūnas), teismas, jeigu įstatymai nenumato kitokio termino, per tris dienas skundą kartu su byla nusiunčia atitinkamam administraciniam teismui.Ar priimti skundą, sprendžia atitinkamas administracinis teismas. Skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas išnagrinėja per dvidešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.  Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Galimi sprendimai ir jų padariniai. Arba paliktas galioti ankstesnis teismo nutarimas, arba tas nutarimas panaikinamas. Panaikinus nutarimą nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, taip pat panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu . 2 “Kvazi-teismo” sąvokos lingvistinė analizė. Siekiant atskleisti “Kvazi-teismo” sąvokos turinį, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, ką reiškia pirmasis šio sudurtinio žodžio dėmuo - “kvazi”. Tarptautinių žodžių žodyne pateikiama tokia “kvazi” reikšmė: “Kvazi – (lot. Quasi- beveik, tartum)- sudurtinių žodžių pirmasis dėmuo, reiškiantis: tariamas, netikras, beveik toks. “Kvazi” nurodo tam tikrą panašumą ar vienodumą konkrečiose reiškinio savybėse ar ypatybėse. Pateikiamos dar ir tokios “kvazi” reikšmės – tartum; lyg; panašus, bet ne absoliučiai. Panašiai “kvazi” reikšmė aiškinama ir kituose šaltiniuose. “Kvazi” – netikras, menamas, tam tikra prasme panašus, artimas, dalinai panašus, atrodantis, tačiau iš tikrųjų tuo nesantis. Šis terminas apibūdina tam tikrą aktą, būdingą teismų veiklai, tačiau tas aktas yra atliktas ne teismo, o dažniausiai tam tikros valdymo institucijos. Kai kuriuose šaltiniuose kvazi-teisminės institucijos apibūdinamos kaip turinčios keletą savybių ar įgaliojimų, būdingų teismams, tokių kaip, pvz., vadovavimas bylų tyrimui ir pan. Kai kurie mokslininkai mano, kad nėra tokio dalyko, kaip “kvazi-teisminis” sprendimas ar “kvazi-teisminė” institucija. Jie teigia, kad konkretus sprendimas ar tam tikra institucija yra arba teisminė, arba ne. Toks požiūris pernelyg supaprastina administracinės justicijos sistemą ir nebeatitinka realybės. 3 Administracinis procesas ir administracinė teisena. Administracinis procesas – tai vykdomosios valdžios subjektų valdinga veikla, atliekama administracine-procesine forma ir pasireiškianti konkrečiu bylų, konkrečių klausimų sprendimu, kurių metu priimami ir įgyvendinami įvairūs valdymo aktai. Tai nuoseklus tam tikrų veiksmų vyksmas turint tikslą atstatyti teisių ir pareigų pusiausvyrą. Administracinė teisena yra siauresnė sąvoka – tai vienarūšių veiksmų, ginčų sprendimo arba nagrinėjimo procesas. Administracinė teisena, kaip administracinio proceso dalis – tai ypatinga administracinė veikla bendrų ir specialių procesinių normų pagalba sprendžiant apibrėžtos kategorijos bylas. Tai administracinės justicijos (administracinio teisingumo) įgyvendinimas. Pvz. administracinės teisės pažeidimų bylų teisena, licencijų išdavimo teisena. Procesas – tai įvairios procedūros, nustatytos spręsti ginčams, o teisena – tai grupė veikų ( siauresnis teisės normų skaičius, bei siauresnės paskirties teisės normos) Teisena yra proceso dalis, o procesas – teisenų visuma. 4 Gero administravimo normų nesilaikymo padariniai. Administravimo subjektai - subjektai, vykdantys viešojo arba vidinio administravimo funkcijas. Viešasis administravimas - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų aktams įgyvendinti ir taikyti, numatytoms viešosioms paslaugoms teikti bei valstybės ir vietos savivaldos institucijų vidiniam administravimui organizuoti bei vykdyti. Vidinis administravimas - administravimo veikla, kuria užtikrinamas konkrečios valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti jai priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius. Valstybės tarnautojai už ATP, susijusius su jų pareigų vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga, traukiami administracinėn atsakomybėn ir jiems gali būti paskirtos tarnybinės nuobaudos. Jeigu įvykdomas labai sunkus pažeidimas, tai asmuo gali būti patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų : 1. pastaba; 2. papeikimas; 3. griežtas papeikimas; 4. atleidimas iš pareigų; 5. terminuotas pareiginės algos sumažinimas; 6. nušalinimas nuo pareigų. 8 bilietas 1 Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarka ir terminai. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas apygardos administraciniam teismui pagal nutarimą priėmusios institucijos (jos pareigūno) buvimo vietą. Rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas paduodamas atitinkamam administraciniam teismui arba siunčiamas jam per instituciją (pareigūną), apylinkės teismą, kuris priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Ši institucija (pareigūnas), teismas, jeigu įstatymai nenumato kitokio termino, per tris dienas skundą kartu su byla nusiunčia atitinkamam administraciniam teismui.Ar priimti skundą, sprendžia atitinkamas administracinis teismas. Skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas išnagrinėja per dvidešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.  Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. 2 Kvazi-teismų atsiradimą sąlygojusios aplinkybės. Kvazi-teismų atsiradimą lėmė daugelis priežasčių. Kintant ir įvairuojant visuomeniniams santykiams, keitėsi valstybės vaidmuo žmonių gyvenime: atsirado būtinybė vis daugiau įsikišti ir teisės normomis reguliuoti sudėtingus komercinius ir socialinius santykius. Kuo daugiau į socialinius-ekonominius santykius kišosi valstybė, tuo labiau išaugo pretenzijų skaičius jai. Todėl teismai nebegalėjo susidoroti su užgriuvusia skundų lavina. Tuo pačiu buvo sudėtinga užtikrinti efektyvią žmogaus teisių apsaugą, nes teismai yra ypatingi tuo, jog procesas yra sudėtingas ir formalus, trunka ilgai, jo išlaidos brangiai atsieina besibylinėjančioms šalims. Be to, teismo procesas nemažai daliai žmonių yra neprieinamas ir bauginantis dėl daugelio aplinkybių (finansinių galimybių, išsilavinimo ir pan.). Administracinės justicijos pokyčiai buvo nulemti visuomenėje išaugusio poreikio efektyviai, ekonomiškai ir greitai spręsti konfliktus, siekio visais įmanomais atvejais išvengti formalaus ir varginančio bylinėjimosi. Racionalumo paieškos skatino valstybes kurti alternatyvius administracinių ginčų sprendimo mechanizmus, ieškoti naujų konfliktų tarp administracijos ir piliečių sprendimo būdų, todėl daugelyje valstybių buvo pasirinkti du keliai: pirma, jau veikiančioms administracinėms institucijoms buvo suteikiama teisė nagrinėti ginčus, kitaip sakant, buvo suteikiamos kvazi-teisminės galios ir, antra, buvo kuriamos specialios institucijos, kurių paskirtis (dažniausiai vienintelė) - administracinių ginčų nagrinėjimas. Šios institucijos, vadinamos kvazi-teismais, turėjo palengvinti ne tik valstybės finansinę naštą, nes teismų išlaikymas kiekvienai valstybei yra brangus “malonumas”, bet taip pat ir nuo administracijos veiksmų nukentėjusių asmenų padėtį, nes ginčų nagrinėjimas kvazi-teismuose kainuoja žymiai pigiau, nei įprastuose teismuose. Apibendrinant kvazi-teismų atsiradimą nulėmusias priežastis, galima išskirti svarbiausias iš jų: 1) teismų sistemos išlaikymo brangumas; 2) didelės teismo išlaidos, 3) teismo proceso lėtumas ir formalumas ir t.t. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį ir į tas aplinkybes, dėl kurių teisminės valdžios įgaliojimai buvo perduoti administracijai: 1) administracinių institucijų darbuotojai turi specialių žinių; 2) administracija įgyvendina kontrolės (priežiūrines) ir tyrimo funkcijas, pvz. administracija turi teisę savo iniciatyva pradėti persekioti teisės pažeidėją, tuo tarpu patys teismai tokios teisės neturi. 3 Vykdomosios valdžios institucijų ir tarnautojų veiksmų įgyvendinant valstybinį valdymą teisinio reglamentavimo Lietuvoje būklė, būtinumas ir perspektyvos. Valstybinis valdymas plačiąja prasme pasireiškia elgesio normų nustatymu visuomeninių santykių dalyviams ir tų normų korekcijomis, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Valstybinis valdymas yra savarankiška organizacinė – teisinė valstybės veiklos sritis, kurios paskirtis organizuoti valstybės vykdomąją valdžią, institucijų sistemingą veiklą, ta veikla yra kontroliuojama atstovaujamųjų institucijų bei remiasi principais, įtvirtintais Konstitucijoje ir įstatymuose. Šiandiena galima būtų teigti, kad ne visi valstybės tarnautojų veiksmai, įgyvendinant valstybinį valdymą yra tinkamai reglamentuoti teisės aktais. Pastebima tendencija, kad vykdančioji institucija gana laisvai gali pasirinkti įstatymo įgyvendinimo veiklos variantus, nes priimtieji yra deklaratyvūs. Tokiais atvejais pakankamai sudėtinga kalbėti apie legislatyvinės administracijos diskrecijos kontrolę ( diskrecija – veiksmų laisvė, savo nuožiūra, legislatyvinė diskrecija – kai administracija vykdo kvazi-legislatyvines funkcijas). Pasitaiko, kad įstatyme įsakmiai nurodoma, jog Vyriausybė turi parengti vieno ar kito įstatymo įgyvendinimo tvarką, tačiau Vyriausybė naudojasi „negatyviąja“ diskrecija, kuri pasireiškia neveikimu. Nėra aiškaus procesinio mechanizmo, kas ir kaip tokiu atveju galėtų kontroliuoti administracijos legislatyvinę diskreciją. Administracinės institucijos įgyvendina savo funkcijas ir veikia joms duotų valdinių įgalinimų ribose, tačiau neretai administracinių procedūrų aktai ar teisės aktai, suteikiantys konkrečius įgalinimus viešojo administravimo pareigūnams, nustato tik minimalius standartus ir reikalavimus, kurių privalo laikytis administracija. Tada institucijos tarsi užpildo susidariusias spragas savo nuožiūra, neperžengdamos įstatymų nustatytų ribų ( tai procesine diskrecija) Diskrecijos padaro piliečius priklausančius nuo valdininkų „malonės“. Siekiant tinkamai naudotis diskrecijos teise pirmiausia tenka išsiaiškinti, ar Parlamentas įstatymu suteikė valstybinio valdymo institucijoms diskreciją ir kokiam tikslui siekti ji yra suteikiama. 4 Bendrųjų Europos Bendrijos teisės principų statusas ir jų naudojimas. Teisminio proceso metu taikant bendrijos teise dažnai atsiranda spragos ir jas padeda užpildyti bendrieji teisės principai. Didžiausias indėlis tenka Anglijos administracinei teisei, kuri įtvirtino bendrijos teisėje šiuos principus : sąžiningumo principas taikant bendrijos teisę proceso o taip pat ir ne proceso metu, bendrasis teisingumo principas, atsakovo teisę į bešališką bylos nagrinėjimą. Teisė į teisingą teisminį nagrinėjimą siejasi su keletu garantijų. Atitinkama šalis turi teisę būti aiškiai ir deramai informuota apie ginčus, dėl kurių pradėtas procesas. Ji taip pat apima teisę išsakyti savo nuomone teisme. Be to reikalaujama kad teismas ar teisminė įstaiga pateiktu savo sprendimo motyvus. Teisėti lūkesčiai- tuomet kai teisinė sistema įtikina asmenį, kad jis pasieks tam tikrą rezultatą, jei veiks vadovaudamasis normomis, šie lūkesčiai turi būti apsaugoti. Teisinis tikrumas - tai valstybės valdžios institucijų pareiga užtikrinti, kad teisės normos bus be vargo nustatomos tų kuriems jos taikomos, ir šie galės pagrįstai numatyti jų buvimą, ir jų aiškinimo bei taikymo būdą. Su pagrindinėmis žmogaus teisėmis susiję principai, kurie ypač taikytini tais atvejais, kai bendrijos institucijos įgyvendina administracines, o ne teisės aktų leidybos funkcija yra tokie : • Audi alteram partem. ( teisė būti išklausytam) • Non bis in idem. (negalima bausti du kartus už tą patį pažeidimą) • Teisė į teisinę pagalbą, principas, kuris veda prie dviejų išvestinių principų : teisininkas turi teisę peržiūrėti visus susijusius dokumentus, bei teisininko ir kliento bendravimo konfidencialumas. • Apsauga nuo kaltinimo prieš save. 9 bilietas 1 Administracinio proceso paskirtis. Administracinis procesas – tai vykdomosios valdžios subjektų valdinga veikla, atliekama administracine – procesine forma ir pasireiškianti konkrečių bylų, konkrečių klausimų sprendimu, kurių metu priimami ir įgyvendinami įvairūs valdymo aktai.administracinis procesas yra teisinio proceso ypatinga rūšis, o jo paskirtis gali būti atskleidžiama per specifinius jo požymius. Be to, kad tai valdinga tikslinga vykdomosios valdžios subjektų veikla, ši veikla yra skirta būtent spręsti vykdomajai valdžiai pavestus klausimus, laikantis įstatymo reikalavimų (t.y. poįstatyminė veikla) : vykdomoji valdžia gali detalizuoti.Verčiama iš abstraktumo į konkretumą (proceso taikomoji funkcija) Taigi pagrindinė funkcija yra teisės aktų įgyvendinimo funkcija, tam tikrame teisėtumo režime, t.y. materialinės teisės normų įgyvendinimas. Jei nėra materialinės teisės normos įgyvendinimo mechanizmo, tai – mirusi norma. 2 Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai, jų teisės ir pareigos. Dalyviai yra vis ATP byloje dalyvaujantys asmenys, o „šalys“- tai pareiškėjas, atsakovas ir 3 suinteresuotas asmuo.Taigi dalyviais be jau minėtų proceso šalių ir jų atstovų dar laikomi : prokuroras, administravimo subjektai ir privatus subjektai ( organizacijos, fiziniai asmenys, kurie dalyvauja byloje įstatymo nustatytais atvejais gindami viešąjį valstybės, savivaldybės ar kitokį interesą). Reikėtų pažymėti, kad subjektų gali būti labai daug, galima būtų suskirstyti į 4 grupes : asmenys, lemiantys bylos eigą ir rezultatą ( institucijos, pareigūnai turintys teisę pradėti bylą…), proceso dalyviai turintys byloje asmeninį teisinį interesą (įtariamasis sus atstovais, nukentėjusysis…), asmenys padedantys nustatyti objektyvią tiesą ( liudytojai ekspertai, kviestiniai…), asmenys kitaip padedantys įgyvendinti proceso uždavinius (advokatai, prokuroras kai kada…). Iš ATPK galima dalyvius suskirstyti į dar 13 mažesnių grupiųįgalintus padėti ir atlikti tyrimą pareigūnus; 1. institucija ar pareigūnas, kurie įgalinti nagrinėti ATP; 2. asmuo, kuriam taikoma adm atsakomybė; 3. nukentėjusysis; 4. pastarųjų du įstatyminiai atstovai; 5. advokatas; 6. prokuroras 7. liudytojas; 8. ekspertas; 9. specialistas; 10. vertėjas; 11. kviestinis; 12. nutarimą vykdantys subjektai. Pagrindinės dalyvių teisės ir pareigos. Susipažinti su bylos medžiaga, daryti kopijas. Kopijai reikia teisėjo leidimo. Šalis, pateikusi teismui dokumentą gali prašyti, kad jis nebūtų teikiamas nei kopijuoti nei susipažinimui.Skundo atsiėmimas – tikslinti, keisti skundo pagrindą ir dalyką. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti (įforminama raštu) nuo skundų iki tol, kol teismas išeina į pasitarimų kambarį. Kitos proceso šalių teisės remiasi lygiateisiškumo principu. Specialus įstatymas gali numatyti ir specifines šalių teises. Pagrindinės ir svarbiausios yra tokios – pareikšti nušalinimus, pareikšti prašymus, teikti parodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų visiems proceso dalyviams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir prieštarauti kitų argumentams, apskųsti priimtą nutarimą Pagrindinė pareiga šalia kitų yra ta, kad dalyviai savo teisėmis turi naudotis sąžiningai. Atskirai pareigos niekur nėra detalizuotos, tačiau jos išplaukia iš to, kad kiekviena savo teise proceso dalyvis privalo naudotis nepažeisdamas nei kitų proceso dalyvių teisių nei pagrindinių teisės principų. 3 Kvazi-teismo ir teismo santykis. Kvazi-teismų egzistavimas nepaneigia fakto, kad teismas yra pagrindinė teisę taikanti institucija, kitaip sakant, kvazi-teismai nesiekia užimti teismų vietos, tačiau kvazi-teismų sukūrimu siekiama papildyti administracinės justicijos sistemą. Pagrindinė teismo funkcija – išspręsti teisinį šalių konfliktą. Plačiai paplitęs neteisminis ginčų sprendimas administracine tvarka, taip pat ikiteisminis mokestinių ginčų nagrinėjimas specializuotuose tribunoluose ir įvairiausių rūšių ginčų tarp piliečių ir administracijos sprendimas administracinių ginčų komisijose bei kitokiose institucijose, vadinamose kvazi-teismais. Siekiant išsiaiškinti teismo ir kvazi-teismų santykį, derėtų išsiaiškinti teisminės valdžios ypatumus. Teismas, taikydamas teisę, veikia kaip nešališkas šalių ginčą sprendžiantis arbitras, neturi ir negali turėti jokio intereso, išskyrus interesą priimti teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą.Viešoji administracija, taikydama teisę, dažnai veikia šališkai – siekia įgyvendinti savo interesus, o teisės taikymas administracine tvarka ne visada garantuoja nešališką, lygiateisį ir rungimosi principu grindžiamą bylos nagrinėjimą. Kvazi-teismas siekia supaprastinti ginčų nagrinėjimo procesą, ir kiek tai yra įmanoma, užtikrinti nešališką ginčų nagrinėjimo galimybę ir teisingų sprendimų priėmimą. Kvazi-teismų priimti sprendimai neretai dar gali būti tikrinami teismo. Teisminis teisės taikymas yra gerokai stabilesnis, nei administracinis, nes jo teisėtumą gali tikrinti teismas, vykdydamas vadinamąją administracinės justicijos funkciją. Kvazi-teismai neturi tikslo formuoti vienodos praktikos, o daugiau yra orientuoti į greitą ir objektyvų konkretaus, specifinio pobūdžio administracinio ginčo išsprendimą. Teismo sprendimas kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia. Kvazi-teismai yra labai įvairūs, todėl ir jų sprendimai turi nevienodą galią ( tribunolų sprendimai yra privalomi, ombudsmeno sprendimai rekomendacinio pobūdžio). Teismo procese teisę aiškina ir taiko teisėjai, kvazi-teismuose ginčus sprendžia ne tik teisėjai, bet ir atitinkamos administravimo srities, kurioje kyla ginčai, specialistai. 4 Administraciniai gebėjimai administraciniame procese (?). Administracinis procesas – tai vykdomosios valdžios subjektų valdinga veikla, atliekama administracine – procesine forma ir pasireiškianti konkrečių bylų, konkrečių klausimų sprendimu, kurių metu priimami ir įgyvendinami įvairūs valdymo aktai. Administracinis procesas yra teisinio proceso ypatinga rūšis, o jo paskirtis gali būti atskleidžiama per specifinius jo požymius. Be to, kad tai valdinga tikslinga vykdomosios valdžios subjektų veikla, ši veikla yra skirta būtent spręsti vykdomajai valdžiai pavestus klausimus, laikantis įstatymo reikalavimų (t.y. poįstatyminė veikla). Iš pačio apibrėžimo galima spręsti, kad administracinio proceso subjektai, tam kad galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas, privalo įgyti atitinkamą išsilavinimą, t.y. subjektai turi turėti aukštojo mokslo žinias. Atitinkamos užimamos pareigos, reikalauja atitinkamų specialių žinių ir atitinkamos specialybės ( teisininko, vadybininko, ekonomisto). Be to valstybės tarnautojai, nuolat turi tobulinti savo išsilavinimą. 10 bilietas 1 Nutarimo skirti administracinę nuobaudą teisėtumo patikrinimas. Prašyti administracinio teismo ištirti, ar nutarimas skirti administracinę nuobaudą atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę asmenys, kurių atžvilgiu toks nutarimas priimtas, nukentėjusysis, jų įstatyminiai atstovai, advokatas, prokuroras ( tose bylose, kurios buvo iškeltos jo iniciatyva) ir institucija, kurios pareigūnas surašė ATP protokolą.Kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir jeigu toks aktas priskirtas jo kompetencijai, pirmiausia išsprendžia norminio administracinio akto teisėtumo klausimą. Skundas turi būti paduodamas per 10 dienų ( žyminis mokestis neimamas) . Jei skundas paduodamas laiku, yra sustabdomas nutarimo vykdymas, išskyrus : turto areštą ir įspėjimą. Reikėtų pažymėti, kad kai kurie kiti įstatymai ( mokesčių administravimo, Sodros) numato, kad apskundimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Nagrinėdamas skundą teismas žiūri, ar nuobauda paskirta pagal įstatymą, ar ją paskyrė kompetetuinga institucija ar pareigūnas. Administracinis teismas išnagrinėja skundą per 10 dienų nuo skundo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenumato kito bylos išnagrinėjimo termino. Kai teismas, nagrinėja skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, visų pirma jis patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.  2 Procesiniai terminai administracinės teisės pažeidimų bylų teisenoje. Terminas plačiąja prasme, tai bet koks procesas, turintis pradžią ir pabaigą. Terminas ATP bylų teisenoje yra susijęs su operatyvumo principu – kiek įmanoma trumpiau ir greičiau turi būti atliekami konkretūs veiksmai. Greitas reagavimas padarius teisės pažeidimą turi prevencinių savybių ( „niekas neliks nenubaustas“), Kiekvienoje byloje reikia nustatyti objektyvią tiesą, o po ilgo laiko tarpo gali būti prarasti svarbūs įrodymai, taip pat negali būti leistinas ilgas nusižengimą padariusių asmenų teisinės padėties neapibrėžtumas. Terminas, tai nustatytas laiko tarpas, skaičiuojamas pagal iš anksto nustatytas taisykles, per kurį turi būti atliktas tam tikras teisinę reikšmę turintis veiksmas ar įvykti juridinis faktas. Laikas nepriklauso nuo žmogaus valios. Yra numatytos termino apskaičiavimo taisyklės: svarbu žinoti termino trukmę, termino pradžią, mokėti skaičiuoti termino pabaigą bei žinoti termino sustabdymo ir įskaitymo taisykles. Pagal termino reikšmę jie gali būti : procesiniai ( laiko tarpas, per kurį x turi atlikti tam tikrus veiksmus – išnagrinėti bylą, surašyti nutarimą, paduoti skundą, sumokėti pinigų sumą ir pan.) ir senaties, t.y. naikinamieji ( jiems pasibaigus procesas nebegali vykti. O jei turėjo būti priimtas individualus teisės aktas – jis nebegali būti priimamas ar vykdomas). 3 Kvazi-teismo paskirtis, atliekamos funkcijos ir esminės savybės. Kvazi teismą galima apibūdinti kaip instituciją panašią į teismą tačiau netapačią jam.Svarbiausia ypatybė kvazi-teismą darantį panašų į teismą yra tai, kad jis kaip ir teismas tarnauja kaip žmogaus teisių įgyvendinimo garantas. Jo kaip ir teismo paskirtis yra žmogaus teisių gynimas nuo neteisingų,pažeidžiančių individo teises valdininkų sprendimų ir savivalės. Kvazi teismo funkcijos yra ginčų sprendimas bei kontrolė.Atsižvelgiant į didelę kvazi teismų įvairovę reikia pripažinti kad atskiros kvazi teisminės institucijos atlieka ir daugiau svarbių funkcijų. Štai pavyzdžiui klasikinis ombudsmenas ne tik gina piliečius nuo pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo bei atlieka parlamentinę valstybės institucijų kontrolę bet ir padeda tobulinti viešąjį administravimą,įtakoja teisėkūros procesą, prisideda prie nusikaltimų prevencijos ir nusikaltimų atskleidimo. Kitokio pobūdžio kvazi teismai gali atlikti taip pat ir administravimo funkcijas. Kvazi teismas atlieka administracinių ginčų sprendimo funkciją. Jis kaip ir teismas yra administracinių ginčų sprendimo subjektas. Kvazi teisminės teisenos taikymas yra daug sudėtingesnis nei paprastos administracinės teisenos taikymas. Reikia pažymėti kad kvazi teismai paprastai nagrinėja tik vienos rūšies administracinius ginčus tuo jie skiriasi nuo bendros kompetencijos teismų ir specializuotų administracinių teismų. 4 Bendrųjų Europos Bendrijos teisės principų interpretavimas administraciniame procese. Teisminio proceso metu taikant bendrijos teise dažnai atsiranda spragos ir jas padeda užpildyti bendrieji teisės principai. Didžiausias indėlis tenka Anglijos administracinei teisei, kuri įtvirtino bendrijos teisėje šiuos principus : sąžiningumo principas taikant bendrijos teisę proceso o taip pat ir ne proceso metu, bendrasis teisingumo principas, atsakovo teisę į bešališką bylos nagrinėjimą. Teisė į teisingą teisminį nagrinėjimą siejasi su keletu garantijų. Atitinkama šalis turi teisę būti aiškiai ir deramai informuota apie ginčus, dėl kurių pradėtas procesas. Ji taip pat apima teisę išsakyti savo nuomone teisme. Be to reikalaujama kad teismas ar teisminė įstaiga pateiktu savo sprendimo motyvus. Teisėti lūkesčiai- tuomet kai teisinė sistema įtikina asmenį, kad jis pasieks tam tikrą rezultatą, jei veiks vadovaudamasis normomis, šie lūkesčiai turi būti apsaugoti. Teisinis tikrumas - tai valstybės valdžios institucijų pareiga užtikrinti, kad teisės normos bus be vargo nustatomos tų kuriems jos taikomos, ir šie galės pagrįstai numatyti jų buvimą, ir jų aiškinimo bei taikymo būdą. Šie principai aktualūs ir Lietuvos administraciniam procesui siekiant Lietuvai tapti ES pilnateise nare ir tuo tikslu harmonizuojant savo teise su bendrijos teise. 11 bilietas 1 Administracinio teismo teisės nagrinėjant bylą dėl proceso atnaujinimo. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių. Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.  Tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama. Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės. Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.    Kai atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, tai priima vieną iš šių sprendimų:        1) atmesti prašymą, o apskųstą teismo sprendimą, nutarimą ar nutartį palikti nepakeistą;        2) pakeisti apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį;        3) panaikinti apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą, nutarimą ar nutartį. 2 Įrodymų rūšys Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai sprendžiami įrodinėjimo kurio metu surenkami, patikrinami ir įvertinami įrodymai pagalba. Įrodymų sąvoka yra pateikta ATPK 256 str.kuriame sakoma,įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinės teisės pažeidimas ar jo nėra ar dėl jo padarymo asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teorijoje įrodymai yra skirstomi įvairiais pagrindais: 1.Į pirminius ir išvestinius.Pirminiai įrodymai tai tokie kai tiriamąjį faktą jį perdavęs asmuo tiesiogiai suvokė savo jutimo organais arba tai yra tiesioginis atspindys materialiuose objektuose. Išvestiniai įrodymai tai tokie kurie būna gauti iš kito o ne tiesioginio šaltinio. 2. Tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai tai tie kurie tiesiogiai nurodo,kad buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas. Netiesioginiai tie, kurie per keletą pakopų procedūrą iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o paskui per jį įrodinėjamo fakto dalyką ar elementą. Administracinės teisės pažeidimų bylose daugiausiai taikomi tiesioginiai įrodymai. 3. Kaltinantys ir teisinamieji.Kaltinantys nustato faktus, kurie patvirtina teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo įvykį, jo žalingas pasekmes, pažeidėjo kaltę. Teisinantieji rodo atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumą ar daro kaltinimą abejotinu, taip pat patvirtina aplinkybes lengvinančias pažeidėjo atsakomybę. 4. Asmeniniai ir daiktiniai. Jis pagrįstas tuo kad administracinio teisės pažeidimo įvykis atsispindi jame dalyvavusių ir jį mačiusių žmonių sąmonėje arba materialinėje aplinkoje. Prie asmeninių priskiriami įrodymai kurių informacija būna išlikusi žmonių sąmonėje ir perduota žodžiu arba raštu.Tai: liudytojų parodymai,nukentėjusio ar atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai.Taip pat eksperto išvada ir specialisto paaiškinimai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolai,pažymos ir kiti dokumentai. Daiktinių įrodymų sąvoka galėtų skambėti taip-tai daiktai,kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiais arba kurie buvo tiesioginiais administracinio teisės pažeidimo objektais,taip pat pajamos, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu. 3 Kvazi-teismo paskirtis, atliekamos funkcijos ir esminės savybė Kvazi teismą galima apibūdinti kaip instituciją panašią į teismą tačiau netapačią jam.Svarbiausia ypatybė kvazi-teismą darantį panašų į teismą yra tai, kad jis kaip ir teismas tarnauja kaip žmogaus teisių įgyvendinimo garantas. Jo kaip ir teismo paskirtis yra žmogaus teisių gynimas nuo neteisingų,pažeidžiančių individo teises valdininkų sprendimų ir savivalės. Kvazi teismo funkcijos yra ginčų sprendimas bei kontrolė.Atsižvelgiant į didelę kvazi teismų įvairovę reikia pripažinti kad atskiros kvazi teisminės institucijos atlieka ir daugiau svarbių funkcijų. Štai pavyzdžiui klasikinis ombudsmenas ne tik gina piliečius nuo pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo bei atlieka parlamentinę valstybės institucijų kontrolę bet ir padeda tobulinti viešąjį administravimą,įtakoja teisėkūros procesą, prisideda prie nusikaltimų prevencijos ir nusikaltimų atskleidimo. Kitokio pobūdžio kvazi teismai gali atlikti taip pat ir administravimo funkcijas. Kvazi teismas atlieka administracinių ginčų sprendimo funkciją. Jis kaip ir teismas yra administracinių ginčų sprendimo subjektas. Kvazi teisminės teisenos taikymas yra daug sudėtingesnis nei paprastos administracinės teisenos taikymas. Reikia pažymėti kad kvazi teismai paprastai nagrinėja tik vienos rūšies administracinius ginčus tuo jie skiriasi nuo bendros kompetencijos teismų ir specializuotų administracinių teismų. 4 Bendrųjų Europos Bendrijos teisės principų tikslinis interpretavimas Be bendrųjų formalių teisės šaltinių kuriuose dažnai pasitaiko spragų nes neįmanoma numatyti visas situacijas kurios gali iškilti bendrijai dinamiškai vystantis yra taikomi bendrieji teisės principai. Ypač tai aktualu kuomet susiduriama su asmens teisių apsauga. EB sutartis nustato šių bendrųjų principų taikymą. Pagal 164 straipsnį yra reikalaujama kad Europos Teisingumo teismas laiduotų kad aiškinant ir taikant sutartį būtų laikomasi teisės. Teisė tai ne tik formalios taisyklės bet ir bendrieji teisės principai būdingi valstybių narių teisei. Jie gali būti skirstomi į 4 kategorijas: a) bendrieji principai, kildinami iš Bendrijos teisės prigimties tai: lygybė-diskriminacijos draudimas, solidarumas- valstybės narės ne tik naudojasi bendrijos teikiamomis privilegijomis bet ir laikosi narystės taisyklių. b)bendrieji principai būdingi kelių valstybių narių teisės sistemoms: tai: teisinis tikrumas-tai valstybės valdžios institucijų pareiga užtikrinti kad teisės normos bus be vargo nustatomos tų kuriems jos taikomos, ir šie galės pagrįstai numatyti jų buvimą, ir jų aiškinimo bei taikymo būdą. Teisėti lūkesčiai- tuomet kai teisinė sistema įtikina asmenį, kad jis pasieks tam tikrą rezultatą, jei veiks vadovaudamasis normomis, šie lūkesčiai turi būti apsaugoti. Proporcingumas-valdžios institucijos privalo išlaikyti tinkamą proporcingumą tarp tikslų, kuriuos reikia pasiekti ir priemonių kurias jos gali panaudoti siekdamos tų tikslų. c)pagrindinės žmogaus teisės d)procesinės teisės: .Didžiausias indėlis tenka Anglijos administracinei teisei kuri įtvirtino bendrijos teisėje šiuos principus:sąžiningumo principas taikant bendrijos teisę proceso o taip pat ir ne proceso metu, bendrasis teisingumo principas, atsakovo teisę į bešališką bylos nagrinėjimą. Teisė į teisingą teisminį nagrinėjimą siejasi su keletu garantijų. Atitinkama šalis turi teisę būti aiškiai ir deramai informuota apie ginčus, dėl kurių pradėtas procesas. Ji taip pat apima teisę išsakyti savo nuomone teisme. Be to reikalaujama kad teismas ar teisminė įstaiga pateiktu savo sprendimo motyvus 12 bilietas 1 Prašymo atnaujinti procesą turinys, pateikimo tvarka ir terminai. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.Iš viso įstatyme yra pateikiama 12 pagrindų kuriais vadovaujantis galima atnaujinti bylą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Prašymas dėl proceso atnaujinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.Jeigu byla, kurioje yra teisėjo pareikšta atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine tvarka arba kai atskirąją nuomonę išdėstė apeliacinio teismo teisėjas, tai sprendimui įsiteisėjus byla su atskirąja teisėjo nuomone perduodama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendžia, ar paduoti teikimą atnaujinti procesą.   Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.   Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.   Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.      Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma:        1) teismo, kuriam prašymas paduodamas, pavadinimas;        2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė);        3) sprendimą (nutarimą, nutartį) priėmusio teismo pavadinimas;        4) įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;        5) proceso atnaujinimo motyvai;        6) aplinkybės, kuriomis grindžiamas 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;        7) subjekto prašymo esmė;        8) prašymo surašymo vieta, data, pareiškėjo parašas. 2 Bendrasis valstybinių valdymo (viešojo administravimo) įgyvendinimo procesas, jo administracinė teisinė charakteristika Valstybinis valdymas plačiąja prasme pasireiškia elgesio normų nustatymu visuomeninių santykių dalyviams ir tų normų korekcijomis, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Tipinis valstybinio valdymo įgyvendinimo procesas yra toks: 1. licencijų išdavimo procesas; 2. valdymo srities teisės aktų leidybos procesas –norminių aktų leidyba teisės taikymo aktų priėmimas 3. valdymo srities teisės aktų laikymosi kontrolės ir priežiūros procesas 4. teisinę reikšmę turinčių faktų registravimas Procesas yra tik tada kuomet sprendžiamas ginčas. Kiekvienas procesas turi savo stadijas Bendrasis administracinis procesas turi 3 stadijas 1. Iniciatyvos stadija- aiškinamos visos aplinkybės. Prasideda iniciatyvos pareiškimu ir baigiasi įforminimu. 2. Sprendimo priėmimo stadija. Gali būti vienasmeniškai o gali kolegialiai. Prasideda medžiagos perdavimu o baigiasi sprendimų priėmimu. Tada galimi du variantai kuomet sprendimas teigiamas ir neigiamas. Jie sudaro trečią stadiją. Teigiamo sprendimo atveju sprendimo vykdymo stadija. Jei sprendimas neigiamas apskundimo stadija.Ši stadija yra fakultatyvinė. Valdymas gali būti apibūdintas kaip tam tikri procesai kurie vyksta visuomenėje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje. Valdymas tai sistemoje pasireiškiantis tikslingai kryptingas poveikis,kuris įgyvendinamas valdymo subjekto komandomis objektui. Valstybinis valdymas- savarankiška organizacinė –teisinė valstybės veiklos sritis, kurios paskirtis organizuoti valstybės vykdomąją valdžią institucijų sis temingą veiklą. Valstybiniam valdymui būdingi specialūs požymiai: 1. Valdymą įgyvendiną specialūs subjektai 2. Vykdomosios valdžios veikla 3. Poįstatyminė veikla 4. organizacinė veikla 5. nenutrūkstama kasdienė veikla 6. veikla operatyvaus pobūdžio 7. veikla kontroliuojama atstovaujamųjų institucijų 8. remiasi principais kurie įtvirtinti Konstitucijoje ir įstatymuose 3 Kvazi-teismo paskirtis, atliekamos funkcijos ir esminės savybės Kvazi teismą galima apibūdinti kaip instituciją panašią į teismą tačiau netapačią jam.Svarbiausia ypatybė kvazi-teismą darantį panašų į teismą yra tai, kad jis kaip ir teismas tarnauja kaip žmogaus teisių įgyvendinimo garantas. Jo kaip ir teismo paskirtis yra žmogaus teisių gynimas nuo neteisingų,pažeidžiančių individo teises valdininkų sprendimų ir savivalės. Kvazi teismo funkcijos yra ginčų sprendimas bei kontrolė.Atsižvelgiant į didelę kvazi teismų įvairovę reikia pripažinti kad atskiros kvazi teisminės institucijos atlieka ir daugiau svarbių funkcijų. Štai pavyzdžiui klasikinis ombudsmenas ne tik gina piliečius nuo pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo bei atlieka parlamentinę valstybės institucijų kontrolę bet ir padeda tobulinti viešąjį administravimą,įtakoja teisėkūros procesą, prisideda prie nusikaltimų prevencijos ir nusikaltimų atskleidimo. Kitokio pobūdžio kvazi teismai gali atlikti taip pat ir administravimo funkcijas. Kvazi teismas atlieka administracinių ginčų sprendimo funkciją. Jis kaip ir teismas yra administracinių ginčų sprendimo subjektas. Kvazi teisminės teisenos taikymas yra daug sudėtingesnis nei paprastos administracinės teisenos taikymas. Reikia pažymėti kad kvazi teismai paprastai nagrinėja tik vienos rūšies administracinius ginčus tuo jie skiriasi nuo bendros kompetencijos teismų ir specializuotų administracinių teismų. 4 Bendrieji Europos Bendrijos teisės principai turintys administracinę procesinę reikšmę Teisminio proceso metu taikant bendrijos teise dažnai atsiranda spragos ir jas padeda užpildyti bendrieji teisės principai. Didžiausias indėlis tenka Anglijos administracinei teisei, kuri įtvirtino bendrijos teisėje šiuos principus : sąžiningumo principas taikant bendrijos teisę proceso o taip pat ir ne proceso metu, bendrasis teisingumo principas, atsakovo teisę į bešališką bylos nagrinėjimą. Teisė į teisingą teisminį nagrinėjimą siejasi su keletu garantijų. Atitinkama šalis turi teisę būti aiškiai ir deramai informuota apie ginčus, dėl kurių pradėtas procesas. Ji taip pat apima teisę išsakyti savo nuomone teisme. Be to reikalaujama kad teismas ar teisminė įstaiga pateiktu savo sprendimo motyvus. Teisėti lūkesčiai- tuomet kai teisinė sistema įtikina asmenį, kad jis pasieks tam tikrą rezultatą, jei veiks vadovaudamasis normomis, šie lūkesčiai turi būti apsaugoti. Teisinis tikrumas - tai valstybės valdžios institucijų pareiga užtikrinti, kad teisės normos bus be vargo nustatomos tų kuriems jos taikomos, ir šie galės pagrįstai numatyti jų buvimą, ir jų aiškinimo bei taikymo būdą. Šie principai aktualūs ir Lietuvos administraciniam procesui siekiant Lietuvai tapti ES pilnateise nare ir tuo tikslu harmonizuojant savo teise su bendrijos teise. 63 bilietas 1 Lietuvos Respublikos teritorijos adresų tvarkymas Šiuo metu adresą sudarantys elementai yra kaupiami LR teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių registre. Duomenis registrui teikia atitinkamo rajono, miesto savivaldybė, kurios teritorijoje yra gyvenamosios vietovės, jų gatvės.Potencialūs Adresų registro naudotojai, registruodami savo objektus privalo patys kiekviename registre informacinėje sistemoje formuoti objektų adresus. Šiuo metu būtent ir siekiama sukurti Adresų registrą kuris kuriamas LR teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių registro ir Nekilnojamo turto registro ir kadastro registro pagrindu. Siekiama kad būtų sutvarkyta sisteminis įvairių adreso elementų jungimas į standartizuotus adreso įrašus, nustatančius tikslią adresuojamo objekto buvimo vietą, nes šiuo metu formuojant adresus pagal dabartinę tvarką neužtikrina adresų vienovės ir atitikties skirtinguose informacijos šaltiniuose.Pats adresas tai- skaitmeniniais kodais ir tekstiniais duomenimis aprašyta konkreti vieta teritorijoje, nustatyta koordinatėmis 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje, kur teikiamos ar gaunamos paslaugos. Adreso objektais yra: žemės sklypai, pastatai ar jų kompleksai, suformuoti kaip vienas nekilnojamojo turto objektas ir kt. 2 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo funkcijos Šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Šis įstatymas detaliai reglamentuoja dideli kiekį kategorijų tokių kaip: Viešasis administravimas, Vidaus administravimas, Administravimo subjektai,Viešojo administravimo subjektai.Detaliai aprašoma 20 kategorijų tuo siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių ir tiksliai taikyti šį įstatymą. Šis įstatymas taip pat nustato administracinio teismo kompetenciją o būtent administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Taip pat išsamiai reglamentuoja subjektų ratą kuris galį paduoti skundą dėl teisės pažeidimo, to skundo padavimo tvarką terminus ir formą. Nustatoma teismo sudėtis jos keitimo tvarka,nušalinimai, procesiniai terminai bylų nagrinėjimas, nutraukimas ir atnaujinimas ir kiti klausimai. Faktiškai šis įstatymas yra pagrindinis teisės aktas kuriuo remiantis yra nustatomas visas administracinis procesas.Šio įstatymo reikšmė gali būti prilyginta Baudžiamojo proceso kodeksui o taip ir civilinio proceso kodeksui. Minėtieji kodeksai reglamentuoja procesą savo teisės srityse o administracinių bylų teisenos įstatymas reglamentuoja administracinį procesą tik gal kiek siauresnėje apimtyje. 3 Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo atsiradimo priežastys ir reikšmė. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės  norminių aktų  rengimą, jo stadijas, teisės  aktų  formos,  struktūros,  turinio  ir  kalbos reikalavimus. Teisės aktas -  tai  įgaliotos  valstybės valdžios institucijos  arba referendumu  priimamas teisės  aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos. Būtent šis įstatymas apibrėžia teisės akto rengimo stadijas:      1)  teisės   akto  paskirties   ir  jo   rengimo   užduoties nustatymas;      2) rengėjo nustatymas (parinkimas);      3) teisės akto teksto parengimas;      4) teisės akto derinimas ir aprobavimas. Teisės   aktas  turi   atitikti   Lietuvos   Respublikos Konstituciją, taip  pat kitus  galiojančius teisės  aktus,  jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus. Teisės  aktas privalo  atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. Šis įstatymas taip pat nustato teisės akto konkrečią formą, taip pat įstatymo ir kitų teisės aktų formas ir struktūras. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį. Teisės  akto turinys  turi  būti  logiškas,  glaustas  ir aiškus. Tekste   neturi  būti  nereikalingų  arba  netaisyklingų žodžių, žodžių  junginių,  pastabų  ir  dviprasmybių.  Teisės aktai  rašomi  laikantis  bendrinės  lietuvių  kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų. Šis įstatymas atsirado nes reikėjo tiksliai reglamentuoti aukščiau išvardintus dalykus. Jo reikšmė pasireiškia tuo kad dabar teisės aktų rengimo tvarka yra sureguliuota. Užkertamas kelias įvairiems nesusipratimams, kurie kiltų ruošiant teisės aktą, sudarant jį. Tai ir yra pagrindinis šio įstatymo tikslas. 4 Apsaugos nuo kaltinimo prieš save principas Visais atvejais įtariamojo kaltinamojo padarius bet kokį teisės pažeidimą suinteresuotumas paneigti tai padaro jį ypatingu dalyviu procese. Vienas iš principų draudžiančių versti liudyti prieš save yra pagrįstas šiuolaikiniu žmogaus teisių ir demokratijos supratimu. Lietuvoje jis netiesiogiai įtvirtintas BPK apibrėžiant įtariamojo ir kaltinamojo teises. Komentare yra sakoma kad viena vertus kadangi kaltinamuoju ar įtariamuoju pripažįstamas asmuo, pagrįstai manoma kad būtent jis padarė teisės pažeidimą, asmuo neišvengiamai tampa tyrimo objektu ir pasyviai privalo paklusti ir netrukdyti bylos tyrimui. Iš kitos pusės įtariamojo ar kaltinamojo negalima paversti beteisiu teisinio persekiojimo objektu. Teisinio persekiojimo ir teisingumo institucijos privalo užtikrinti įtariamajam- kaltinamajam teisines ir faktines galimybes aktyviai dalyvauti bylos tyrimo ( nagrinėjimo) procese, teisėtomis priemonėmis ir būdais įtakoti proceso eigą ir rezultatus. Ir nors kaltinamasis-įtariamasis paprastai geriausiai žino teisės pažeidimo aplinkybes tačiau jis neturi intereso, neprivalo ir negali būti verčiamas dalyvauti savęs įkaltinimo procese. 13 Bilietas 1 Administracinių bylų proceso atnaujinimo esmė ir pagrindai. Pagrindai: 1. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas. 2. Taip gali įvykti esant šiems pagrindams: 1) Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta LR teismo sprendimą prieštaraujantį EŽTIPLAK, jos papildomiems protokolams; 2) naujai paaiškėja nežinotos esminės bylos aplinkybės; 3) nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, eksperto išvada ar vertimas; dokumentų, daiktinių įrodymų suklastojimas; 4) nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių, jų atstovų veiksmai ar nusikalstamos teisėjų veikos; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 6) jei viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jei sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų; 9) jei bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 10) padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą; 12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Esmė: 2 Administracinio proceso rūšys A procesas – tai vykdomosios valdžios subjektų valdinga veikla, atliekama administracine-procesine forma, ir pasireiškianti konkrečių klausimų, bylų sprendimu, kurių metu priimami ir įgyvendinami įvairūs valdymo aktai: - Bendrasis valstybinio valdymo įgyvendinimo procesas (A procedūra): licenzijų ir leidimų išdavimas, teisinę reikšmę turinčių faktų registravimas; valdymo srities T aktų leidyba; jų laikymosi kontrolės ir priežiūros procesas; steigimo, reorganizavimo teisena; - A ginčų nagrinėjimo procesas - Tarnybinių nuobaudų taikymo procesas; - A prievartos priemonių taikymo procesas (ATP bylų nagrinėjimo procesas, kitų AT prievartos priemonių taikymo procesas) - Valstybinio valdymo srities T aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimo procesas (A justicija) 3 Administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo administracinė teisinė funkcija Bendrosios funkcijos – žmogaus teisių gynimas ir įgyvendinimas, ginčų sprendimas bei kontrolė, viešojo administravimo tobulinimas, teisėkūros proceso įtakojimas, prisidėjimas prie nusikalstamumo prevencijos bei atskleidimo. Jai kaip T taikymo funkcijai būdinga ginčo faktinio ir teisinio aspektų analinė, teisės aiškinimas, įvairių vertybių ir sprendimo alternatyvus vertinimas ir derinimas. 4 Kvazi-teismo atliekama administracinių ginčų sprendimo funkcija Kvazi T – institucija turinti keletą savybių ar įgaliojimų, būdingų teismams (Pvz.: vadovavimas vylų tyrimui). Todėl A ginčų sprendimo subjektas yra ne tik teismas, bet ir kvazi teismas. Paprastai nagrinėja vienos rūšies A ginčus, čia jų ypatumas. (Pvz.:ginčus dėl prieglobsčio suteikimo, ginčus socialinio aprūpinimo srityje, mokestiniai ginčai). Paplitę DB, JAV, Prancūzijoje. Bendrosios funkcijos – žmogaus teisių gynimas ir įgyvendinimas, ginčų sprendimas bei kontrolė, viešojo administravimo tobulinimas, teisėkūros proceso įtakojimas, prisidėjimas prie nusikalstamumo prevencijos bei atskleidimo. Jai kaip T taikymo funkcijai būdinga ginčo faktinio ir teisinio aspektų analinė, teisės aiškinimas, įvairių vertybių ir sprendimo alternatyvus vertinimas ir derinimas. 14 Bilietas 1 Atskirųjų skundų nagrinėjimas antros instancijos administraciniame teisme. Atskirieji skundai: Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus tam tikras išimtis. Padavimo tvarka: 1. I instancijos teismo nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. 2. Jie paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 d. nuo paskelbimo. 3. Jei skundžiama nutartis priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, tai per 7 d. nuo nutarties nuorašo įteikimo. Atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka I instancijos teisme: 1. Jį gavęs per 3 d.: a) sutinka su atskiruoju skundu (ir jei paduotas ne dėl nutarčių, nutarimų pagal 101; 103 str.,) be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos nutarties nuorašą bylos dalyviams; b) nesutikus su skundu, siunčia bylą su tuo skundu apeliaciniam teismui. 2. Atskirasis skundas paprastai nagrinėjas nekviečiant bylos šalių. (101 str.: a) byla nepriskirta A teismų kompetencijai; b) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dalyko, pagrindo; c) pareiškėjas atsisakė skundo; d) mirus pareiškėjui, ir negalima perimti teisių; e) likvidavus juridinį asmenį (pareiškėją); f) praleidus skundo padavimo terminus; g) pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos 103 str.: h) skundą padavė neveiksnus asmuo; i) ar neįgaliotas vesti bylą asmuo;) Apeliacinio teismo teisės nagrinėjant atskirąjį skundą: turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas dėl atskirojo skundo, nuo priėmimo. 2 Administracinių ginčų nagrinėjimo procesas (+ / -) Administraciniai ginčai yra tokie teisiniai konfliktai, kurie kyla iš viešosios T reguliuojamų teisinių santykių (tarp valstybės ir visuomenės narių). A ginčai kyla iš A pobūdžio teisinių santykių susiklostančių valstybės valstybės institucijų vykdomojoje tvarkomojoje veikloje (administravime). Taigi A ginčai tai asmenų konfliktai su viešo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešo adminstravimo subjektų. O proceso esmė yra šių ginčų (skundų ar prašymų) nagrinėjimas atitinkamų institucijų posėdžiuose ir kuris baigiasi nutarimo priėmimu. Tai faktinių bylos aplinkybių nustatymas (priskiriami veiksmai susiję su faktinių duomenų analize, jų pilnumo ir pakankamumo įrodymu); Tn atranka ir analizė (veiksmai susiję su Tn analize, jos T galios nustatymu); bylos išnagrinėjimas išreikštas tam tikrame akte. 3 Kvazi-teismo atliekama administracinių ginčų sprendimo funkcija Kvazi T – institucija turinti keletą savybių ar įgaliojimų, būdingų teismams (Pvz.: vadovavimas vylų tyrimui). Todėl A ginčų sprendimo subjektas yra ne tik teismas, bet ir kvazi teismas. Paprastai nagrinėja vienos rūšies A ginčus, čia jų ypatumas. (Pvz.:ginčus dėl prieglobsčio suteikimo, ginčus socialinio aprūpinimo srityje, mokestiniai ginčai). Paplitę DB, JAV, Prancūzijoje. Bendrosios funkcijos – žmogaus teisių gynimas ir įgyvendinimas, ginčų sprendimas bei kontrolė, viešojo administravimo tobulinimas, teisėkūros proceso įtakojimas, prisidėjimas prie nusikalstamumo prevencijos bei atskleidimo. Jai kaip T taikymo funkcijai būdinga ginčo faktinio ir teisinio aspektų analinė, teisės aiškinimas, įvairių vertybių ir sprendimo alternatyvus vertinimas ir derinimas. 4 Proporcingumo principas Šis principas reikalauja, kad naudojamos priemonės atitiktų tą tikslą, kurio jomis siekiama. Taigi, nukrypti nuo bendros taisyklės, leidžiama tik tiek, kiek būtina keliamiems tikslams pasiekti. Bausmės turi būti proporcingos pažeidimo sunkumui. O tam tikram ratui asmenų, neturi būti užkraunama sunki naša vien todėl, kad norima pasiekti tikslo, mažai reikšmingo kitiems asmenims. 15 Bilietas 1 Antros instancijos teismo teisės. Bylos nagrinėjimo ribos: Apeliacine tvarka nagrinėjama byla tikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, liečia ir tuos asmenis kurie, kurie skundo nepadavė. Tikrinama visa byla. Apeliacinės instancijos teismo teisės: 1) I instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; 2) panaikinti I instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti I instancijos teismo sprendimą; 4) panaikinti I instancijos teismo sprendimą visą (dalį) ir perduoti bylą I instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 5) panaikinti I instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti ar skundą palikti nenagrinėtą, dėl šių aplinkybių: ( 101 str.: a) byla nepriskirta A teismų kompetencijai; b) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dalyko, pagrindo; c) pareiškėjas atsisakė skundo; d) mirus pareiškėjui, ir negalima perimti teisių; e) likvidavus juridinį asmenį (pareiškėją); f) praleidus skundo padavimo terminus; g) pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos 103 str.: h) skundą padavė neveiksnus asmuo; i) ar neįgaliotas vesti bylą asmuo; kt. Teismas 2 atveju priima sprendimą, kitais 1, 3, 4, 5 – motyvuotą nutartį. 2 Tarnybinių nuobaudų taikymo procesas LR po truputi tarsi formuojasi nauja T šaka – valstybės tarnybos T. tarnybinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo drausminės atsakomybės skyrimo tvarkos. Drausminę visada taiko vadovas (įstaigos ar personalo skyriaus vadovas). Tarnybinę gali taikyti tiek įstaigos vadovas, tiek kita institucija nesusijusi tarnybiniais ryšiais ( Pvz.: valstybės tarnybos departamentas prie VRM už sunkius nusižengimus). Taikant tarnybines nuobaudas galima ir tam tikros materialinės sankcijos, kurių darbo teisėje tokio pobūdžio materialinių sankcijų nėra. tarnybinės nuobaudos: įspėjimas žodžiu, papeikimas, nušalinimas nuo pareigų tam tikram laikui; darbo užmokesčio ar pareiginės algos sumažinimas tam tikru dydžiu tam tikram laikui; atleidimas iš valstybės tarnybos. 3 Taisyklė teisė būti išklausytam Audi alteram partem. Asmuo, gindamasis pats. Turi teisę būti išklausytas prieš skiriant jam bausmę ar kitokią priemonę, kuri rimtai pakenks jo interesams. Būtina sąlyga, kad jam turi būti pranešta apie kaltinimus anksčiau nei bus pareikalauta išdėstyti savo gynybos argumentus. 4 Teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principas Teiseti lukesciai .Jei teisine sistema asmeni itikina, kad jis pasieks tam tikru rezultatu, jei veiks vadovaudamasis nustatytomis normomis, šie lukesciai turi buti apsaugoti. Taciau tokie lūkesciai privalo buti teiseti ir pagristi, jais neturi buti piktnaudžiaujama. Pažymetina, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje itvirtinta teise gauti teisinga apmokejima už darba yra neatsiejama nuo konstitucinio teisines valstybes principo, kuris apima ir teisetu lukesciu apsaugos principa. Nagrinejamos bylos kontekste konstitucinis teisetų lūkesčių apsaugos principas reiškia, kad jei asmeniui pagal teises aktus yra nustatytas tam tikras apmokejimas už darba, tai jis ir turi buti mokamas nustatyta laika. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybes institucijų pareiga laikytis prisiimtu isipareigojimu. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t.y. asmenys turi teise pagristai tikėtis, kad jų pagal galiojancius teises aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Konstitucinis Teismas 2001 07 12d. nutarime yra konstataves, kad pagal ši principa teisini reguliavima galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principu bei normu, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisetu lūkesčių. 16 Bilietas 1 Antros instancijos teismo sprendimai. Apeliacinės instancijos teismo teisės: 1) I instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; 2) panaikinti I instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti I instancijos teismo sprendimą; 4) panaikinti I instancijos teismo sprendimą visą (dalį) ir perduoti bylą I instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 5) panaikinti I instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti ar skundą palikti nenagrinėtą, dėl šių aplinkybių: ( 101 str.: a) byla nepriskirta A teismų kompetencijai; b) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dalyko, pagrindo; c) pareiškėjas atsisakė skundo; d) mirus pareiškėjui, ir negalima perimti teisių; e) likvidavus juridinį asmenį (pareiškėją); f) praleidus skundo padavimo terminus; g) pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos 103 str.: h) skundą padavė neveiksnus asmuo; i) ar neįgaliotas vesti bylą asmuo; kt. Teismas 2 atveju priima sprendimą, kitais 1, 3, 4, 5 – motyvuotą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl skundo administracinio teisės pažeidimo byloje 1. Apskųsti teismų nutarimai ATP bylose LT vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjami kolegialiai apeliacinio proceso tvarka. Šiais atvejais tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas. 2. Paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijai nusprendus, galima žodinio proceso tvarka. 3. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka dėl skundo ATP byloje, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: a) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti; b) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; c) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti teisme; d) pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos. 4. B) atvejais teismas priima nutarimą, o a),c) d) – motyvuotą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties įsiteisėjimas įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami. 2 Administracinės prievartos priemonių taikymo proceso rūšys Šis procesas yra kiek bendresnis nei grynai administracinės astsakomybės procesas. A teisinė privavarta – tai speciali valstybės teisinė prievartos rūšis, kurios priemones nustato ATn. Tai savarankiška prievartos rūšis ( šalia baudžiamosios, drausminės…). Ją sudaro tam tikrų poveikio priemonių, nustatytų įstatymais sistema. Tikslas: sustiprinti ir saugoti teisės reguliuojamus visuomeninius santykius, nustatytą tvarką, drausminti teisės pažeidėjus, traukti atsakomybėn už pažeidimus. Tai savotiška pagalbinė priemonė, naudojama, kai nepakanka įtikinimo metodo. Taikant šią prievartos rūšį, subjektams daromas psichinis, moralinis, materialinis ar organizacinis poveikis. ATP užtikrina valstybės saugumą, piliečių interesus, priemonė kovoti su nusikalstamumu. Šis taikymo procesas – viena A proceso teisenų: kompetetingų sunjektų veikla nustatyta forma skiriant AT nuobaudas. Šios priemonės išdėstytos ATPK ir kituose įstatymuose: muitinės kodekse, mokesčių administravimo įst., produktų saugos įst., konkurencijos įst., 1. Administracinės prevencinės - taikomos kai T pažeidimas dar nepadarytas, siekiant užkirsti kelią. Ypatybė: jų naudojimas esant nepaprastom aplinkybėm - stichinės nelaimės, gaisrai, epidemijos. 2. Kardomosios priemonės - poveikio priemonės, kurios naudojamos, kai daromas ar padarytas pažeidimas. Paskirtis: a) nutraukti pažeidimą, aplinkybes b) išaiškinti T pažeidimą, aplinkybes, pažeidėją c) patraukti pažeidėją atsakomybei. Yra 2 rūšių: a) procesinės - naudojamos traukiant pažeidėją A atsakomybėn - asmens pristatymas, asmens sulaikymas, atvesdinimas, apžiūra, daiktų ir dokumentų tikrinimas, paėmimas b) specialios (numato kiti įstatymai) specialių priemonių panaudojimo (fizinių) 3. Administracinės atsakomynės priemonės (nuobaudos) - naudojamos siekiama kaltąjį pataisyti. Taikomos pagal pažeidimo laipsnį: įspėjimas, bauda, suteiktos spec. teisės atėmimas (vairuoti, medžioti), administracinis areštas, nušalinimas nuo darbo. 4. Tarnybinės drausminės preimonės - taikomos valstybės tarnautojams padariusiems tarnybinius, drausminius pažeidimus. 5. Kartais išskiriamos atstatomosios - atstatoma pažeista teisinė padėtis- atlyginama žala. 3 Baudžiamojo ir administracinio proceso santykis ( šituo klausimu man kazkoks marazmas!!!) Visus teisinius procesus galime skirstyti šakiniu požiūriu: administracinis, baudžiamasis, civilinis, konstitucinis. Aiškinantis procesų savitumus turime atkreipti demesį į jų reglamentavimo būdus: a) turi įstatymo formą – štai baudžiamasis kaip tik ir turi jo daugiausiai (išskyrus tam tikras žynybines taisykles); b) poįstatyminę formą – administracinis tikrai nemaža dalimi remiasi poįstatymine forma. Literatūroje išskiriamos trys kertinės kiekvieno proceso stadijos: faktinių bylos aplinkybių nustatymas, teisės normos atranka ir analizė, bylos išnagrinėjimas. Jų nebuvimas neužtikrintų loginės proceso vyksmo sekos. Šių trijų teisinio proceso stadijų išskyrimas teoriniu aspektu yra bandymas apibendrinti visus teisinius procesus, išskiriant jų sudedamąsias dalis – stadijas. Kalbant apie atskirus procesus – administracinį, baudžiamąjį, civilinį – neišvengiamai tektų juos papildyti kai kuriomis kitomis, dažniausiai fakultatyvinėmis stadijomis, kadangi kiekvienas procesas turi savų ypatumų. Skiriamos tokios B proceso stadijos: BB iškėlimas; kvota ir parengtinis tardymas; procesas I instancijos teisme; apeliacinės instancijos teisme; nuosprendžio vykdymas; bylų procesas kasacinės instancijos teisme. Tuo tarpu administracinio proceso yra šios stadijos: bylos iškėlimo; nagrinėjimo; nutarimo priėmimo; jo apskundimo; nutarimo vykdymo. Teisena neatskiraima kievieno proceso dalis, tačiau oats jos supratimas atskirose T šakose skiriasi. B procese išskiriamo bendroji ir ypatingoji teisenos. Bendrąja teisena bylos nagrinėjamos pirmos, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Greta šių teisenų išskiriama nepilnamečių padarytų nusikaltimų bylų teisena ir kt. Juridinių procesų bendrumas pasireiškia tuo, kad tai T normomis apibrėžta tvarka, kurios pagalba pasiekiama skirtingų T šakų materialinių teisinių normų realizacija. Tuo pačiu kiekvieno proceso rūšis reguliuojama atitinkamų procesinių normų. Yra nuomonių, kad A ir B procesą vienija tai, kad teismas ir valstybės valdymo institucijos atstovauja valstybinę valdžią, beto juos vienija bendra užduotis – kovoti su T pažeidimais. O pagrindinis skirtumas: procesus vykdantys organai. B – tik teismai, A – pakankamai platus valstybės valdymo subjektų ratas, tame tarpe ir teismas. Skiriasi ir pagal normas reguliuojančias procesinę veiklą, ir pagal būdus ir metodus taikomus sprendžiant bylas; kt 4 Jurisprudencijos tęstinumo principas (??? Irgi kelia daug abejonių) Užtikrina, kad visose teisės šakose išsaugomas vieningas pagrindas – demokratinė prigimtis. Procesai turi atitikti šiuolaikinės demokratijos sąlygomis organizuotos valstybės ir visuomenės poreikius bei interesus. Pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų ir normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisetu interesu ir teisetu lukesciu, turi buti užtikrinamas jurisprudencijos testinumas. 17 Bilietas Teismo posėdžių antros instancijos administraciniame teisme rūšys. (reiktų manau kalbėt apie žodiį ir rašytinį procesą) Apeliacinio proceso taisyklės: tos pačios taisykles kaip ir proceso I instancijos teisme. Apeliacinio skundo priėmimas 1. sprendžia teismo pirmininkas ne vėliau kaip per 3 d. nuo pateikimo I instancijos teismui, kai skundžimasi apeliaciniam – per 3 d., kai išreikalaujama A byla ( I inst. Per 3 d. nuo gavimo turi išsiųsti byla). 2. Jei apl. skundas neatitinka reikalavimų, terminas trūkumams pašalinti. Jei ne skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (dėl šios gali būti paduodamas atskirasis skundas). 3. Apl. skundas nepriimamas ir grąžinamas padavusiam asmeniui, jei: 1) praleistas padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti ar prašymas nepatenkintas; 2) skundą paduoda neveiksnus asmuo ar neturintis teisės ar įgaliojimų jį paduoti; 4. Kai apl.skundas paduodamas apl. teismui, motyvuotą nutartį atsisakyti priimti apl. skundą priima apl. teismo trijų teisėjų kolegija. Pasirengimas nagrinėti bylą: 1. Teisėjas pranešėjas vienas atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti 2. Apeliacinis teismas išsiunčia dalyvaujantiems skundo, priedų nuorašus, reikalaudamas per 14 d. raštu pateikti apeliaciniam teismui atsiliepimus į apl. skundą. 3. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju proceso dalyviai apie apl. bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuojami pranešimais. Asmenų neatvykimas į posėdį nekliudo nagrinėti bylą. Bylos nagrinėjimas ir sprendimas rašytinio proceso tvarka: 1. Teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą proceso dalyvių ir teismui neišeinant į posėdžių salę, gali išspręsti apl. skundą, jei: 1) I inst. teismas, priėmęs apeliacinį skundą, privalėjo atsisakyti jį priimti. Apeliacinis procesą nutraukia ir priima nutartį dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo; 2. Rašytinio proceso tvarka nagrinėjamos ir bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų ATP bylose. 3. Nagrinėjant apl. skundą rašytinio proceso tvarka, teismo posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva. Teismo sprendimas ar nutartis išsiunčiama proceso šalims. 4. Apl. teismas rašytinio proceso tvarka bylą gali išspręsti ir kai į posėdį neatvyksta informuotos nei bylos šalys, nei jų atstovai. Šios aplinkybės pažymimos posėdžio protokole. Ten įrašomas ir teismo sprendimas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Jį paskelbus teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Bylos nagrinėjimas iš esmės: 1. Bylos nagrinėjimas iš esmės apl. instancijos teisme pradedamas kolegijos teisėjo pranešėjo pranešimu apie bylą. Išdėstoma bylos esmė, apl. skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, nauji pateikti įrodymai. 2. Žodinio nagrinėjimo atveju po pranešimo išklausoma proceso šalių, kt. dalyvių paaiškinimų. Pirma kalba apeliantas. Teismas įspėja dalyvius, jei kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio. 3. Jei būtina, gali būti pakartotinai ar papildomai tiriami I inst. teisme ištirti įrodymai, bei tuos, kuriuos I inst. teismas atsisakė tirti. (bet tik jei teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau). 4. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju, ištyrus įrodymus, proceso dalyviai turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jei įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios kalbos prasideda po proceso šalių ir kitų dalyvių paaiškinimų. 5. Žodinio nagrinėjimo atveju teismo posėdyje rašomas protokolas, kuriame turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai. 6. Protokolą pasirašo kolegijos pirmininkas ar jo pavedimu teisėjas pranešėjas ir teismo posėdžio sekretorius. Sąvokos ,,administracinė justicija” esmė A justicija – valstybinio valdymo srities T aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimo procesas. A justicija ir jurisdikcija nėra visiškai tapačios sąvokos. Jurisdikcija – tai įvairių valdymo srityje kylančių ginčų nagrinėjimo procesas, tarp jų ir nuobaudų taikymo procesas. Taisyklė niekas negali būti teisėju savo byloje Nemo judex in re sua. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad sprendžiant teisinį konfliktą nebus priimtas šališkas, neobjektyvus ir neteisingas sprendimas. Tai būtina sąlyga, kad nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas nešališkai, jo nevykdytų suinteresuotas arbitras. Principas svarbus tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje, tiek ir administracinėje justicijoje. Teisės būti išklausytam principas Audi alteram partem. Šis principas įtvirtintas ir įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pvz.: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Šiuo principu užtikrinama kiekvieno žmogasu teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Asmuo, gindamasis pats turi teisę būti išklausytas prieš skiriant jam bausmę ar kitokią priemonę, kuri rimtai pakenks jo interesams. Būtina sąlyga, kad jam turi būti pranešta apie kaltinimus anksčiau nei bus pareikalauta išdėstyti savo gynybos argumentus. Išklausymo prcedūros realizavimo būdai: dažniausiai taikomas žodinis išklausymo procesas, susijųsių įrodymų priėmimas, šalių supažindinimas su pateiktais įrodymais, liudytojų apklausimas, galimybė pateikti raštiškus paaškinumus, teisė gintis advokato pagalba… 18 Bilietas 1 Skundo dėl pirmos instancijos administracinio teismo sprendimo turinys ir padavimo tvarka. Apeliacinių skundų padavimo tvarka: paduodami tiesiog apeliacinės instancijos teismui, ar per teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiamas. Gavęs skundą, apeliacinės instancijos teismas išreikalauja A bylą ir sprendžia skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami. Apeliacinis skundas: 1. Jį gali paduoti visi proceso dalyviai. 2. Jame nurodoma: a) teismo adresato pavadinimas; b) apelianto pavadinimas ir adresas; b) kitų proceso dalyvių duomenys; d) skundžiamas sprendimas ir teismas; e) ginčijami klausimai; f) apeliacinio skundo juridinis pagrindas; g) apelianto prašymas (skundo dalykas); h) įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes; i) pridedamų prie skundo dokumentų sąrašas. 3. Duomenys, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad užtektų kiekvienai proceso šaliai ir teismo dokumentacijai. 4. Skundą pasirašo paduodantis asmuo; advokatas ar atstovas pagal įstatymą (Kai įgalioti asmenys, turi būti prideti igaliojantį dokumentą). 5. Skunde negalima reikalauti to, ko nebuvo reikalauta nagrinėjant bylą I instancijos teisme 2 Sąvokos ,,administracinė jurisdikcija” esmė A jurisdikcija – tai įvairių valdymo srityje kylančių ginčų nagrinėjimo procesas, tarp jų ir nuobaudų taikymo procesas. A justicija ir jurisdikcija nėra visiškai tapačios sąvokos. A justicija – valstybinio valdymo srities T aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimo procesas. A jurisdikcinė veikla įgyvendinama tais atvejais, kai kyla būtinybė atkurti (atsatyti) pažeistą teisę, taikant prievartą visuomeninių santykių subjektams. Administracinę jurisdikcinę valstybinio valdymo institucijų teisės taimyko veiklą įgyvendina tam tikros institucijos, kurių veikla griežtai reglamentuojama Tn. Jos paskirtis šalinti iš valdomos aplinkos detruktyvias situacijas, individualizuoti ir konkretizuoti Tn taikymo sankcijas. Kiekvienoje byloje priimant sprendimus vadovaujantis įstatymais, atsižvelgiama į T pažeidimo aplinkybes, kaltininko asmenybę, ir kitus teisiškai reikšmingus veiksnius. 3 Paplitusios kvazi-teismų rūšys (sorry chebra šiuo klausimu niekaip nesigavo mažiau) Sunku apibendrinti veikiančius kvazi teismus - juk egzistuoja skirtingos teisės sitemos, kiekviena valstybė turi tik jai būdingų savitumų, todėl ir šie teismai turi esminių savo ypatumų. Pamėginsime šiuos teismus suklasifikuoti remiantis įvairias pagrindais: Pagal užimamą padėtį valstybių institucijų sistemoje: a) susiję su vykdomąja valdžia – įvaririos komisijos, tarnybos veikiančios šalia vykdomosios instutucijos ir sprendžiančios iš jos veiklos kilusius ginčus b) parlamentinės kontrolės įstaigos (susijusios su įstatymų leidžiamąja valdžia) – ombucmeno institutas – gina žmogaus teises ir atlieka administravimo institucijų veiksmų teisėtumo kontrolęc) “egzekutyvinės” kvazi teisminės institucijos – administracinės įstaigos padalinys turintis teisminius įgaliojimus, ypatinga šių narių skyrimo ir atleidimo tvarka, siekiant užtikrinti nešališką ir objektyvų ginčo nagrinėjimą Pagal atliekamas funkcijas: a) kurių vienintelė fukcija A ginčų sprendimas – dažniausiai specialiai steigiamos tam tikros rūčies ginčams nagrinėti b) A ginčų sprendimas tik viena iš daugelio atliekamų funkcijų – užsiima vienos ar kitos srities administravimu, jose sprendžia ginčus tarp adminsitracijos ir fizinių asmenų (juridinių) Pagal ginčo pobūdį: a) bendros kompetencijos – sprendžia visų rūšių A ginčus b) specializuotos kompetencijos – tam tikros rūšies A ginčus c) tik iš tos pačios institucijos administravimo veiklos kilusius gičus Pagal priimamų sprendimų pobūdį: a) privalomo pobūdžio – panašūs į teismų: laikosi visi piliečiai ir institucijos b) rekomendacinio – nors sprendimo dažnai laikomasi savanoriškai pvz.: ombucmeno Pagal sprendimų apskundimo galimybę: a) sprendimų negalima apskųsti – dažnai rekomendacinių b) skundžiami teismui – paprastai apeliaciniam, jei kvazi pripažįstamas kaip I instancijos c) jei specializuotas A kvazi – tai aukštesniam administraciniam d) atitinkamos srities ministrui – kai institucija užsiima administravimu Pagal nagrinėjimą ikiteismine tvarka: a) privaloma ikiteisminis ginčų nagrinėjimas pvz.: mokestiniai ginčai pirma nagrinėjami mokestinių ginčų komisijoj b) savanoriškas Pagal vaidmens pobūdį ginčo nagrinėjimo procese: a) “aktyvūs” kvazi teismai – jų dauguma, tuo skriasi nuo tikrųjų teismų; dalyvauja be advokatų, todėl nepajėgūs įgyvendinti rungtyniškumo; pats gilinasi į viską b) “pasyvūs”- šalys pačios rungiasi tarpusavyje Pagal proceso nagrinėjimo ir sprendimų pobūdį: a) viešas – siekiama užtikrinti viešumo principo įgyvendinimą; rekomendacinio pobūdžio b) slaptas – susijęs su valstybine paslaptimi – žmogaus asmeniniai dalykais Pagal sprendimų motyvaciją: a) privalomos motyvacijos- paplitę Anglijoj b) neprivalomos – netenkina teismų Pagal teismo sudėtį: a) profesionalūs, nors ir neaukšto rango teisininkai b) ne teisininkai, bet konkrečių sričių specialistai pvz.: mokesčių specialista c) tarėjai, tačiau pirmininkauti paskiriamas teisininkas 4 Niekas neturi būti baudžiamas du kartus už tą patį pažeidimą principas Non bis in idem – niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį pažeidimą ir niekam negali būti skiriamos dvi bausmės už tą patį pažeidimą 19 bilietas 1.Teisė apskųsti neįsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą. Apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Apylinkių teismų ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliaciniai skundai paduodami arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiamas. Gavęs skundą, apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami. Apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Apeliacinio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teismo dokumentacijai. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą. Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, gali prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo, paduodami rašytinį prašymą apeliacinės instancijos teismui. Toks prisidėjimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu prisidedama prie apeliacinio skundo, už pareiškimą dėl prisidėjimo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo prisidedantys asmenys negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Jeigu atsisakoma priimti apeliacinį skundą, pareiškimas dėl prisidėjimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jeigu asmuo prisidėjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teisę pareikšti savarankišką apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų. Rašytinis apelianto pareiškimas, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir apelianto pasirašomas. . Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės. 2 Kvazi-teismų sprendimų apskundimo galimybės administracinė procesinė reikšmė   Atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Galėjimas ikiteisminio ginčo komisijos sprendimą apskųsti teismui yra labai svarbus vienas iš teisingumo užtikrinimo garantų. 3.Administraciniai gebėjimai administraciniame procese. Labai atsiprašau, bet nesupratau ką dėstytojas turėjo omenyje sakydamas gebėjimai..., gal būt tai teisės, bet jei taip būtų tai manu, kad taip ir būtų įvardinta. Todėl ties šiuo klausimu palieku tuščią vietą, nes bijau nugrybautitodel palieku kiekvienam interpretuoti savarankiškai  4.Teisės į teisminę pagalbą principas. . Asmuo turi teisę į teisininko pagalbą ir į tai, kad, iškilus jo teisių klausimui, jam atstovautų teisininkas. (Be to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme yra pasakyta, kad valstybės garantuojamos teisunės pagalbos rūšys yra : 1.pirminė teisinė pagalba – vietos savivaldos vykdomų institucijų garantuojama teisinė informacija, teisės konsultacijos, gynyba ir atstovavimas bylų procese. 2. valstybinė teisinė pagalba – valstybės garantuojama gynyba ir atstovavimas bylų procese. 3.viešųjų įstaigų teisinė pagalba – viešųjų įstaigų nustatyta ir su Teuisingumo ministerija suderinta tvarka teikiama teisinė informacija, teisės konsultacijos ir atstovavimas bylų procese). Šis principas savo ruožtu veda prie dviejų išvestinių principų: a) teisininkas turi teisę peržiūrėti visus su klausimu susijusius dokumentus; b) bendravimas tarp teisininko ir kliento yra konfidencialus. 20bilietas 1.Administracinis procesas Vyriausiajame administraciniame teisme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra: 1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, įskaitant bylas dėl administracinių teisės pažeidimų;2) apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms, kurias išnagrinėjo apylinkių teismai;3) vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. 4) galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai;5) galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, įskaitant ir administracinių teisės pažeidimų bylas, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.   2.Administracinio proceso stadijos. Teisinėje literatūroje dažniausiai išskiriamos trys teisinio proceso stadijos; - faktinių bylos aplinkybių nustatymas, prie kurio priskiriami veiksmai susiję su faktinių duomenų analize, jų pilnumo ir pakankamumo įrodymu -teisės normos atranka ir analizė. -bylos išnagrinėjimas, išreikštas tam tikrame teisiniame akte. Lietuvos Respublikos ATPK teisenos stadijos tiesiogiai neužfiksuotos, bet remiantis jo nuostatomis galima išskirti tokias administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijas: 1Administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo stadija ir tyrimo stadija: bylos iškėlimas; faktinių bylos aplinkybių nustatymas ;procesinis tyrimo rezultatų įforminimas; medžiagos perdavimas pagal žinybingumą 2.Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadija: pasiruošimas nagrinėti bylą; bylos nagrinėjimas iš esmės, t.y., surinktos medžiagos ir bylos aplinkybių analizė; nutarimo priėmimas; nutarimo nuorašo įteikimas 3.Nutarimo apskundimo stadija: skundo padavimas; nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas; sprendimo dėl nutarimo priėmimas ir paskelbimas 4.nutarimo vykdymo stadija: nutarimo nukreipimas vykdymui; betarpiškas nutarimo vykdymas 3.Paplitusios kvazi – teismų rūšys Kvazi – teismai gali būti klasifikuojami atsižvelgiant į jų užimamą padėtį valstybės institucijų sistemoje : 1.Kvazi teismai gali būti tarpusavyje susiję vykdomąja valdžia. Štai pvz. įvairios komisijos veikia šalia vykdomosios institucijos ir sprendžia iš jos veiklos kilusius ginčus. 2. kita paplitęs kvazi – teismų modeli yra parlamentinės kontrolės įstaigos, su įstatymų leidžiamąja valdžia susiję kavzi – teismai – ombucmenas. Kvazi – teismai gali būti skirstomi pagal atliekamas funkcijas ; 1. kurių vienintelė funkcija yra administracinių ginčų sprendimas. 2 kuriems administracinių ginčų sprendimas yra tik viena iš daugelio atliekamų funkcijų. Pagal ginčo pobūdį 1. bendrosios kompetencijos 2. specialiosios. Pagal priimtų sprendimų pobūdį ; 1.privalomojo pobūdžio, tokių yra dauguma. 2.rekomendacinio pobūdžio Pagal sprendimų apskundimo galimybę 1.galima apskųsti teismui2.negalima apskųsti ( Anglijoje vidiniai tribunolai) Pagal tai ar prieš kreipiantis į teismą būtina išnagrinėti ginčą kvazi – teisme 1.privalomieji 2. savanoriškieji. Pagal tai , kokį vaidmenį kvazi - teismas atlieka ginčo nagrinėjimo procese :1.aktyvūs, kurie gali išaiškinti visus faktus, įsigilinti į bylos aplinkybes, išsiaiškinti šalių argumentus, o po to priimti sprendimą. 2. pasyvūs. Pagal tai ar bylos nagrinėjamos viešai : 1.uždaro proceso. 2. atviro proceso. Pagal kvazi – teismo sudėtį : 1. sudaro profesionalūs teisininkai 2. konkrečių sričių specialistai, bet ne teisininkai. 4.Apsaugos nuo kaltinimo prieš save principas. Nors iš asmens gali būti pareikalauta pateikti teisminei institucijai ar tam tikram pareigūnui informaciją, tačiau net ir tuo atveju, kai ši pateikta informacija rodo asmens kaltę, jis negali būti verčiamas atsakinėti į iš jos kylančius klausimus, atsakymai į kuriuos reikštų neteisėtos veiklos pripažinimą. 21 bilietas 1. Administracinio teismo priimami procesiniai sprendimai ir jų rūšys Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą fiziniam asmeniui ar organizacijai, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje .     2.kriterijai, apsprendžiantys kiekvienos stadijos savarankiškumą. Tai:1. konkretūs uždaviniai ir funkcijos, būdingi tik vienai stadijai. 2. tam tikrų aplinkybių ratas, juridinių faktų, betarpiškai užtikrinančių perėjimą iš vienos stadijos į ` kitą, sistema. 3. proceso dalyvių statuso specifika;4.atliekamų veiksmų specifika;5.galutinių rezultatų, įtvirtintų atitinkamame procesiniame akte ypatumai. 3.Įrodymai administracinių nuobaudų skyrimo teisenoje : kaip informacijos šaltinis ir kaip informacijos laikmena Skiriant nuobaudas turi būti atsižvelgiama i aplinkybes, kurioms esant buvo padarytas konkretus nusižengimas Tam kad būtų galima ištirti tas aplinkybes , reikia nustatyti tam tikrus faktus, tam ir pasitelkiami įrodymai. Įrodymus kaip laikmeną galėtumėme įvardinti tada kai svarūs bylai faktiniai duomenys yra užfiksuoti konkrečioje materialinėje laikmenoje..., tai tarkim liudytojo apklausos protokolas, eksperto ar specialisto išvada. Tuo tarpu įrodymus kaip šaltinius galėtumėme įvardinti liudytojo parodymus, šalių paaiškinimai, 4.Teisės aiškumo principas. Teisės taikymas konkrečiai situacijai turi būti tiksliai nuspėjamas.Teises aktas turi būti tikslus ir nedviprasmiškas. Iš šio bendrojo teisinio aiškumo principo gali būti išvedami kiti: 1. Pagarba įgytoms teisėms. Teisėtai įgyta teisė nebegali būti atimta. Bendresnio teisinio aiškumo principo kontekste tai savo ruožtu nulemia principą, kad byla turi būti sprendžiama pagal tą teisę, kuri galiojo bylos įvykių metu, o ne pagal tą teisę, kuri galėjo būti modifikuota ar plėtota vėliau.105 2. Teisės negaliojimas atgal. Teisė negali būti taikoma asmeniui, kuris negalėjo žinoti apie jos egzistavimą. Ypač tai taikytina kriminalinių nusikaltimų atvejais.106 3. Pagrįstas tikėjimasis. Asmuo turi teisę veikti (ir vykdyti savo verslą) pagrįstai tikėdamasis, kad teisė, kokia ji yra, bus taikoma ir toliau.107 22 bilietas 1.Įrodymai administracinių bylų nagrinėjimo procese įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai įstatymo nustatyta tvarka nustato ar yra padarytas administracinės teisės pa-žeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir t.t. Savybės-leistinumas ir keičiamumas. Rūšys: tiesioginiai(kurie tiesiogiai nurodo, kad buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, pvz. Eksperto išvada patvirtinanti nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio gabenimo faktą) ir netiesioginiai( tokie įrodymai, kurie per keletą pakopų procedūrą iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą). Įrodymai į pirminius ir išvestinius skirstomi atsižvelgiant į jų informacijos šaltinių pirmumą. Pirminiais įrodymai laikomi tada kai , kai tiriamąjį faktą jį perdavęs asmuo tiesiogiai suvokė savo jutimo organais( pavyzdžiui mačiusio asmens parodymai). Išvestiniais laikomi įrodymai, gauti iš kito šaltinio (dokumentų nuorašai, girdėjusiųjų iš kitų asmenų parodymai). Priklausomai nuo įrodymo ir kaltinimo versijos santykio įrodymai skirstomi į kaltinančius ir teisinančius. Taip pat jie skirstomi į asmeninius ir daiktinius. Prie asmeninių įrodymai, kurių informacija būna išlikusi žmonių sąmonėje ir perduota žodžiu ar raštu.(liudytojų parodymai, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, daiktų paėmimo protokolai, eksperto išvada ir specialisto paaiškinimai). Daiktiniai įrodymai- tai daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiais, arba kurie buvo tiesioginiais administracinio pažeidimo objektais, taip pat pajamos, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu. 2. teisenos stadijos sampratos reikšmė. Kai kurie autoriai teisenos stadiją apibrėžia kaip įstatymų nustatytą bylos eigą, kaip paeiliui besikeičiančius savarankiškus reikalavimus, turinčius apibrėžtus tikslus ir užduotis. Dėstytojas sako, kad teiseną galima būtų apibūdinti kaip dinamišką, sąlyginai uždarą visumą teisiškai įtvirtintų būdų, metodų, formų, išreiškiančių arba nulemiančių griežtą ir nenukrypstamą procesinių reikalavimų, atspindinčių procesinės veiklos erdvės ir laiko aspektus, bei užtikrinančių loginę-funkcinę seką atliekant konkrečius veiksmus., nukreiptus galutiniam proceso rezultato pasiekimui, įvykdymą.. Reikia pasakyti. Kad minėti reikalavimai, sudarantys teisinio proceso stadijos turinį, atspindi ne tiktai ką privalo atlikti įgaliotieji asmenys vienoje ar kitoje proceso stadijoje, bet ir kokiu būdu ir kokių priemonių pagalba turi būti įgyvendinti jų įgaliojimai. Taigi visas administracinis procesas vyksta kaip sistemingų, keičiančių vienas kitą, bei tarpusavyje susijusių procesinių veiksmų visuma, kurią galima suskirstyti į tam tikras vystymosi fazes arba stadijas. Kiekvienoje stadijoje atliekami tam tikri veiksmai, kurie įgyvendina tik tai stadijai būdingus uždavinius. Stadijos tarpusavyje labai susijusios, nes kita prasideda tik po to kai užbaigiama prieš tai buvusi ir naujos stadijos pradžioje patikrinama tai, kas atlikta anksčiau 3.Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija. Ji sudaroma 3 metams savivaldybės tarybos sprendimu iš 5 narių iš kurių bent pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Už savo darbą jos kartą per metus atsiskaito savivaldybių taryboms, taip pat yra atskaitingos savivaldybių merams. Savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nagrinėja: -asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo. -šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Jos posėdžiai vyksta iš anksto nustatytomis savaitės dienomis. Komisija priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skunda kaip nepagrįstą; įpareigoti atitinkamą subjektą pašalinti pažeidimą, ar atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimą, kai yra vilkinama tai padaryti; nutraukti bylą kaip nežinybingą. 4.Pagarbos įgytoms teisėms princip1. Pagarba įgytoms teisėms. Teisėtai įgyta teisė nebegali būti atimta, kad byla turi būti sprendžiama pagal tą teisę, kuri galiojo bylos įvykių metu, o ne pagal tą teisę, kuri galėjo būti modifikuota ar plėtota vėliau. 23 bilietas 1.Teismo posėdžio tvarka Teismui įeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“. Visi esantieji posėdžių salėje atsistoja, paskui posėdžio pirmininko kvietimu sėda į savo vietas. Visi proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Teismo posėdį pradeda posėdžio pirmininkas ir praneša, kokia byla bus nagrinėjama. Teismo posėdžio sekretorius praneša, kas atvyko į teismo posėdį. Teismas nustato atvykusiųjų tapatybę, patikrina pareigūnų ir atstovų įgaliojimus. Jei kas nors iš šalių (jų atstovų) neatvyksta, teismo posėdžio sekretorius informuoja, ar jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas nusprendžia, ar galima be jų nagrinėti bylą. Teismo posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas yra teismo posėdžių sekretorius, kas yra specialistas, ekspertas, vertėjas, ir išaiškina proceso dalyviams jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines jų teises ir pareigas, jeigu jos nebuvo išaiškintos anksčiau. Jeigu teismo posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio pirmininkas išaiškina jų pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už žinomai melagingą vertimą ar žinomai melagingos išvados davimą. Dėl to iš vertėjo, specialisto ar eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas. Teismas taip pat išsprendžia šalių (jų atstovų) prašymus. Iš posėdžių salės pašalinami iki apklausos atvykę liudytojai. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo dalykas, pagrindai, ginčo ribos bei kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Šalims (jų atstovams) gali būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to – kitos šalys (jų atstovai). Po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai. Prieš liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas ir pridedamas prie posėdžio protokolo. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami nauji šalių prašymai. Teisminiai ginčai susideda iš pareiškėjo (pareiškėjų), atsakovo (atsakovų), trečiojo suinteresuoto asmens (asmenų) ar jų atstovų pasisakymų su konkrečiais galutiniais skundo (prašymo) reikalavimas ir atsikirtimais į jį. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Pasisakiusios šalys (jų atstovai) dar kartą gali pasinaudoti replikos teise. Jeigu teisminių ginčų metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurias reikia ištirti, teismas gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Po to teisminiai ginčai vyksta ta pačia tvarka. Po teisminių ginčų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarimo, nutarties). Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems posėdžių salėje. 2. teisenos stadijos sampratos reikšmė. Kai kurie autoriai teisenos stadiją apibrėžia kaip įstatymų nustatytą bylos eigą, kaip paeiliui besikeičiančius savarankiškus reikalavimus, turinčius apibrėžtus tikslus ir užduotis. Dėstytojas sako, kad teiseną galima būtų apibūdinti kaip dinamišką, sąlyginai uždarą visumą teisiškai įtvirtintų būdų, metodų, formų, išreiškiančių arba nulemiančių griežtą ir nenukrypstamą procesinių reikalavimų, atspindinčių procesinės veiklos erdvės ir laiko aspektus, bei užtikrinančių loginę-funkcinę seką atliekant konkrečius veiksmus., nukreiptus galutiniam proceso rezultato pasiekimui, įvykdymą.. Reikia pasakyti. Kad minėti reikalavimai, sudarantys teisinio proceso stadijos turinį, atspindi ne tiktai ką privalo atlikti įgaliotieji asmenys vienoje ar kitoje proceso stadijoje, bet ir kokiu būdu ir kokių priemonių pagalba turi būti įgyvendinti jų įgaliojimai. Taigi visas administracinis procesas vyksta kaip sistemingų, keičiančių vienas kitą, bei tarpusavyje susijusių procesinių veiksmų visuma, kurią galima suskirstyti į tam tikras vystymosi fazes arba stadijas. Kiekvienoje stadijoje atliekami tam tikri veiksmai, kurie įgyvendina tik tai stadijai būdingus uždavinius. Stadijos tarpusavyje labai susijusios, nes kita prasideda tik po to kai užbaigiama prieš tai buvusi ir naujos stadijos pradžioje patikrinama tai, kas atlikta anksčiau. 3.Bendrojo valstybinio valdymo įgyvendinimo proceso charakteristika.. Valstybinis valdymas tai savarankiška organizacinė- teisinė valstybės veiklos sritis, kurios paskirtis organizuoti valstybės vykdomąją valdžią, institucijų sistemingą veiklą.. . Tipinis valstybinio valdymo įgyvendinimo procesas:1.licencijų išdavimas.(etapai; paraiškos padavimas; rinkliavos įmokos sumokėjimas; patektų dokumentų įvertinimas ir ekspertizė, kurią atlieka atitinkamų institucijų darbuotojai; įgalioto organo sprendimas išduoti licenciją arba atsisakyti; sprendimo apskundimas teisme; licencijų sąlygų teisingo vykdymo kontrolė ) 2.valdymo srities teisės aktų leidybos procesas- norminių aktų leidyba, tiesės taikymo aktų priėmimo procesas.3.valdymo srities teisės aktų laikymosi kontrolės ir priežiūros procesas.4.teisinę reikšmę turinčių faktų registravimo procesas(gyventojų registravimas, nekilnojamojo turto registravimas) 4.teisės negaliojimo atgal principas. Teisės norma negali būti taikoma tiems santykiams , kurie atsirado prieš konkretaus teisės akto priėmimą t.y., teisė negalioja atgal. Kiekvienas norminis aktas taikomas tik tiems visuomeniniams santykiams, kurie atsirado aktui įsigaliojus. O tiems santykiams kurie atsirado iki norminio akto įsigaliojimo, taikomos anksčiau galiojusios norminio akt taisyklės. Bet šios taisyklės nereikia suprast besąlygiškai. Kartais pačiame norminiame akte gali būti numatyta, kad jis reguliuoja ir iki jo įsigaliojimo atsiradusiems visuomeniniams santykiams. 24bilietas 1. Administracinio proceso ir teisenos santykis. Administracinis procesas tai vykdomosios valdžios subjektų valdinga veikla, atliekama administracine procesine forma ir pasireiškianti konkrečių bylų, konkrečių klausimų sprendimu, kurių metu priimami ir įgyvendinami įvairūs valdymo(viešojo administravimo) aktai. Tuo tarpu administracinės teisės pažaidimų teisena tai administracinės teisės procesinių normų reglamentuota valstybės pareigūnų veikla sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas ir būtinais atvejais skiriant administracines nuobaudas. Taigi procesas yra kur kas platesnė sąvoka nes apima įvairių valdymo aktų priėmimą, kurie susiję su valstybinio valdymo įgyvendinimu, o teisena yra susijusi tik su atskirų administracinių pažeidimų nagrinėjimu ir atskirų sprendimų priėmimu, ar nuobaudų skyrimu tam tikrose administracinių pažeidimų bylose. Todėl šiuo atveju galima teigti , kad administracinis procesas apima teiseną. teisena yra administracinio proceso dalis, kuri susijusi tik su tam tikra dalimi administracinių santykių, o administracinis procesas apima daug platesnį administracinių santykių ratą. 2. Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos stadijos. Remiantis ATPK galima būtų išskirti tokias administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijas: 1Administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo stadija ir tyrimo stadija: • Bylos iškėlimas • Faktinių bylos aplinkybių nustatymas • Procesinis tyrimo rezultatų įforminimas • Medžiagos perdavimas pagal žinybingumą 2.Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadija: • Pasiruošimas nagrinėti bylą • Bylos nagrinėjimas iš esmės, t.y., surinktos medžiagos ir bylos aplinkybių analizė • Nutarimo priėmimas • Nutarimo nuorašo įteikimas 3.Nutarimo apskundimo stadija: • Skundo padavimas • Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas • Sprendimo dėl nutarimo priėmimas ir paskelbimas 4.nutarimo vykdymo stadija: • Nutarimo nukreipimas vykdymui • Betarpiškas nutarimo vykdymas Pirmoji, antroji ir ketvirtoji stadijos laikomos pagrindinėmis, nes jos aiškiai išreikštos ir egzistuoja visada(vykdymo stadijos gali ir nebūti jei teisena nutraukiama), o trečioji-fakultatyvinė, nes ji gali būti, o gali ir nebūti. Tai priklauso nuo atitinkamo subjekto(asmens, nubausto administracine nuobauda, nukentėjusiojo ir kt)pageidavimų. 3.Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Ją 4 metams iš penkių narių sudaro Vyriausybė. Komisijos nariai privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Vyriausiosios ginčų komisijos narių bei pirmininko kandidatūras teikia teisingumo ministras. Ji ikiteismine tvarka nagrinėja:skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administravimo aktų ir veiksmų teisėtumo;dėl atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo;ginčus kai fizinis ar juridinis asmuo kreipiasi į minėtas institucijas dėl informacijos pateikimo, bet per nustatytą laiką jos negauna ar gauna neišsamią.Skundą turi teisę paduoti asmenys, viešojo administravimo subjektai, jei jie mano , kad jų teisės pažeistos. Jis turi būti paduodamas tiesiogiai ar siunčiant paštu ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ar individualaus akto pateikimo. Vyr. Komisijos posėdžiams vadovauja pirmininkas. Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo jų gavimo. Pririekus motyvuotu komisijos sprendimu terminas pratęsiamas dar 14 dienų. Komisija priima vieną iš šių sprendimų: • Atmesti skundą kaip nepagrįstą • Įpareigoti pašalinti pažeidimą • Įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus • Nutraukti bylą kaip nežinybingą. 4.Pagrįsto tikėjimosi principas Jokia valstybės valdžios institucijų patvirtinta priemonė negali būti taikoma atitinkamiems subjektams tol, kol šie apie ją nesužinos. Valstybės valdžios institucijų pareiga užtikrinti, kad teisės normos bus be vargo nustatomos tų, kuriems jos yra taikomos, ir šie galės pagrįstai numatyti ir jų buvimą ir jų aiškinimo bei taikymo būdą. 25 Bilietas 1.Atstovo procesinė teisinė padėtis. Advokatai (jų padėjėjai) adm bylos procese. Viena iš svarb teisės į gynybą rincipą pagr-tai teiė naudotis įgalioto teisininko pagalba. Iki 2001 06 07 įst padarytų pakeitimų, asmuo traukiamas administracinėsn atsakomybėn, taip pat ir nukentėjusysis, galėjo naudotis tik advokato pagalba. Minėtu įstatymu dabar suteikta teisė naudotis ne tik advokato, bet ir įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį universitetinį ar jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Be abejonės, tuo proceso dalyviams suteikta dar didesnė galimybė realizuoti savo teises, bet kaip rodo praktika, teisine pagalba dažniausiai nesinaudojama. Įgaliotų atstovų teisės aptartos ATPK 275str, kur sakoma, kad įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą, pareikšti prašymus, apskųsti nutarimą byloje. Advokatų galiojimai patvirnami advokatų kontoros išduodamu orderiu, o kt įgalioto atstovo, turinčio aukšt universitet išsilavinimą arba jam prilygimamą-notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi. 2.Kvazi-teismų sprendimų apskundimo galimybės adm procesinė reikšmė. Sprendimo apskundimo galimybė-svarb rodiklis. Paprastai rekomendacinių kvazi-yeismų sprendimų niekur pasaulyje negalima apskųsti, bet Lietuvoje žinomas atvejis, kada Seimo kontrolierių įstaigos sprendimas buvo apskųstas teismui. Dažniausiai privalomi kvazi-teismų sprendimai gali būti skundžiami teismui. Kvazi-teismų sprendimai paprastai prilyginami pirmos instatncijos teismo sprendimui, todėl juos apskųsti galima aukštesniam teismui (paprasati vadinamu Apeliaciniu teismu). Tose valstybėse, kur veikia spec adm teismai, kvazi-teismų sprendimai skundžiami aukštesniems adm teismams. Be to, neretai kvazi-teismų sprendimai t.b skundžiami aukštesniam kvazi-teismui. Pvz., Anglijoje Imigracijos arbitrų priimtus sprendimus galima skųsti apeliaciniam imigracijos tribunolui ir tik po to galima kreiptis į teismą. Tais atvejais, kada institucija užsiima administravimu, ir tuo pačiu sprendžia iš tos pačios institucijos administravimo veiklos kylančius ginčus, kvazi-teisminis sprendimas kai kuriais atvejais g.b skundžiamas atitinkamos srities ministrui. Be to, reikia pažymėti, jog pasitaiko ir tokių kvazi-teismų (pvz., Anglijoje veikia taip vadinami “vidiniai” tribunolai, sprendžiančius administracijos viduje iškylančius ginčus), kurių sprendimų iš viso negalima apskųsti. 3.Teisės taikymas kaip teisės normų įgyvendinimo forma.Atn taikymas yra viena iš Atn įgyvendinimo (realizavimo) formų. Tai įstatymo sureguliuota kompetetingų v.v.i ar jų pareigūnų valstybinė valdinga veikla sprendžiant pgl Atn konkrečias valdymo bylas. Atn taiko tik kompetetingos v.v.i ir jų pareigūnai, o įst numatytais atvejais ir visuom organizacijos. Atn taikymas įgyvendinamas t.t procesine tvarka. Taikymu užtikrinama ir kt teisės normų realizavimo formų įgyvendinimas. Taikymo stadijos: 1.faktinių bylos aplinkybių nustatymas. 2.T.n pasirinkimas pgl tas aplinkybes. 3. T.n prasmės ir turinio išaiškinimas. 4.Sprendimo dėl bylos priėmimas 5.Priimto sprendimo vykdymo užtikrinimas. Taikymo kryptys: 1. Reguliacinė (pozityvi kūrybiška veikla taikant normas, kurias taikant sprendžiami konkretūs valdymo klausimai); 2. Teisės apsaugos-tai subjektinių teisių gynimas, ginčų dėl valdymo sferos sprendimas, valstybinės prievartos priemonių taikymas asmenims, pažeidusiems Atn. 4.Proporcingumo principas. Proporcingumas įvardina pagrindinę teisingumo koncepciją, sustiprinančią individualių teisių apsaugą, bet sunku apstrakčiai apibrėžti tikslią šio principo reikšmę ir apimtį. Galima būtų teigti, kad principo esmė yra ta, kad tada, kai reikia išsirinkti vieną iš kelių priemonių, išeitis turėtų būti mažiausiai komplikuota priemonė, o atsiradę nuostoliai negali būti neproporcingi pasiektiems tikslams. Bendras ruožas yra tas, jog reikia nustatyti aptariamos priemonės pasirinkimo būtinybę ar jos tinkamumą. Šis principas reikalauja, kad naudojamos priemonės atitiktų tą tikslą, kuriomis siekiama. Todėl nukrypti nuo bendros taisyklės leidžiama tik tiek, kiek yra būtina keliamiems tikslams pasiekti.Bausmės t.b proporcingos pažeidimo sunkumui. O t.t ratui asmenų neturi būti užkraunama sunki našta vien tik tam, kad pasiektų kokį nors tikslą, mažai reikšmingą kt asmenims. 26 Bilietas. 1.Atstovavimo administraciniame teisme sąvoka ir rūšys. Atstovai-tai asmenys,kurie įstatymo ar susitarimo yra įgalioti atstovauti teisėtiems nukentėjusiojo ar pažeidėjo ineresams. ??????????????????? 2.Skundo (prašymo) padavimas, priėmimas ir pasirengimas jį nagrinėti Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje. Skundo (prašymo) teisė. Su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos. Skunde, prašyme turi būti nurodyta: 1. komisijos, kuriai skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas; 2.pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jurid.a pavadinimas, buveinė) taip pat atstovo, jeigu jis yra vardas, pavardė, pareigos,arba institucijos pavadinimas, buveinė; 3. Tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, pareigos, arba institucijos pavadinimas, buveinė; 4.trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos. 5.konkretus skundžiamas veiksmas ar aktas, jo įvykdymo data. 6.aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus ir tai patvirtinantys įradymai, liudytojų vardai, pavardės, kt įrodymų buvimo vieta. 7.pridedamų dokumentų sąrašas.8. skundo prašymo surašymo data ir vieta. Skundą (prašymą), teikiamą Vyr adm ginčų komisijai, priima šios komisijos narys. Skundas g.b [aduotas Vyr adm ginčų komisijai tiesiogiai arba siunčiamas paštu ne vėliau kaip pr mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba per 2mėn nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas. Prašyme Vyr ginčų komisijai t.b suinteesuotųjų šalių rekvizitai, prašymo pateikėjo vardas, pavardė, parašas. Visi gautiji skundai t.b įregistruoti skundų registravimo žurnale ir kompjuteryje. Administracinių ginčų komisijų teisės rengiant medžiagą posėdžiui : 1. Administracinių ginčų komisija turi teisę reikalauti iš viešojo administravimo subjekto, priėmusio ginčijamą individualų administracinį aktą ar įvykdžiusio skundžiamą veiką, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusių su posėdžiui rengiamu klausimu, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės ir savivaldybių tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko. 2. Komisijos reikalaujama medžiaga ar dokumentų kopijos turi būti jai perduoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos, jeigu pati komisija nenustato kito termino. Prireikus komisija terminą gali pratęsti. 3. Prireikus komisijos nariai ar jų įgalioti asmenys gali tirti skundą (prašymą) vietoje. 3. Teisės taikymas vykdomosios valdžios institucijų ir tarnautojų veikloje. Teisės taikymas-tai vienas iš teisės normų įgyvendinimo (relizavimo) formų. Atn taikymas-tai įstatymo sureguliuota kompetetingų v.v.i ar jų pareigūnų valstybinė valdinga veikla, sprendžiant pagal Atn konkrečias valdymo bylas.???????????? 4. Lygiateisiškumo arba nediskriminacijos principas. Vienodos situacijos t.b traktuojamos vienodai arba kitaip tariant, jos neturi būti traktuojamos skirtingai, nebent egzistuoja objektyvus tokio skirtingo traktavimo pateisinimas. Šio principo logiška išvada yra ta, kad skirtingos situacijos gali, o kartais ir privalo būti traktuojamos skirtingai. Šis principas sutartyje turi dvi konkrečias išraiškas: a)vyrai ir moterys t.b lygiateisiai; b)valstybė narė negali atimti iš savo piliečių teisių, kurias EEB sutartis įpareigoja jai suteikti kt valstybių narių piliečiams. 27 Bilietas 1.Kvazi-teismo paskirtis, atliekamos funkcijos ir esminės savybės. Kvazi-teismų sukūrimu siekiama papildyti administracinės justicijos sitemą. Kvazi-teismas-tai institucija, panaši į teismą, tai tarsi teismas. Jis-kaip žmg teisių įgyvendinimo garantas. Kvazi-teismas siekia supaprastinti ginčų nagrinėjimo procesą ir t.p kiek įmanoma užtikrinti nešališką ginčų nagrinėjimo galimybę ir teisingų sprendimų priėmimą. Kvazi-teismo esminės savybės: A) Jis neturi tikslo formuoti vienongos praktikos, jie yra orientuoti daugiau į greitą ir objektyvų konkretaus adm ginčo išsprendimą; B)Kv-teismai yra labai įvairūs, todėl ir jų sprendimai turi nevienodą galią: vienų sprendimai yra privalomi, okt-rekomendaciniai, pvz., ombudcmeno priimami sprendimai. C)kv-teismuose ginčus sprendžia ne tik teisėjai, bet ir atitinkamos administravimo srities, kurioje kyla ginčai, specialistai. Atsižvelgiant į kv-teismų įvairovę, reikia pripažinti, jog atskiros kvazi-teisminės institucijos atlieka ir daugiau svarb funkcijų, pvz., klasikinis ombudcmenas ne tik gina piliečius nuo pareigūnų piktnaudžiavimo, atlieka Parlamentinę valstybės institucijų veiklos kontrolę, bet ir padeda tobulinti viešąjį administravimą, įtakoja teisėkūros procesą, prisideda prie nusikaltimų atsklidimo. Kt pobūdžio kvazi-teismai be ginčų sprendimo taip pat gali vykdyti administravimo funkcijas, pvz., išduoti leidimus, licenzija. Kvazi-teismo atliekama adm ginčų sprendimo funkcija: Kvazi-teisminiam teisės taikymui, kaip ir teisminiam, būdinga ginčo faktinio ir teisisnio aspektų analizė, teisės aiškinimas, įvr vertybių ir sprendimo alternatyvų vertinimas ir derinimas. Kvazi-teismai paprastai nagrinėja tik vienos rūšies administracinius ginčus, tuo jie ir skiriasi nuo bendrosios kompetencijos ir net nuo spec-adm teismų, kurie nagrinėja praktiškai visus administravimo veikloje iškilusius ginčus (pvz., pabėgėlių komisija, Imigracijos arbitrai). 2.Institucijos (pareigūnai), įgalioti pradėti ir atlikti tyrimą adm teisės pažeidimo byloje. Adm teisenoje dalyvaujantys subjektai skirstomi į: 1. Subj, turinčius viešąjį interesą; 2. Sub, turinčius privatų interesą; 3. Asmenys ir institucijas, atliekančius pagalbinį vaidmenį procese; 4. Subjektus, dalyvaujančius vykdymo procese. ATPK 216str nurodoma, kad AT pažeidimų bylas nagrinėja: 1. Adm komisijos prie savivaldybių tarybų; 2. Savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai; 3. Rajonų (miestų) apylinkių teismai (apyl teismų teisėjai); 4. Policija, valstybės inspekcijos ir kt LR tam įgaliotos institucjos (pareigūnai). Iš viso adm teisės pažeidimų bylas nagrinėja 49 institucijos ir pareigūnai (ATPK 221-247str). Ekspertai, specialistai, vertėjai_tai kviestiniai asmenys, atliekantys pagalbinį vaidmenį procese. Vieni suteikia informacijos apie bylos faktus, tuo padėdami išaiškinti objektyvią tiesą, kiti reikalingi tvirtinant įrodymus, užtikrinant būtinas teisesnos sąlygas. Ekspertas adm teisės pažeidimo byloje skiriamas tuomet, kai reikalingos spec žinios, ar kai reikia paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Eksperto teisės ir pareigos nustatytos ATPK 277str. Vertėjas skiriamas pareigūno, nagrinėjančio adm teisės pažeidimo bylą. 3.Administracinių procedūrų samprata viešojo administravimo įstatyme. Administracinė procedūra ir jos šalys: 1. Administracinė procedūra - pagal šį ir kitus įstatymus viešojo administravimo subjektų atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmenų prašymą (pareiškimą, visuomenės informavimo priemonėse pateiktą informaciją ar tarnybinį valstybės ar savivaldybės tarnautojo pranešimą) bei priimant dėl jo sprendimą. 2. Administracinės procedūros šalys - viešojo administravimo procedūroje dalyvaujantys subjektai: asmuo (pareiškėjas) ir (arba) jo atstovas, besikreipiantys į viešojo administravimo instituciją, arba asmuo, dėl kurio pažeistų teisių yra inicijuota procedūra, atstovaujantys vienai šaliai, ir viešojo administravimo institucija, atstovaujanti kitai šaliai. Viešojo administravimo procedūroje pareiškėjui arba jo atstovui turi būti laiduojama galimybė nevaržomai naudotis savo teisėmis. 4.Gero administravimo principas, kaip principas, išplėtotas Europos Teismo, skirstomas į 4gr.: 1. Administracinis sąžiningumas. Reiškia, kad Komisijos elgesys t.b inter[retuojamas atsižvelgiant į tai, kokia tam tikru metu jai prieinama informacija, o ne į tai, ko ji nenumatė dėl neapdairumo. 2. Nuoseklumas_reikalavimas Bendrijos institucijoms elgtis nuosekliai.. 3.Kruopštumas-tai pareiga laiku atsakyti į paklausimus bei laiku atlikti veiksmus. 4. Informavimas prilyginamas kruopštumui-tai pareiga neklaidinti, paaiškinti ir pagrįsti. 28. Bilietas 1.Pasiruošimas administracinės bylos nagrinėjimui. Bylos nagrinėjimas yra svarb administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadija. Ši stadija prasideda nuo pasiruošimo nagrinėti bylą. Pasiruošim etape išsprendžiama daug svarb klausimų, kurie turi užtikrinti tolesnį sėkmingą bylos nagrinėjimą ir galutinį jos išsprendimą, laikantis visų AT principų. Tie klausimai apibrėžti ATPK 280str.: 1.Ar tas pareigūnas, kuris gavo bylą kompetetingas ją nagrinėti, t.y ar byla jam žinybinga. 2.Ar teisingai surašytas protokolas ir kt adm teisės pažeidimo bylos medžiaga. 3.Ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą. ATPK nedetalizuoja, kaip tai turėtų būti padaryta. Praktikoje, nagrinėjimo laikas ir vieta nurodomi adm teisės pažeidomo protokole ir pažeidėjas apie tai supažindinamas pasirašytinai. Kt teisesnos dalyviams dažniausiai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nepranešama, išskyrus atvejus, kai byla yra sudėtinga ir tyrimo metu surinktuose dokumentuose įžvelgtini prieštaravimai ir pan. Praktikoje tiek nukentėję, tiek liuditojai į bylos nagrinėjimą atvyksta retai, todėl, manyčiau, kad tyrimo metu paaiškinimuose ir kituose procesiniuoseė dokumentuose įtvirtintus liudytojų parodymus reiktų pripažinti tinkamais įrodymais, kad užtikrintų bylos nagrinėjimo operatyvumą, efektyvumą ir ekonomiškumą. 4.Ar reikia išreikalauti papildomą medžiagą. Jei institucija, nagrinėjanti bylą mato, kad surinkti ne visi įrodymai, nepadarytos reikiamos ekspertizės, nėra būtinų dokumentų, be kurių negalima teisingai išspręsti bylos, jis prieš pradėdamas nagrinėti bylą, turi surinkti trūkstamą medžiagą pats, arba grąžinti ją tyrusiam pareigūnui papildyti. 5.Ar tenkintini, ar atmestini adm atsak traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pgl įstatymą, advokatų ar kt įgaliotų atstovų prašymai. Prašymai gali būti įvairūs: iškviesti liudytojus, paskirti vertėją, atlikti ekspertizę ir pan. Bet ATPK nenurodo, kokiame procesiniame dokumente turi būti išspręsti šie klausimai kai byla nagrinėjama vienasmeniškai, o dažniausiai taip ir yra. Manu, kad atmesti prašymą būtų galima tik priėmus motyvuotą nutarimą. Taigi, išsprendus visus šiuos klausimus galima pereiti prie kt bylos nagrinėjimo etapo-bylos nagrinėjimo iš esmės. 2. Mokestinių ginčų nagrinėjimas mokestinių ginčų komisijoje. Mokestinių ginčų komisija (MGK) nagrinėja tuos mokestinius ginčus, kuriuos išnagrinėjo centrinis mokesčių administratorius, taip pat mokestinius ginčus, kilusius tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus, kai centrinis mokesčio administratorius per šio įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo, bei mokestinius ginčus, kilusius tarp mokesčio mokėtojo ir centrinio mokesčio adminstratoriaus. Skundas MGK pateikiamas per 20d nuo cent mokesčio administratoriaus sprendimo gavimo dienos arba per 20d nuo termino sprendimui priimti pasibaigimo dienos. Cent mokesč administratorius per 3 darbo dienas parengia mokestinio ginčo bylą ir perduoda ją MGK. MGK nagrinėja skundus tik dėl to vietos mokesčių administratoriaus sprendimo, kuris prieš tai buvo apskųstas centr mokesč administratoriui. MGK skundą nagrinėja tik tada, kai sundas paduotas pgl Mokesčių adm įst reikalavimus. Sprendimai priimami MGK balsų dauguma. MGK priima vieną iš šių sprendimų: 1. Patvirtina mokesčio administratoriaus sprendimą; 2. Panaikina mokesč adm sprendimą; 3. Iš dalies patvirtina ar panaikina mokesč adm sprendimą; 4. Visiškai ar iš dalies pakeičia mokesč adm sprendimą, kurį mokesčio mokėtojas skundžia. MGK sprendimą priima per 60d nuo skundo gavimo dienos. Priėmus sprendimą mokesčio mokėtojas nedelsiant informuojamas raštu. Apie sprendimą MKG informuoja ir centr mokesč administratorių. 3.Norminių ir teisės taikymo aktų leidyba įgyvendinant vykdomąją valdžią. ?????????????????????????????????? 4.Administracinio sąžiningumo principas. Administracinis sąžiningumas. Reiškia, kad Komisijos elgesys t.b inter[retuojamas atsižvelgiant į tai, kokia tam tikru metu jai prieinama informacija, o ne į tai, ko ji nenumatė dėl neapdairumo. Bendrijos institucijos privalo laikytis adm sąžiningumo principo net ir ginčuose su savo personalu. Taigi, sąžiningumo principu turi būti pagrįsti ir santykiai tarp Bendrijos administracijos ir jos pareigūnų. 29 Bilietas 1. Teisėjo veiksmai, gavus skundą (prašymą). Skundo (prašymo) trūkūmų šalinimas. Skundo (prašymo) priėmimas: 1. Gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. 2. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu: 1) skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų; 2) byla nepriskirtina tam teismui; 3) pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo); 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) skundą (prašymą) paduoda neveiksnus asmuo; 7) skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo; 8) praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. 3. Nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą). Nutartyje taip pat turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą) toks mokestis buvo sumokėtas. Teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui. Dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis skundas. Įsiteisėjus nutarčiai, skundas (prašymas) grąžinamas pareiškėjui. 4. Jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. 2.Įstatymų rengimas, poįstatyminių valdymo srities teisės aktų leidyba ir teisės taikymas įgyvendinant valstybinį valdymą. Demokratinėje valstybėje piliečiai perduoda įst leidimų teisę Parlamentui, kuris savo ruožtu dalį savo diskrecijos perduoda vykdomajai valdžiai (administracijai). Nors LR Konstituc numatyta, kad LR Vyriausybė vykdo įst ir LR Seimo nutarimus dėl įst įgyvendinimo, tačiau įstatymų vykdymui Vyriausybė kuria poįstatyminius teisės aktus, vadinasi, taip pat tampa teisėkūros subjektu. Ir tuo dar nesibaigia legislatyvinės diskrecijos delegavimas-Vyriausybė gali perduoti dalį iš Parlamento gautos diskrecijos ministerijoms, o šios savo ruoštu taip pat gali perduoti dalį deleguotos diskrecijos žemesniai institucijai ar pareigūnui. V.v.i teisės taikymo veiklai teinės formos požiūriu yra būdingi visi bruožai, esminiai požymiai ir pagr funkcijos, apibrėžiančios bet kokios valstybinės institucijos teisės taikymo veiklą. Teisės taikymo procesas apima visas vykdomųjų, tvarkomųjų institucijų veiklos krypri, kuriose jos aktyviai veikia įgyvendindamos savo uždavinius. Šis poveikio į visuomeninius santykius aktyvumas, lyginant su teismu ir prokuratūra, yra išskirtinis jų teisinės veiklos bruožas. Vvi teisės taikymo veikla skiriasi nuo kt institucijų tokios pat veiklos pgl savo tikslinę paskirtį. Vvi leisdamos teisės aktus, įgyvendina valdingus įgaliojimus, konkrečiais nurodymais mobilizuoja materialinius ir žmogiškuosius resusrsus, spręsdamos keliamus uždavinius paskirsto personalą, tobulina valdymo aparato struktūrą, įgyvendina valdymo grandžių koordinavimą ir pan. Konkrečios keliamų tikslų nuostatos turi organizacinį arba reguliacinį pobūdį. Priklausomai nuo to formuojasi atskirų rūšių procesų struktūra. Valstyb valdyme išsiskiria dvi pagr teisės taikymo formos: 1. Operatyvinė vykdomoji ir 2.Jurisdikcinė. 3. Licencijų ir leidimų sistema ir jos paskirtis. Licencija suteikia teisę vykdyti tam tikrą veiklą tik pgl užfiksuotas joje kryptis ir rodiklius. Atitinkam valdymo institucija privalo vykdyti įmonių, organizacijų, kurioms išduotos licenzijos veiklos kontrolę pagal tai, kai yra laikomąsi kontrolinių normatyvų. Tuo atveku, kai jie yra pažeidžiami, licencija gai būti atimta. Klausimas dėl licencijos išdavimo yra apsvarstomas per 15d nuo paraiškos padavimo dienos. Atsisakymas išduoti licenciją gali būti apskųstas teismine tvarka. Gaudamas licenciją gavėjas sumoka fiksuotą vienkartinį mikestį-licencujinę rinkliavą, kurios dydis veikloms yra nustatytas. Licencijavimas-tai ypatingo oficialaus patvirtinimo (pripažinimo)procedūra, susijusi su ūkinio subjekto teise vykdyti t.t rūšies veiklą laikantis taisyklių, norminių reikalavimų ir satndartų. Leidimų rėžimas yra taikomas piliečiams ir jurid.a. Šis rėžimas reiškia, kad jie turi teisę paduoti pareiškimus dėl leidimo padaryti vieną ar daugiau veiksmų; atitinkamų pareigūnų ar institucijų sprendimas duoti leidimą arba jo nesuteikti; legalią galimybę asmeniui įsigyti norimą teisę arba atlikti veiksmus (įsigyti šaunamąjį ginklą ir pan.), prisiimti papildomus įsipareigojimus. Leidimo galiojimas baigiasi ir priklauso nuo konkrečių juridinių faktų-pareiškėjo atsisakymas, jis atlieka priešingus įst veiksmus ir t.t. valstybinė institucija vykdo asmenų veiksmų šioje srityje adm priežiūrą. 4.Nuoseklumo principas. EB institucijos, vykdydamos savo funkcijas, turi elgtis nuosekliai. 30 Bilietas 1.Valdymo srities teisės aktų laikymosi priežiūra ir kontrolė. ??????????????????????/ 2.Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčio administratoriais LR mokesčių administravimo įst ir kt įstatymai laiko Valstybinę mokesčių inspekciją, LR muitinę, Aplinkos minosteriją ar jos įgaliotą instituciją. Mokesčių inspekcija: Valstybinė mokesčių inspekcija yra valstybės institucija, įsteigta prie Finansų ministerijos, finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų lėšų bei atskaitinga finansų ministrui. Ją sudaro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos) ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios yra juridiniai asmenys, turintys savo sąskaitas banke, antspaudus ir bendrą simboliką. Valstybinės mokesčių inspekcijos struktūra : 1. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro: 1) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos - centrinis mokesčio administratorius; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos - vietos mokesčio administratoriai. 2. Vietos mokesčio administratorius pavaldus ir atskaitingas centriniam mokesčio administratoriui. 3.Valdymo srities teisės aktų laikymosi priežiūra ir kontrolė. 4. Kruopštumo principas. Tai pareiga laiku atsakyti į paklausimus bei laiku atlikti veiksmus. 31 Bilietas 1.Skundo (prašymo) pateikimo terminai, praleisto termino atnaujinimas. Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijoms terminai: 1. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas. 2. Tais atvejais, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareigų ar vilkina priimti sprendimą, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas laikas. Kiti skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminai : 1. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. 2. Jeigu viešojo ar vidaus administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. 3. Terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi. Praleisto termino atnaujinimas : 1. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. 2. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas). 3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundas grąžinamas pareiškėjui. 4. Atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą, administracinis teismas išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš esmės. 2.Teisė apskųsti neįsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą. NEĮSITEISĖJUSIŲ TEISMO SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS : Apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimas : 1. Apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų nutarimų bylose dėl administracinių teisės pažeidimų apskundimas : Apylinkių teismų ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 3.Teisinę reikšmę turinčių faktų registravimas-administracinis procesas ar techninis veiksmas. ?????????????????????/ 4.Informavimo principas. Tam tikra prasme informavimą galima traktuoti kaip kruopštumo aspektą. Pvz., jei Komisija išsiunčia paprastą, o ne registruotą laišką dėl antidempingo procedūrai svarbios informacijos, ir dėl to nėra jokių garantijų, kad adresatas jį tikrai gaus, laikoma, jog pareiga teikti informaciją, numatytą pagrindiniame antidempingo reglamente, nebuvo tinkamai įvykdyta. Tam tikra prasme informavomo lygis privalomas vadovaujantis gero administravimo principais gali sutapti su natūralaus teisingumo principais. Pateiktini 3 aspektai, kurie gali būti plačiaja prasme susijusiais su informavimu. 1. Pareiga neklaidinti (Bendrijos institucijos pateikę klaidingą informaciją turėtų atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius); 2. Pareiga paaiškinti (tai reikalavimas pateikti paaiškinimus, ypač tada, kai su asmeniu ar prekybininku elgiamasi ne taip, kaip jis galėtų tikėtis pgl bendrą Bendrijos teisę); 3. Pareiga pagrįsti (sutartyje nurodoma, kad EP ir ET bendrai priimtuose reglamentuose, direktyvose bei sprendimuose, taip pat tokiuose aktuoseė, kuriuos priima Taryba arba Komisija privalo būti įvardytos juos priimti paskatinusios priežastys ir visi pasiūlymai ar nuomonės, kuriuos pgl šią sutartį reikėjo gauti. Taigi aktai, kurie remiantis sutarčių apibrėžimais, yra įpareigojantys, privalo būti pagrįsti.). 32 Bilietas 1.Reikalavimai skundui (prašymui). Skundo (prašymo) forma ir turinys: 1. Skundai (prašymai) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu. 2. Skunde (prašyme) turi būti nurodyta: 1) komisijos ar teismo, kuriam skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas; 2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas; 3) tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė; 4) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė); 5) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; 6) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; 7) pareiškėjo reikalavimas; 8) pridedamų dokumentų sąrašas; 9) skundo (prašymo) surašymo vieta ir data. 3. Skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Skundo (prašymo) priedai: 1. Prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, - atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jei būtina, - dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. 2. Išskyrus šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. 3. Skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. 3.LR Konstitucija ir jos taikymo administraciniame procese problemos. ????????????????????????? 4.Gero administravimo normų nesilaikymo padariniai. Tais atvejais, kai gero administravimo normos, reikalaujančios pagrįsti aktus, yra tiesiogiai įtvirtinamos bendrijos teisėje, jų nepaisymas bus traktuojamas kaip sutarties ar bet kokios teisės normos, susijusios su minėtų normų taikymu, pažeidimas arba esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas. Todėl teisės aktas, priimtas remiantis pažeista norma ar kuriame įtvirtintas toks pažeidimas gali būti panaikintas. Nerašytinių gero administravimo principų pažeidimas g.b anuliavimo priežastimi, jei nebuvo laikomąsi „procedūrinės tvarkos“. Gali būti skirtas įpareigojimas atlyginti nuostolius tada, kai žala padaroma nesilaikant gero administravimo reikalavimų, pvz., nepakankamai kontroliuojant pareigūnų pareiškimus įmonėms, ar delsiant ištaisyti neteisingą informaciją. Dažniausiai, kai gero administravimo principų nesilaikė EB institucija, nors tai tiesiogiai nedaro įtakos priimtų priemonių teisėtumui, ji g.b įpareigota atlyginti išlaidas, jei pareiškėją suklaidino t.t engiama priemonė ar jam nebuvo perduota atitinkama informacija. 33 Bilietas 1.Kreipimosi į administracinį teismą tvarka. Skundo (prašymo) padavimas administraciniam teismui dėl komisijos sprendimo : 1. Atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. 2. Tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. 3. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Kiti skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminai : 1. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. 2. Jeigu viešojo ar vidaus administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. 3. Terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi. Praleisto termino atnaujinimas : 1. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. 2. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas). 3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundas grąžinamas pareiškėjui. 4. Atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą, administracinis teismas išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš esmės. 2. Teisinę reikšmę turinčių faktų registravimas. ??????????????????/ 3.Vietos mokesčio administratoriaus darbo organizavimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos struktūra : 1. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro: 1) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos - centrinis mokesčio administratorius; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos - vietos mokesčio administratoriai. 2. Vietos mokesčio administratorius pavaldus ir atskaitingas centriniam mokesčio administratoriui. Vietos mokesčio administratoriaus darbo organizavimas : 1. Teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų skaičių bei jų teritorines veiklos zonas nustato finansų ministras Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų inisterijos viršininko teikimu.2. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos struktūrą tvirtina teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, atsižvelgdamas į centrinio mokesčio administratoriaus metodinius nurodymus ir rekomendacijas. 3. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininką skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas, suderinęs su finansų ministru Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas atskaitingas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkui. 4. Bendrųjų EB teisės principų statusas ir jų naudojimas. Ne visų EB teisės principų statusas yra vienodas, ir todėl jų pažeidimas sukelia nevienodas teisines pasekmes. Dažniausiai bendrieji principai, siekiant užtikrinti teisės aktų galiojimą, tampa interpretavimo gairėmis, o ne teisės aktų galiojimo kriterijais. Bendaraisiais Bendrijos teisės principais galima naudotis derinant juos su ktš teismo interpretavimo būdais-tiksliniu bei teleologiniu interpretavimu ar su apdairumu teisės aktų taikymo analogijis būdu kt situacijose, nepatenkančiose į jų pateiktų nuostatų reguliavimo sritį. Bendrųjų bendrijos teisės principų statusas ir naudojimas pasireiškia ir galiojimo kriterijumi. Kaip pvz., galima pasakyti tai, kad nors pažeidus Bendrijos pirmenybės teikimo (preferencijos) principą ginčijama priemonė gali būti ir nepripažinta negaliojančia, tuo tarpu pažeidus nediskriminacijos, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, teisės būti išklausytam principus, bendrijos aktas gali būti anuliuotas. Galiojimo klausimai g.b keliami teisme, pateikiant ieškinį dėl anuliavimo, pareiškimą dėl negaliojimo, susijusį su tiesioginiu ieškiniu, pateiktu teisme, nacion teismo kreipimesi arba ieškinio kontekste. Valstybių narių galios yra ribojamos bendraisias principais tais atvejais, kai Bendrijos teisė jas įgalina nustatyti tam tikrus apribojimus veiklai, kuri priešingu atveju yra leidžiama ar reikalaujanti leidimo pagal Bendrijos teisę. 34 Bilietas 1. Skundo (paršymo) teisė. Su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos. 2. Bendrojo administracinio proceso stadijos. Teisnio proceso stadiją galima būtų apibūdinti kaip dinamišką, sąlyginai uždarą visumą teisiškai įtvirtintų būdų, metodų, formų, išreiškiančių arba nulemiančių griežtą ir nenukrypstamą procesinių reikalavimų, atspindinčių procesinės veiklos erdvės ir laiko aspektus, bei užtikrinančių loginę-funkcinę seką, atliekant konkrečius veiksmus, nukreiptus galutiniam, materialiai sąlygoto teisinio procesinio rezultato pasiekimui, įvykdymą. Visas administracinis procesas vyksta kaip sistemingų, keičiančių vienas kitą, bet tarpusavyje susijusių procesinių veiksmų visuma, kurią galima suskirstyti į t.t vystymosi fazes arba stadijas. Kv stadijoje atliekami t.t veiksmai, kurie įgyvendina tik tai stadijai būdingus uždavinius. Stadijos tarpusavyje glaudžiai susijusios, nes kt prasideda tiik po to, kai užbaigiama prieš tai buvusi ir naujos stadijos pradžioje patikrinama tai, kas atlikta anksčiau. Skirtingi autoriai nevienodai skiria adm teisės pažeidimų bylų teisenos stadijas. Dauguma skiria 4 adm teisės pažeidimų bylų teisesnos stadijas: administracinį tyrimą, bylos nagrinėjimą, nutarimo peržiūrėjimo, nutarimo vykdymą. LR ATPK teisenos stadijos tiesiogiai neužfiksuotos, bet būtų galima išskirti tokias adm teisės pažeidimų bylų teisenos stadijas ir etapus: 1.Administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylos iškėlimo ir tyrimo stadija: a)bylos iškėlimo etapas; b)faktinių bylos aplinkybių nustatymo etapas; c)procesinis tyrimo rezultatų įforminimo rezultatas; d)medžiagos perdavimo pgl žynibingumą etapas; 2.ATP bylos nagrinėjimo stadija: a)pasiruošimo nagrinėti bylą etapas; b)surinktos medžiagos ir bylos aplinkybių analizės etapas-t.y bylos nagrinėjim,as iš esmės; c)nutarimo priėmimo etapas; d)nutarimo nuorašo įteikimo etapas. 3. Nutarimo ATP byloke apskundimo stadija: a)skundo padavimo etapas; b) nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo etapas; c)sprendimo dėl nutarimo priėmimo irpaskelbimo etapas. 4.Nutarimo vykdymo stadija, t.y paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas: a) nutarimo nukreipimo vykdymui etapas; b)betarpiško nutarimo vykdymo etapas. 3. Vietos mokesčio administratoriaus darbo organizavimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos struktūra : 1. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro: 1) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos - centrinis mokesčio administratorius; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos - vietos mokesčio administratoriai. 2. Vietos mokesčio administratorius pavaldus ir atskaitingas centriniam mokesčio administratoriui. Vietos mokesčio administratoriaus darbo organizavimas : 1. Teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų skaičių bei jų teritorines veiklos zonas nustato finansų ministras Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų inisterijos viršininko teikimu.2. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos struktūrą tvirtina teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, atsižvelgdamas į centrinio mokesčio administratoriaus metodinius nurodymus ir rekomendacijas. 3. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininką skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas, suderinęs su finansų ministru Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas atskaitingas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkui. 4. Bendrųjų EB principų interpretavimas administraciniame procese. Bene akivaizdžiausias interpretuojant naudojamo bendrojo Bendrijos principo pavyzdys yra rėmimasis bendrojo teisinio tikrumo principu įtvirtinant, kad konkretaus sprendimo nuostatos taikomos tik nuo jo priėmimo dienos. Tačiau bendresne prasme galima teigti, kad dažniausiai bendrieji principai, siekiant užtikrinti teisės aktų galiojimą, tampa interpretavimo gairėmis, o ne teisės aktų galiojimo kriterijais. Bendraisiais Bendrijos teisės principais galima naudotis derinant juos su kt teismo interpretavimo būdais-tiksliniu bei teleologiniu interpretavimu ar su apdairumu teisės aktų taikymo analogijos būdu bei kt situacijose, nepatenkančiose į jų apibrėžtų nuostatų reguliavimo sritį. 35 Bilietas 1.Bylos iškėlimas civiliniame ir administraciniame procesuose. ATP bylos iškėlimas yra pradinė ATP bylų teisenos stadija. Joje atliekami procesiniai veiksmai, kuriais siekiama nustatyti bylos aplinkybes ir jas užfiksuoti, t.y sukurti tinkamas sąlygas tam, kad byla būtų išnagrinėta objektyviai, visapusiškai, laiku. Pgl adm teisės teoriją ATP byla keliama esant vadai ir pagrindui. Pagrindas-tai asmens veika, turinti ATP požymių. Pagrindas g,b faktinis (teisena nepradedama vien todėl, kad faktiniai duomenys apie pažeidimą netampa žinomi pareigūnams, turintiems teisę ją pradėti) ir formalus (atitinkami pareigūnai gauna informacijos apie tai, kad padarytas ATP, atlieka procesinius veiksmus, kurie sukuria procesinius teisinius santykius). Teisenai pradėti būtinas formalus teisinis pagrindas. Vada-tai informacija apie teisės pažeidimą, betarpiškas pareigūnų, atliekančių adm priežiūrą kontaktas su teisės pažeidimu ir pažeidėju. Apie ATP bylos iškėlimą galima kalbėti tik kaip apie psichinį, valinį aktą, kuris nėra fiksuojamas išoriškasi. Iškėlęs adm bylą, paregūnas tuo pačiu nustato įrodymų rinkimo pradžią. Bylos iškėlimas civ procese????????????????????????????? 2. Teisės taikymo įgyvendinant valstybinį valdymą bendroji samprata. Demokratinėje valstybėje piliečiai perduoda įst leidimų teisę Parlamentui, kuris savo ruožtu dalį savo diskrecijos perduoda vykdomajai valdžiai (administracijai). Nors LR Konstituc numatyta, kad LR Vyriausybė vykdo įst ir LR Seimo nutarimus dėl įst įgyvendinimo, tačiau įstatymų vykdymui Vyriausybė kuria poįstatyminius teisės aktus, vadinasi, taip pat tampa teisėkūros subjektu. Ir tuo dar nesibaigia legislatyvinės diskrecijos delegavimas-Vyriausybė gali perduoti dalį iš Parlamento gautos diskrecijos ministerijoms, o šios savo ruoštu taip pat gali perduoti dalį deleguotos diskrecijos žemesniai institucijai ar pareigūnui. V.v.i teisės taikymo veiklai teinės formos požiūriu yra būdingi visi bruožai, esminiai požymiai ir pagr funkcijos, apibrėžiančios bet kokios valstybinės institucijos teisės taikymo veiklą. Teisės taikymo procesas apima visas vykdomųjų, tvarkomųjų institucijų veiklos krypri, kuriose jos aktyviai veikia įgyvendindamos savo uždavinius. Šis poveikio į visuomeninius santykius aktyvumas, lyginant su teismu ir prokuratūra, yra išskirtinis jų teisinės veiklos bruožas. Vvi teisės taikymo veikla skiriasi nuo kt institucijų tokios pat veiklos pgl savo tikslinę paskirtį. Vvi leisdamos teisės aktus, įgyvendina valdingus įgaliojimus, konkrečiais nurodymais mobilizuoja materialinius ir žmogiškuosius resusrsus, spręsdamos keliamus uždavinius paskirsto personalą, tobulina valdymo aparato struktūrą, įgyvendina valdymo grandžių koordinavimą ir pan. Konkrečios keliamų tikslų nuostatos turi organizacinį arba reguliacinį pobūdį. Priklausomai nuo to formuojasi atskirų rūšių procesų struktūra. Valstyb valdyme išsiskiria dvi pagr teisės taikymo formos: 1. Operatyvinė vykdomoji ir 2.Jurisdikcinė. Atn taikymas yra viena iš Atn įgyvendinimo (realizavimo) formų. Tai įstatymo sureguliuota kompetetingų v.v.i ar jų pareigūnų valstybinė valdinga veikla sprendžiant pgl Atn konkrečias valdymo bylas. Atn taiko tik kompetetingos v.v.i ir jų pareigūnai, o įst numatytais atvejais ir visuom organizacijos. Atn taikymas įgyvendinamas t.t procesine tvarka. Taikymu užtikrinama ir kt teisės normų realizavimo formų įgyvendinimas. Taikymo stadijos: 1.faktinių bylos aplinkybių nustatymas. 2.T.n pasirinkimas pgl tas aplinkybes. 3. T.n prasmės ir turinio išaiškinimas. 4.Sprendimo dėl bylos priėmimas 5.Priimto sprendimo vykdymo užtikrinimas. Taikymo kryptys: 1. Reguliacinė (pozityvi kūrybiška veikla taikant normas, kurias taikant sprendžiami konkretūs valdymo klausimai); 2. Teisės apsaugos-tai subjektinių teisių gynimas, ginčų dėl valdymo sferos sprendimas, valstybinės prievartos priemonių taikymas asmenims, pažeidusiems Atn. 3.Valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojai. Valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojai: 1. Valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojus priima ir atleidžia iš darbo tos mokesčių inspekcijos, į kurią jie priimami dirbti, viršininkas. 2. Centrinis mokesčio administratorius nustato reikalavimus, pagal kuriuos yra atrenkami valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, taip pat procedūras, pagal kurias darbuotojai gali būti skiriami į aukštesnes pareigas bei didinami jų atlyginimai. Šie reikalavimai turi būti susiję tik su mokesčių inspekcijos darbuotojų sugebėjimu atlikti darbą pagal patvirtintas pareigines instrukcijas ir einamas pareigas. Mokesčio administratoriaus pareigos: 1) tvarko mokesčių mokėtojų ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus apskaitą; 2) kontroliuoja mokesčių į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus apskaičiavimą, sumokėjimą, išieško laiku nesumokėtus mokesčius ir delspinigius bei baudas, paskirtas pagal mokesčių įstatymus, taip pat grąžina permokas ir neteisingai išieškotus mokesčius, delspinigius bei baudas; 3) vykdo vietos savivaldybės sprendimus dėl mokesčių, rinkliavų ir atskaitymų į jos biudžetą bei fondus lengvatų teikimo; 4) paskirsto mokesčius ir kitas įmokas į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei fondus; 5) organizuoja konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto bei lobių apskaitą, įkainojimą bei realizavimą; 6) Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos pavedimu leidžia teisės aktus arba rengia jų projektus mokesčių įstatymams įgyvendinti; 7) konsultuoja mokesčio mokėtojus mokesčių mokėjimo klausimais; 8) teikia Finansų ministerijai pasiūlymus dėl mokesčių įstatymų, kitų teisės aktų, apmokestinimo tvarkos tobulinimo bei mokesčių administravimo gerinimo; 9) pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kvotėjų bei tardytojų nutarimus atlieka mokesčių mokėtojų ūkinės finansinės veiklos patikrinimus, revizijas; 10) kontroliuoja labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir naudojimą, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu; 11) atlieka kituose įstatymuose nustatytas pareigas. 2. Šio straipsnio pirmosios dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas atlieka vietinis mokesčio administratorius, o 6 ir 8 punktuose - centrinis mokesčio administratorius. Visuose kituose punktuose nustatytas pareigas atlieka ir vietinis, ir centrinis mokesčio administratorius. 3. Centrinis mokesčių administratorius koordinuoja, kontroliuoja bei metodiškai vadovauja vietos mokesčio administratoriaus darbui. 4.Bendrųjų EB teisės principų tikslinis interpretavimas. 36. 1. Ginčų dėl teismingumo sprendimas 2. Valstybinio valdymo pagrindinės teisės taikymo formos Taikomos dvi formos, kadangi v-binio valdymo inst-jų process.veiksmai atliekami 2-ose srityse:1.įgyvendinant reguliac.veiklos vykdomąsias tvarkomąsias f-jas ir iki teismo sprendžiant valdymo s-kių šalių ginčus, 2. taikant adm. Priev. Priemones. a)Operatyvinė-taikomoji- susijusi su valdymo inst. Pagr.f-jomis.Tokiais atvejais valst.valsdymo inst.taiko teisės normos dispoziciją.Vykdant šią formą, dažniausiai rengiami išvestiniai sprendimai.Prie valst.vald.inst. pagr.f-jų priskiriamos.:prognazavimas, pirminių valdymo sprendimų prėmimas, organizav., reguliav., kontrolė.Jos visos turi bendrą elementą-sprendimą, kadangi vykdant visas šias f-jas jis yra priimamas.Sprendimai skirstomi: a)prminius-apibrėžia valsdymo strateginius tikslus.b)išvestiniai-tikslus analitiškai nustatomus iš konkr. Vast.vald.institucijų ir valdomų obj.tarpusavio sąveikos apl.Šie sprendimai dažniausiai priimami teisės taikymo procese.,kadangi jų rengimas užtikrina t.n. konkretizavimą, konkr.teisės sant.atsiradimą, pasikeit.,pasibaig. 2. Lietuvos Respublikos įstatymo “Konsulinis statutas” administracinė teisinė funkcija b)jurisdikcinė- įgyvendinama tada, kai reikia atstatyti pažeistą t., taip pat taikant priev.visuom.sant-kių .sub-tams.Ji turi organizac.pob.ją įgyvendina tam tikros inst, kurių veiklą griežtai reglamentuoja t.n.Jos paskirtis – šalinti iš valdomos aplinkos destruktyvias situacijas,individualizuoti ir konkretizuoti t.n. taikymo sankcijas. 3. Mokestinių ginčų samprata Tai ginčas tar mokesčio mokėtojo ar mok. Išskaičiuojančio asm. Ir mok.administratoriaus ar jo pareigūno dėl akto patikrinimo ar mok.permokos skirtumo grąžinimo.Mok.mokėtojas gali ginčyti bet kokį mok.administratoriaus sprend. Ar jo pareigūno veiksmądėl jo ir šio veiksmo pasekmes.Mok.ginčus nagrinėja centr.mokesčių adminstratorius( ginčus kurie kyla tarp mok.mokėtojo ir vietos mokesčio adm.ar jo pareigūno, skundas paduodamas per vietos mok.administratorių), Mokestinių ginčų komisija (tuos ginčus, kuriuos išnagrinėjo centr.mok.adm.o taip pat tuos, kurie kilo tarp mok.mokėtojo ir mok.adm.kai centr.mok.adm-rius per įst.nustatytus terminus nepriėmė sprend., be to ginčus tarpmok.mokėtojo ir centr. Mok.adm.), teismas( skundą paduoda mok.mokėtojas, nesutinkantis su mok.komisijos sprend.ne vėliau kaip 20d. po Mok. Komisijos sprend. Gavimo d.). 4.Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo atsiradimo priežastys ir reikšmė- legalizuoti azart.lošimus,nustatyti automatų, stalų sk.laimėjimų išmokėjimą, apskritai-lošimų namų steigimo tvarką,licenzijų išdavimą, lošėjų ir lošimo organizatorių interesų ir t.apsauga.Mokesčių prasme azart.loš.legalizav.buvo svarbus,kadangi v-bės biudžetas pasipildo papildomais mok.Azart.lošimų organizav.tvarką prižiūri.V-binė lošimų priežiūros komisija. 5.Bendrieji Europos Bendrijos teisės principai turintys administracinę procesinę reikšmęPrincipai-pagr.idėjos,kuriomis remiantis t.b.sudaryta I f-nuoti atinkama vast.valsd.sis.tai tokios id,kurios yra objektvios ir apspindi real.tikrovę.Teisė būti išklausytam-tai( adm.t.princ.) aptartas vienuose pirmųjų ES personalo drausminių bylų ir nustatyta kad v-bių vyrbės turi suteikti savo tarnautojams galimybę pasiaiškinti dėl bet kokio jų atž.priimto drausmin. sprend.gero. Šis princ.reiškia gerą administrav.ir juo turi vadovautis EB inst.ir laikytis visose prieš asm.iškeltose bylose.Šis princ.reiškia t.išsakytim savo nuomonę-audi alteram partem.-tai atėjo iš Anglijos t.be įtvirtintas EŽTK,seimas ratifikavo 1995m. Proporc. prin- esmė- priemonės, kuriomis adm. teisės ir adm.proceso teisės subjektai sieka tam tikrų savo veikloje apibrėžtų tikslų,turi juos atitikti.Įtvirtintas ES steig.sutartyse.Lygybės-tiek ES teising.teisme tiek sprendžaint adm.bylas neturi būti diskriminuojama pagal rasę,tautybę, kalbą,relig.ir pan.Žmogaus t.laikymasis.EB inst. laikosi gero administrav.principų adm.sąžiningumas(teismo procese naudotis pateikta info,vėlgi nediskriminavimas),nuoseklumo-laikytis procedūrinių t-kių,vidaus t-kių EB ta.leidybos procese.adm.t-e-tai irgi reiškia įv.procedūr.t-klių, adm.proceso(skundų padavimo.bylos nagrinėimo ir pan) nuoseklumo laikymasis. 37. 1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija Šis teismas1. yra: a) apeliac.instanc.byloms,kurias išnagrinėjo adm.teismai, kaip pirmos instanc.teismaib)apeliac.inst.adm.t. pažeid.byloms, kurias iūšnagrinėjo apyl.teismai.c)vienintelė ir galutinė inst.byloms dėl adm.norm.ta.,kuriuos priėmė centr.v-binio administravimo subjektai,teisėtumo.d)galut.inst.byloms pagal skundus dėl Vyriaus.rinkimų komis.sprnd.ar neveik.,išskyr.tuos, kurie priskirti Konst.teismo komp.e)galut.inst.adm.bylų priskyrimo atitink.teismams klausimais.2.nagr.prašymus dėl proceso atnaujinimo adm.bylose.3.Formuoja vienodą adm.teismų praktiką taikant įst.4.veikia visoje LT.teritor. 2. Valstybinio valdymo pagrindinės teisės taikymo formos Taikomos dvi formos, kadangi v-binio valdymo inst-jų process.veiksmai atliekami 2-ose srityse:1.įgyvendinant reguliac.veiklos vykdomąsias tvarkomąsias f-jas ir iki teismo sprendžiant valdymo s-kių šalių ginčus, 2. taikant adm. Priev. Priemones. a)Operatyvinė-taikomoji- susijusi su valdymo inst. Pagr.f-jomis.Tokiais atvejais valst.valsdymo inst.taiko teisės normos dispoziciją.Vykdant šią formą, dažniausiai rengiami išvestiniai sprendimai.Prie valst.vald.inst. pagr.f-jų priskiriamos.:prognazavimas, pirminių valdymo sprendimų prėmimas, organizav., reguliav., kontrolė.Jos visos turi bendrą elementą-sprendimą, kadangi vykdant visas šias f-jas jis yra priimamas.Sprendimai skirstomi: a)prminius-apibrėžia valsdymo strateginius tikslus.b)išvestiniai-tikslus analitiškai nustatomus iš konkr. Vast.vald.institucijų ir valdomų obj.tarpusavio sąveikos apl.Šie sprendimai dažniausiai priimami teisės taikymo procese.,kadangi jų rengimas užtikrina t.n. konkretizavimą, konkr.teisės sant.atsiradimą, pasikeit.,pasibaig. 2. Lietuvos Respublikos įstatymo “Konsulinis statutas” administracinė teisinė funkcija b)jurisdikcinė- įgyvendinama tada, kai reikia atstatyti pažeistą t., taip pat taikant priev.visuom.sant-kių .sub-tams.Ji turi organizac.pob.ją įgyvendina tam tikros inst, kurių veiklą griežtai reglamentuoja t.n.Jos paskirtis – šalinti iš valdomos aplinkos destruktyvias situacijas,individualizuoti ir konkretizuoti t.n. taikymo sankcijas. 3. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto patvirtinimo administracinė teisinė funkcija Man tokio įstatymo litlex’as visai neišmetė,tik nurodydavo valstybės tarnybos įst.o ten apie prokuratūrą visai nešnekama. 4. Administracinių ir mokestinių ginčų santykis Adm.ginčai- asm.konfliktaisu vieš. Adm.subj. arba konflikt.tarp nepavaldžių vienas kitam vieš.adm.subj.Jiems priskiriami ir tarnautojų ginčai su adm.-ja, rinkimų ginčai.Adm.ginčų specifiką lemia adm.teisn.reguliavimas.Viena esminių ypatybių-jie kyla atitink.v-bės inst. Ar jų pareigūnams įgyvendinant vykd.-tvarkomąją veiklą.Šie ginčai kyla būtent iš adm.teis.s-kių.Mokestiniai-ginčai tarp mok.mokėtojo(arba mok.išskaičiuojančio asm)ir mok.administratoriaus ar jo pareigūno dėl mok.apskaičiavimo ar sumokėjim,mok-čių nepriemokų ar permokų.Mokesčio mokėtojas gali ginčyti bet kokį mik.adm.sprend. 5. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 reikšmė administraciniam procesui LR įm.įst 13str-komerc.-ūk.veiklos licenzijavimas. Atitink.vald.inst.turi vykdyti įm.organizac.,kurioms išduotos licenz.,veiklos kontrolę.LR.Vyrbė sprendžia bendruosius ir konkr.licenzijavimo kl.Licenz.išduoda vald. Inst.jurid. ir fiz.asm.Klausimas dėl išdavimo apsvarstomas per 15d.Atsisakymas išduoti licenz.gali būti apskųstas teismui. Pvz.ATPK 171str.nustato adm. atsakomybę už prekybos naftos produktais licenzijose nustatytos tvarkos pažeidimą.,taip pat 173str.1d.vertimasis komercine ūk. Finans. Profess.veikla neįsteigus įm.ar neturint licenz. Licenzijų išdavimas atliekamas laikantis tam tikro proceso: 1.paraiškos padavimas, 2.licenz.rinkliavos įmoka,3.pateiktų dok.įvertinimas ir expertizė,4. įgaliotos inst. Sprend.išduoti licenz. ar ne.5.sprend.apskundimas teisme.6.licenz.sąlygų teisingo vykdymo kontrolė. 6. Proporcingumo principas- esmė- priemonės, kuriomis administracinės teisės ir adm.proceso teisės subjektai sieka tam tikrų savo veikloje apibrėžtų tikslų,turi juos atitikti. 38. 1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vieta Lietuvos teismų hierarchijoje. Vyriaus.teismas veikia visoje LT. Teritorijoje.` Šis teismas1. yra: a) apeliac.instanc.byloms,kurias išnagrinėjo adm.teismai, kaip pirmos instanc.teismaib)apeliac.inst.adm.t. pažeid.byloms, kurias iūšnagrinėjo apyl.teismai.c)vienintelė ir galutinė inst.byloms dėl adm.norm.ta.,kuriuos priėmė centr.v-binio administravimo subjektai,teisėtumo.d)galut.inst.byloms pagal skundus dėl Vyriaus.rinkimų komis.sprnd.ar neveik.,išskyr.tuos, kurie priskirti Konst.teismo komp.e)galut.inst.adm.bylų priskyrimo atitink.teismams klausimais.2.nagr.prašymus dėl proceso atnaujinimo adm.bylose.3.Formuoja vienodą adm.teismų praktiką taikant įst.4.veikia visoje LT.teritor.Kaip 1-oji inst.nagr.skundus(prašymus) dėl Vyriaus.adm.ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komis.,įst.numatytais atv-dėl ginčų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. 2. Valstybinio valdymo jurisdikcinė teisės taikymo forma Įgyvendinama tada, kai reikia atstatyti pažeistą t., taip pat taikant priev.visuom.sant-kių .sub-tams.Ji turi organizac.pob.Tame pasireiškia valst.valdymo bendroji social.reikšmė, aktyvus valst.valdymo inst.vaidmuo visuom.plėtros procese.Ją įgyvendina tam tikros inst, kurių veiklą griežtai reglamentuoja t.n.Jos paskirtis – šalinti iš valdomos aplinkos destruktyvias situacijas,individualizuoti ir konkretizuoti t.n. taikymo sankcijas. 3. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo administracinė teisinė funkcija Jis nustato bendrą ikiteisminę skundų(prašymų) dėl priimtų individ.adm.aktų ar v-bės bei sav-bių tarnautojų veiksmų(neveikimo) viešojo adm.srityje nagrinėjimo tvarką, Adm.ginčų komisijų(savivaldybių,apskrities,vyriaus.adm.komisijos) statusą, sudarymą, kompetenciją, darbo tvarką,adm.ginčų nagrinėjimo terminus. 4. Mokesčio administratoriaus ir jo pareigūno veiksmų įforminimas Mokesčio administratorius ir jo pareigūnas, įgyvendindami jiems įstat.(Mok.administravimo, Adm.bylų teisėnos ir kt.) suteiktas t. ir eidami pareigas, atliekamus veiksmus įformina sprendimais, kurių formas(aktas, pažyma, nurodymas, teikimas, paaiškinimas, nutarimas, raginimas ir kt. ) ir užpildymo tvarką nustato centrinis mok.administratorius. 5. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymo funkcijos Reglamentuoa LR. Įstat. Ir kt.ta. registro steigimą, duomenų registrui pateikimą ir jų tvarkymą, registro duomenų naudojimo tvarką, registro likvidavio tvarką.registro f-ja- rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti LR įst. Ir kt.ta, saugoti, naudoti ir teikti registro duomenis naudotojams laikantis šio ir kt. LR įst.Šio įst.pagrindu yra steigiamas LR įst. Ir kt.ta registras. 6. Teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principas 39. 1. Vilniaus apygardos administracinio teismo speciali kompetencija 1-ja inst.nagr.bylas:1. pagal Seimo kontrolier. Pareiškimus, kai atsakovai-centr.valst.admnistrav. subj.2.pagal savivald.tarybų pareiškimus dėl jų t. pažeidimo, kai atsakovai- centr.valst.admnistrav. subj.3.dėl turt. Ir moral.žalos ,padarytos fiz.asm, organizacijai centr. Adm.institucijos, įstaigos, tarnybos, ar jos tarnautojo, einančio tarn.pareigas, neteis.veiksmaisar neveik.vieš.adm.srityje, atlyginimo.4.tarnyb.ginčus, kai viena šalis-v-bės tarnaut.,ir kai pareiškėjas ar atsakovas- centr.valst.admnistrav. inst., tarnyba, ar jos tarnautojas.5.pagal skundus dėl Vyriaus.tarnyb.etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos s-kių su v-bės tarnaut.nutraukimo.6pagal pareiškimus, kai kyla ginčų tarp nepavald.vienas kitam vieš.adm.subj.dėl kompetencijos ar adm.s-kius reglamentuojančių įst. Pažeid.7.pagal užsienieč.skundus dėl atsisak. Duoti leidimągyventi ar dirbti LR ar kitokio leidimo panaikinimo, skundus dėl pabėg.statuso.8.pagal prašymus užtikrinti Vyriaus.adm.ginčų komisijos sprend.vykymą.1-ąja inst.nagr.skundus (prašymus) dėl Vyriaus.adm.ginčų komis., Mokestinių inčų komis. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituc.priimtų sprend. 2. Pirminiai ir išvestiniai sprendimai Pirminiai- apibrėžia valdymo strateg.tikslus.Išvestiniai- tikslus, analitiškai nustatomus iš konkr. Valst.vald.inst. ir valdomųjų obj.tarpusavio sąveikos apl.Šie sprend.daniaus.rengiami t. taikymo veiklos procese.Jų rengimas užikrina tn. Konkretizav., konkr.teisn.s-kių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą.Išvest.sprend. parengimas ir surašymas t.taikymo aktuose įgyvendinamas vykdomosios tvarkomosios veiklos ribose ir remiasi vals.valsd. inst. Operatyviu savarankiškumo ir dikrecijos(pagal tarpt.ž.žodyną-veiksmų laisvė) teisės naudojimosi galimybėmisvalst.valsd.inst.esminė paskirtis-padėti piliečiams tinkamai įgyvendinti jų t. ir laisves.Inst. ar pareigūno diskrecija –tai t.spręsti kokį nors kl.veikti savo nuož.bet jie gali nuklysti nuo paskirtų tikslų vykdymo.Vienas pagr. Democrat. V-bės organizav.princ.-valdžių padalijimas.Todėl analizuojant diskrcijos teisę, taip pat svarbu nustatyti tuos atvejus, kada naudojimasis ja (t.y. sava nuož.) gali sukelti neig.padarinių. 3. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo administracinė teisinė funkcija Nustato1. adm. Bylų dėl ginčų, kylančių iš adm. Teisn. S-kių, nagrinėjimo tvarką.nagr. bylas, adm.teismas vadvaujasi šiuo įst.2.adm.teismų ( Apygardos, Vyriaus.adm.teismo ir kt.) kompetenciją, sudėtį 3.bendrąsias nostatas dėl skundų( prašymų), 4.išankstinio skundų(prašymų) nagrinėjimo ne teisme, tvarką.4.pagr. skundų(praš)padavimo adm.teismui t-kles.4.adm.bylos proceso dalyvius.5.process. terminus6.įrodymus ir kt. 4. Mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka Skundas paduodamas centr. Mok.adm-riui.terminas –20d. nuo tos d., kai mok.mokėtojas sužinojo apie sprend.Data nustatoma pagal pašto anstspaudą ant voko.term. g.b. atnaujinamas dėl pateis.priežcentr. mok.adm.skundą nagr. Tik jei a)nepraleistas 20d.term., b)skundas tinkamai surašytas.jei ne- išsiunčiamas pareiškėjui, kas per 15d. pašalintų trūkumus.Skundas nagrinėjamas 30d. nuo jo padavimo.jei pratęsiamas, apie tai turi būti raštu inform. Pareiškėjas.centr.mok.adm-rius priima vieną iš šių sprend.1.patvirt.vietos mok.adm-riaus sprend.2.panaikina jį.3.iš dalies patvirtina, iš dalies panakina.4.atlikti papild.patikrinimą ir priimti naują sprendimą.Tai turi būti padaryta per 30d.5.visai ar iš dalies pakeičia vietos adm.sprend.Mok.ginčų nagrinėjimas Mok.ginčų komisijoje-per 20d. nuo ginčo padav.d.ara ar per 20d. nuo termino dėl sprend.apskundimo praėjimo d.Mok.ginčų komisija nagr.skundą jei:1.20d. term.2.skundas atitinka reikalavimus3.Mok.ginčų kom. Nagr.skundą tik ta apimtimi, kuria jis buvo suformuluotas paduodant.Skundas paduodamas per cent.mok.adm-rių.Komisijoje 5 nariai, 3 nariai sudaro kvorumą.Procesas vyksta neformaliai-diskusijos forma, bet sprendimas priimamas raštu, visi pasirašo.Posėdžiai protokoluojami.Sprend.priėmimo term.-60d. nuo skundo padavimo d.Sprend.gali būti apskųstas Vilnaus Apyg.adm. teismui.per 20d. 5. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos funkcijos Reglamentuoja Įstat., Seimo ratifikuotų tarp.sutarčių, Prez.dekretų, Vrbės nut.Konst.teismo nut., išvadų, sprend.skelbimą “V-bės žiniose”.įstat. ir kitų ta skelbimo, tvarką ir term., įsigaliojimo term. Ir tvarką.” Valstybės žinių”skyrius. 6. Jurisprudencijos tęstinumo principas 40. 1. Apygardos administracinių teismų nagrinėjamos bylos 1-oji instanc. Nagr.bylas dėl1.sav-bių adm.subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, bei šių subj.atsisakymo atliki jų komp.priskirtus veiskmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimoatlikti tokius veiksmus.2.turt. ir neturt.(moral) žalos , padarytos fa ar organizac. Neteis. V-bės, vietos saviv.inst., įstaigos, tarnybos ar jų tarnautojų veismais ar neveik vieš. Adm-mo srityje, atlyginimo.v3.mok. ir kių prival.mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar iš ieškojimo, finans. Sankc.taikymo, dėl mokest.ginčų.4.tarnyb.ginčų6.ginčų tarp nepavald. Vienas kitam vieš.adm. subj.dėl kompetenc. Ar įst,. Pažeid.5. rinkimų ar refrend.įst. pažeid.6.Vyriaus.Tarnyb.etikos komis.sprend. ir šios komis. Kreipimųsi dėl tarnybos s-kių su v-bės tarnautojais nutraukimo.7.nutarimo adm. T. pažeid.Byloje apskundimo.8.dėl norm. adm. A., kuriuos priėmė teritor. Ar sav-bių adm.subj. teisėtumo.9.pagal sav.tarybų pariškimus dėl jų t. pažeidimo, kai atsakov-terit.v-biniai adm. Subj.10.pagal skundus dėl v-bės inst.(pareigūnų)nutarimų adm.t. pažeid. Bylose.ir kt. 2. Įstatymų leidėjo diskrecija, administracijos (vykdomosios valdžios) diskrecija ir teismų diskrecija Diskrecija- iš lot. Kalbos. –veiksmų laisvė.demokr. v-bėje įstat. Leidimų t. perduodama Parlamentui(seimui).tauta pasikieka legislatyvinę dikreciją tik išimtinais atvejais.bet P dalį savosios diskrec. Perduoda vykd. Valsdžiai(administracijai).LT. Vyrbė kuria poįst.ta, tad ji taip pat tampa teisėkūros subj.Vyrbė irgi gali perduoti dalį iš P gutos diskrecijos m-joms, o šios-žemesn.instituc.ar pareigūnams.LT.pastebima tendencija kad vykdan-oji inst.gali gan laisvai pasirinkti įst.įgyvend.veiklos variant.kartais Vyrbė naudojasi negatyv.diskrecija ,pasireiškiančia neveikimu,arba savo nuož.nuspręndžia neveikti, net jei Seimas įareigojo priešingai.legislat.adm.diskreciją gali kontrolioti tik Konst.teismas. paskelbdamas ta.prieštarauj.Konst. bet tai įmanoma ne visada. 3. Neteisminis ir teisminis žalos, padarytos valstybės tarnautojų, išieškojimas 4. Mokesčio mokėtojų apskaita Tam sudaromas bendras mok.mokėtojų registras.Mok. adminis-rius registruoja visus asm., kurių registrav.yra prival.pagal Mok.adm.įst.Mok.mokėtojų registrą steigia LR Vyrbė finns.min. teikimu.Mok.mokėtojų duomenų rinkimo, kaupimo, apdorojimo, sis-mo,saug-o,naudojimo, teikimo tvarka nustatoma mok.mokėtojųregistro nuosta-e, kuriuos tvirtina LR Vyrbė.asm.,kuriam yra nust.preivolė mokėti mok.privalo registruotis pas atitink.vietos mok.adm-riųregistravimas prival:1.asm., kuriam yra nust-a priev.pagal mok.adm-o.įst. mokėti mok.2.kiek.fa ,kuris dirba pagal darbo sut.(registruojasi per darbdavį).3.ja register užregistruotas ja registruojamas ja registrui perdavus duomenis mok.mokėtojų registrui. 5. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos funkcijos Reglamentuoja Įstat., Seimo ratifikuotų tarp.sutarčių, Prez.dekretų, Vrbės nut.Konst.teismo nut., išvadų, sprend.skelbimą “V-bės žiniose”.įstat. ir kitų ta skelbimo, tvarką ir term., įsigaliojimo term. Ir tvarką.” Valstybės žinių”skyrius. 6. Teisės būti išklausytam principas-reikalauja,kad kiekv.žm.tb.išklausytas,sprendžiant jo t.ir pareigų kl.yra įtvitintas tarpt.t.dok-E žm.t.ir pagr.laisvių konvenc.-kuri įtvirtina asm.t.į teisingą bylos nagrinėjimą.ES teisingumo teismas taipm pat taiko audi alteram parte reikalavimą,jog asm.,kurio interes. Veiia vieš adm.subje.sprendimas, turi turėti galimybę pareikšti savo nuom.išklausymo procedūros realizavimo būdai:1.žodinis process.-išklausymas.2.šalies pateikiamų įrodymų priėmimas.3.šalių supažind.su pateiktais įrod.4.liud.apklaus.5.galimybė pateikti raštiškus paiškinimus,prieš tai gavus prieš.pusės medž.7.advokato pagalba. 41. 1. Reikalavimai pretendentams į administracinių teismų teisėjus. Jais pagal adm.teismų steigimo įst. Gali būti skiriami ne jaunesn.kaip 25m., nepriekaišt.rep. asm., turintys aukštąjį teisn.išsilav., atitinkantį Vyr-bės nustatytus reikalav.,ir išlaikę egzus.Pretendentai į apygardų adm.teismų teisėjus-ne mažesn.kaip 3m.teisėjo, AT teisėjo padejėjo, teismo pirm., skyriaus pirm.patarėjo, prokuror, jo pav., advokato, notaro ar Seimo kontrolieriaus darbo stažą ar ne mažesn.kaip 5m.teisn.darbo stažą.pretendentai į Aukštesn.adm. ir apeliac.teismo adm.bylų skyriaus teisėjus-ne mažesn.kaip 3m.bendr.komp.ar adm.apyg.teismo tesėjo darbo stažą,4m..Seimo kontrolier.darbo staž.ar 10m.teisn.darbo staž.Be egzaminų adm.teismo teisėj.gb.Konst.,AT.Apeliac.,apyg,aplyl. teismų teisėjai,t.krypties soc.mokslųdaktarai ir habilituoti daktarai. 2. Teisės taikymas ir legislatyvinė diskrecija kaip administracinio proceso objektas Diskrecija- iš lot. Kalbos. –veiksmų laisvė.demokr. v-bėje įstat. Leidimų t. perduodama Parlamentui(seimui).tauta pasikieka legislatyvinę dikreciją tik išimtinais atvejais.bet P dalį savosios diskrec. Perduoda vykd. Valsdžiai(administracijai).LT. Vyrbė kuria poįst.ta, tad ji taip pat tampa teisėkūros subj.Vyrbė irgi gali perduoti dalį iš P gutos diskrecijos m-joms, o šios-žemesn.instituc.ar pareigūnams.LT.pastebima tendencija kad vykdan-oji inst.gali gan laisvai pasirinkti įst.įgyvend.veiklos variant.kartais Vyrbė naudojasi negatyv.diskrecija ,pasireiškiančia neveikimu,arba savo nuož.nuspręndžia neveikti, net jei Seimas įareigojo priešingai.legislat.adm.diskreciją gali kontrolioti tik Konst.teismas. paskelbdamas ta.prieštarauj.Konst. bet tai įmanoma ne visada. 3. Neteisminis ir teisminis žalos, padarytos valstybės tarnautojų, išieškojimas v-bės tarnautojas- fa, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis nurodytą vieš. Administrav. veiklą.tai pareigūnas,traukiamas adm.atsakomybėn už adm.t.pažeidimus,susijusius su pareigų nevykd. 4. Mokestinių ginčų nagrinėjimas centrinio mokesčio administratoriaus įstaigoje Cent.mok.adm.nagr.ginčus, kurie kyla tarp mok.mokėtojo, (mok. Išskaičiuojančio asm) ir vietos mok,adm-riaus.ar jo pareigūno.Skundai paduodami per vietos mok.adm.-rių.Centr.mok.adm.nagrinėja skundą tik jei:1.jis pateiktas raštu per 20d.po to, kai mok. Mokėt.buvo įteiktas mok.adm-riaus sprend.dėl patikrinimo ako patvirtinimo, jei šis sprend.buvo išsiųstas paštu-term-as pradedamas skaičiuoti –ąją darbo dieną po išsiuntimo.2.jame nurodyta mok.mokėt.vardas., pav.,adresas,skundžiamas sprend., jo data, apl., kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalav.Jei skundas neatitinka nurodytų reikalavimų-cent.mok.adm-rius gražina per 15d.trukumams ištaisyti.Skundo padavimas cent.mk.adm-riui sustabdo ginčijamų mok., baudų, delsp-ių ar kt. Įmokų išieškojimą.cent.mok.adm-rius sprend.turi priimti per 30d.term.gb. tratęstas iki60d.priima vieną iš šių sprend:1.patvirtina vietos mok.adm-riaus sprend.,kurį mok.mokėt.skundžia.2.panaikina sprend,.3.iš dalies patvirt. Iš dalies panaikina.4. atlikti papild.patikrinimą ir priimti naują sprendimą.Tai turi būti padaryta per 30d.5.visai ar iš dalies pakeičia vietos adm.sprend.Mok.mokėt.centr.mok.adm-riui turi pateikti visus įrod.,kuriais grindžiamas vietos mok.adm.-riaus. Sprend.neteisėtumas ar nepagrįst-as. 5. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo funkcijos Įst. Reglamentuoja LR įst. Ir kt.ta rengimą,jo stadijas, ta formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus, įst. Ir kt.ta.registro steigimą,duomenų jam peteikimą,ir jų tvarkym, naudojimą.registro likvidavo tvarką. 6. Niekas neturi būti baudžiamas du kartus už tą patį pažeidimą principas- 42 kl. 1.Teises taikymas ir administracine valstybinio valdymo instituciju diskrecija kaip administracinio proceso objektas. Teises taikymas – tai kompetetingu valstybes instituciju veikla, kurios pagalba asmenys gali pasinaudoti jiems suteiktomis teisemis arba pasalinamos kliutis siomis teisemis naudotis, taip pat poveikio priemoniu taikymas asmenims, kurie nesilaiko nustatytu reikalavimu. Administracine valstybinio valdymo instituciju diskrecija – tai laisve vykdyti savo, kaip valstybinio valdymo instituciju funkcijas. Valstybinio valdymo instituciju diskrecine galia, tai valstybinio valdymo institucijoms ir ju tarnautojams suteikta teise tam tikruose situacijuose savo nuoziura veikti ar susilaikyti nuo tam tikru veksmu. Diskrecine valdzia daznai apibudinama kaip viesojo administravimo institucijos galimybe rinktis tarp alternatyviu veikimo budu. 2. Materialines atsakomybes taikymo tvarka. Materialine atsakomybe yra viena is administracines nuobaudos rusiu. Nusizengusiam asmeniui gali buti skiriama materialine nuobauda – bauda.(daikto konfiskavimas). Skiriama pilieciams bauda negali buti mazesne nei 10 lt ir didesne 1000lt., pareigunams nuo 20 iki 2000lt. Taip pat uz atskiru rusiu pazeidimus gali buti skiriama didesne bauda. Taikant materialine atsakomybe turi buti atsizvelgta I lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes, ar asmuo yra nepilnametis. Taiko kompetetigas valstybes pareigunas. 3. Mokestiniu gincu komisija. Mokestinis gincas – tai gincas tarp mokescio moketojo ir mokesti isskaiciuojancio asmens del akto patikrinimo, arba mokescio permokos skirtumo grazinimo. Mokestiniu gincu komisija steigia Vyriausybe. Mokestiniu gincu komisija nagrineja tuos gincus, kurios isnagrinejo centrinis mokesciu administratorius, taip pat mokestinius gincus, kilusius tarp mokescio moketojo ir mokescio administratoriaus, bei gincus tarp mok. moketojo ir centrinio mokesciu administratoriaus. Skundas Mokestiniu gincu komisijai gali buti per 20 d. nuo centrinio mok. admin. sprendimo gavimo dienos arba 20 d. nuo termino sprendimui priimti dienos. Mok. gincu komisos sprendimai: 1. patvirtina mok.admin. sprendima 2. panaikina jo sprendima 3.is dalies patvirtina ar panaikina mok. admin. sprendima 4. visiskai ar is dalies pakeicia mok. admin sprendima, kuris skundziamas. Mokestiniu gincu komisija sprendima priima per 60d. nuo skundo gavimo dienos. 4. Teises I teisine pagalba principas. Lotyniskai principium – pradzia, pagrindas, pirminis saltinis. Teises I gynyba principas reikalauja uztikrinti visas teisines galimybes atsakomyben traukiamam asmeniui irodyti savo nekaltuma arba nurodyti aplinkybes, lengvinancias atsakomybe. Is esmes, pazeidejas visuose teisenos stadijuose gali naudotis istatymo jam suteiktomis teisemis. Sios teises itvirtintos ATPK272str. (admin. atsak. Traukiamas asmuo teri teise susipazinti su bylos medziaga, duoti paaiskinimus, pateikti irodymus, naudotis advokato pagalba). Kai kalbama apie si principa reiketu nepamirsti, kad jis reikalauja uztikrinti ne tik pazeidejo teises, bet ir kitu proceso dalyviu (pvz. nukentejusiojo) teises. 43 kl. 1.Legeslatyvines administracines diskrecijos delegavimo sistema. Dimokratineje valstybeje pilieciai perduodama ist.leidybos teise Parlamentui. Parlamentas savo ruoztu igaliojimus perduoda dali savosios diskrecijos vykdomajai valdziai(administracijai.). Vyriausybe kuria poistatyminius aktus, reiskia irgi tapma teisekuros subjektu, be to gali dali jai deleguotoas diskrecijos perduoti zemesniai institucijai. Ar zemesnes institucijos gautaja diskrecija panaudoja visuomenes naudai? Lietuvoje pastebima tendencija, jog vykdanciuoji institucija gana laisvai gali pasirinkti istatymo igyvendinimo veiklos variantus, bei perduoti kai kurias savo funkcijas. Pasitaiko, kad istatyme isakmiai nurodyta, jog Vyriausybe turi parengti viena ar kita t.akta, taciau Vyriausybe naudojasi “negatyvia diskrecija”, kuri pasireiskia neveikimu, Seimo pavedimu ignoravimu. Nera aiskaus procesinio mechanizmo, kuris galetu kontrolioti legislatyvine admin. diskrecija. Isvada: diskrecija aplamai nera kontroliojama. (isimtis – Konstituc. Teismas, taip pat admin. teismai). 2. Materialine atsakomybe, taikoma valstybes tarnautojams jos rusis. Materialine valstybes tarnautoju atsakomybe – tai atsakomybe uz valstybes tarnautoju padarytus tarnybinius nusizengimus; dazniausiai ribota ir nebutinai ijungianti teisma. . Materialine valstybes tarnautoju atsakomybe nera civiline atsakomybe. Galimybe ja taikyti atsiranda kai institucija patyre zala del valstybes tarnautoju veiksmu. Remiantis CK galima priteisti zala is valstybes tarnautoju del ju neveikimo ir pan. Materialine atsakomybe gali buti taikoma visiems valstybes tarnautojams ir tik tam tikru kategoriju valstybes tarnautojams. Taikoma visiems tarnautojams yra riboto didzio, ne daugiau 6 paskut. men. vid. uzmokescio ribuose. Gali buti skiriama uz aplaiduma, neatsarguma, pvz. atstovaujant AB. Tam tikru kategoriju tarnautojams, pvz vadovams gali buti skiriama max 6 paskut. men. atlyginimo dydzio. 3. Muitines ar jos pareiguno sprendimu apskundimas. Sprendimo apskundimo teise – tai viena svarbiausiu teisetumo ir pilieciu teisiu apsaugos garantiju. Asmuo turi teise apskusti muitines pareiguno sprendima ar siuo sprendimo nepriemima. Skundai gali buti pateikiami per 3 men. nuo informacijos apie sprendima gavimo dienos arba per 3 men nuo sprendimo nepriemimo dienos. Skundai del teritoriniu muitiniu sprendimu – teritorinei muitinei, priemusiai atitinkama sprendima, sprendimai del Muitines departamento – Muitines departamentui. Asmuo, pateikes skunda teritorinei muitinei, kuris per nustatyta laika nebuvo isnagrinetas, turi teise per viena men. nuo laikotarpio pabaigos apskusti sprendima ar sprendimo nepriemima Muitines departamentui. Muitines departamento sprendimai gali buti skundziami teismui. Skundo pateikimas nepanaikina ir nesustabdo muitines priimto sprendimo, bet muitine gali is dalies arba visiskai pristabdyti priimta sprendima. 4. Apsaugos nuo kaltinimo pries save principas. Apsaugos nuo kaltinimo pries save principas pasireiskia tuo, kad asmuo negali buti apkaltintas savo paties byloje. 44kl. 1.Kas ir kaip tokiu atveju gali kontroliuoti legislatyvine diskrecija. Dimokratineje valstybeje pilieciai perduodama ist.leidybos teise Parlamentui. Parlamentas savo ruoztu igaliojimus perduoda dali savosios diskrecijos vykdomajai valdziai(administracijai.). Vyriausybe kuria poistatyminius aktus, reiskia irgi tapma teisekuros subjektu, be to gali dali jai deleguotoas diskrecijos perduoti zemesniai institucijai. Ar zemesnes institucijos gautaja diskrecija panaudoja visuomenes naudai? Nera aiskaus procesinio mechanizmo, kuris galetu kontrolioti legislatyvine admin. diskrecija. Isvada: diskrecija aplamai nera kontroliojama. Isimtis – Konstituc. Teismas, kuris turi igaliojimus paskelbti priestaraujancius Konstitucijai ir del to negalimus taikyti tiek istatymu leidziamosios, tiek vykdomosios valdzios aktus. O taip pat ir administraciniai teismai, kurie turi istatymu jiems nustatyta galia vykdomosios valdzios instituciju aktus pripazinti priestaraujancius istatymams. 2.Administracines ir tarnybines atsakomybes taikymas statutiniams ir kai kuriems kitiems valstybes tarnautojams. Pareigunu admin. atsak. ypatumus numato ATPK 14 str. Prie valdzios atstovu priskiriami teisejai, tardytojai, policininkai, muitininkai, valstybes kontrolieriai, mokesciu inspektoriai ir pan. Atsakomybe taikoma, kai ju pazeidimai susije su tarnybimiu pareigu vykdymu. Pazeidimas gali buti daromas ir neveikimu. Uz tarnybinius nusizengimus traukiama drausminen atsakomyben. Uz valstybei ar savivaldybei institucijai padaryta zala, valstybes tarnautojai traukiami materialinei atsakomybei. Drausmine atsakomybe taikoma valstybes tarnautojams su tam tikrais ypatumais. Bendra tarp admin. atsakomybes ir tarnybines atsakomybes yra tai, kad abi jos taikomos organizaciniu poziuriu tam tikru budu – darbo ar tarnybos santykiais susijusiems zmonems, t.y. nusizengima padares subjektas yra pavaldus skirianciajam nuobauda subjektui. Taigi, nuobaudos pagal VTI panasios ir i administracines atsakomybes priemones. Uz tarnybinius nusizengimus valstybes tarnautojui gali buti skiriama viena is siu tarnybiniu nuobaudu: 1.pastaba, 2.papeikimas 3.grieztas papeikimas 4.atleidimas is pareigu. Atleisti is pareigu galima jei pries tai per paskutinious 12 men buvo skirtas grieztas papeikimas. Darbo istatymu kodekse yra numatytos kitokios drausmines nuobaudos, taikomos darbo sutarties pagrindu: pastaba, pareikimas, grieztas papeikimas, perkelimas i zemesnes pareigas ar i kita maziau apmokama darba iki 3 menesiu, atleidimas is darbo. 3. Vyriausioji rinkimu komisija nagrinemu skundai ir sprendimai del miestu, rajonu referendumo komisiju, apylinkiu referendumo komisiju sprendimu. Vyriausioji rinkimu komisija yra LR Konstitucijuoje numatyta nuolatine auksciausioji rinkimu ir referendumu organizavimo bei vykdymo valstybes institucija. Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo mieste ar rajone, gali perskaičiuoti miesto, rajono rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir, nustačiusi aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus biuletenius, gali pakeisti miesto, rajono ir apylinkės balsų skaičiavimo protokolų įrašus. Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolų.. 4. Teisinio aiskumo principas. Teisinis aiskumas gali buti apibudinamas kaip valstybes valdzios instituciju pareiga uztikrinti, kad teises normos bus be vargo nustatomos tu, kuriems jos yra taikomos, ir sie gales pagristai numatyti ju buvima, bei suprasti ju turini bei taikymo buda. Teises normos turi buti konkrecios, aiskios, ir suprantamos pilieciams bei jas taikanciai institucijai. Tai vienas efektyvaus teises veikimo ir taikymo garantu. 45 kl. 1.Kuo skiriasi legislatyvine administracijos diskrecija nuo administracines diskrecijos. Administracine diskrecija skiriasi nuo legislatyvines admin. diskrecijos tuo, kad pirmuoju atveju administracija naudojasi veiksmi laisve, vykdydama savo, kaip vykdomosios valdzios funkcijas, tuo tarpu, antruoju atveju, administracija vykdo kvazi-legislatyvines funkcijas, ir tu funkciju vykdymui jai suteikiama legislatyvine diskrecija. Neretai administraciniu instituciju admin. proceduru aktai , suteikiantys konkrecius igalinimus viesojo admin. pareigunams nustato tik minimalius reikalavimus, kuriu privalo laikytis administracija. Todel siuos institucijos tarsi uzpildo susidariusias procedurines ir materialines spragas. Kai kurie autoriai mano, kad admin. diskrec. t. privalumas yra jo lakstumas. 2. Tarnybiniu nuobaudu skyrimo tvarka: subjektai, tyrimo stadijos, baigiamieji tyrimo dokumentai ir veiksmai. Uz tarnybinius nusizengimus skiriamos Valstybes tarnybos istatymu nustatytos tarnybines nuobaudos. Tarnybiniu nuobaudu skirimo procedura pradedama istaigos vadovo, tiesioginio valstybes tarnautojo vadovo iniciatyva arba kai jie gauna oficialia informacija apie valstybes tarnautojo tarnybini nusizengima. Nuobaudas skirimo proceduras atlieka ir nuobauda skiria: 1.asmuo, atsakingas uz personalo valdyma – kai istaigos vadovas yra valstybes politika; 2.Seimo Pirmininkas ar Prezidentas, - kai nusizengia Seimo ar prezidenturos kanceliarijos vadovas 3. Ministras Pirmininkas, - kai nusizengia Vyriausybes Sekretorius. 4.ministras, - kai nusizengia ministerijos sekretorius 5.valdyba(meras)- kai nusizengia savivaldybes administratorius. 6.istaigos vadova pavaduojantis asmuo, -kai istaigos vadovo laikinai nera. Kai kuriais atvejais nusizengumui tirti gali buti sudaroma komisija. Istyrusi tarnybini nusuzengima rastu pateikiama istaigos vadovui motyvuota isvada. Isvadoje nurodomas nusizengimas, jei buvo, tai koks, jo priezastys, pasiekmes ir siuloma konkreti bausme. Istaigos vadovas priima galutini sprendima. Gali buti skiriamas nusalinimas nuo pareigu ar perkelimas I zemesnes pareigas. 3. Vyriausiosios rinkimu komisijos sprendimo del galutiniu rezultatu apskundimas. Vyriausioji rinkimu komisija yra LR Konstitucijuoje numatyta nuolatine auksciausioji rinkimu ir referendumu organizavimo bei vykdymo valstybes institucija. Ji skelbia galutinius rinkimu rezultatus ne veliau kaip 7 dienas po rinkimu. Vyriausios Rinkimu komisijos sprendimas, isskirus rezultatu pripazinimo negaliojanciais, gali buti apskustas Vilniaus apygardos teismui. Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. 4.Pagarbos igytoms teisems principas. Sis principas reiskia, kad visuotinai pripazintos ir istorijos begije isitvirtinusios teises turi buti ne tik zinomos, bet ir visu valstybiu, bei valdzios instituciju gerbiamos kuriant bei taikant teises normas. Visu pirma tai liecia visuotinai pripazintas zmogaus teises, tokias kaip teise I gyvybe, I nuosavybe, I asmeninio gyvenimo nelieciamuma, I privatuma ir daugelis kitu teisiu. Nukrypimas nuo visuotinai pripazintu teises principu bei normu nera leidziamas. 46kl. 1.Teises viespatavimo principas Europos Bendrijos teiseje ir Lietuvoje. Teises viespatavimo principas remiasi nuostata, kad visi veiksmai turi tureti teisini pagrinda, buti valstybes sankcionuoti ir oficialiai leidziami. Jokia savivale negalima. Sio principu remiasi visos valstybes funkcionavimas, sekant nustatytas taisykles. Europos Bendrijos teiseje sis principas pasireiskia tuo, kas yra leidziami teises aktai, kurie yra privalomi visoms valstybems narems. Tas pats pasakytina ir apie Lietuva, kaip demokratine valstybe, nes butent remiantis teises normomis, palaikoma valdzios instituciju virsenybe. Tai ir vadinama teises viespatavimu arba teises virsenybe. 2. Tarnybine atsakomybe viesojo ir vidinio administravimo srytije. Pareigunai administracinen atsakomyben traukiami uz admin. t. pazeidimus, susijusius su ju pareigu vykdymu, taip pat uz nesilaikyma nustatytos valdymo, viesosios, valstybines tvarkos, uz ivairiu taisykliu pazeidima, kuriu laikymasi uztikrinti yra ju tarnybine pareiga. Pagal Specialiuju tyrimu tarnybos statuta STT pareigunams skiriamos tarnybines nuobaudos: 1.ispejimas 2.pastaba 3.papeikimas 4. grieztas papeikimas 5. pareiguno laipsnio pazeminimas 6. perkelimas I zemesnes pareigas 7. algos sumazinimas 8. atleidimas is tarnybos. Taip pat pagal statuta skiriami: 1. sunkus nusizengimai 2.vidutiniai n. 3.lengvi n. Teisejo drausmine tvarka atsako Teiseju garbes teismui. Nuobaudos: pastaba, papeikimas, grieztas papeikimas, teisejo pasalinimas is pareigu. (Kariuomenes drausmes statutes). 3. Skundu del atsisakymo isduoti leidima gyventi LR neteisminis nagrinejimas. Vadovaujantis “LR administraciniu gincu komisiju istatymu” asmuo turi teise bendra ikiteismine tvarka apskusti institucijos priimta sprendima arba sprendimo nepriemima savivaldybiu admin. gincu komisijai, apskriciu admin. gincu komisijai ar Vyriausiajai admin. gincu komisijai. Leidimus nuolat ar laikinai gyventi LR isduoda VRM ar jos igaliota institucija ir kadangi tai cenrtinis valstybinio administravimo subjektas, ginca ikiteismine tvarka spres Vyriausioji admin. gincu komisija. Skundas komisijai turi buti paduodamas ne veliau kaip per menesi nuo skundziamo akto paskelbimo. Skundai turi buti isnagrineti ir sprendimai priimti ne veliau kaip per 14 d. nuo skundo gavimo dienos. 4.Teises negaliojimas atgal principas. Siuo principo tikslas yra uztikrinti, kad jokia valstybes valdzios instituciju parvirtinta priemone nebus taikoma atitinkamiems subjektams, kol sie apie ja nezinos. Vis gi praktika rodo, kad isimtiniais atvejais galimas atgalinis galiojimas., siekiant tam tikro tikslo. Jei pazeidimas buvo padarytas tuo metu, kai teises normos dar nebuvo, asmeniui negali uz tokia veikia, kuri buvo padaryta praeityje, remiantis tada galiojanciais istatymais, kilti atsakomybe dabar, kai tokia norma atsirado. 47kl. 1.Piknaudziavimas diskrecijos teise kaip admin. proceso dalykas. Pasaulyje pastebima admin. diskrecijos augimo tendencija. Taciau reikia pastebeti, kad sis efektyvumo siekis daznai yra iskeliamas tarsi pagrindinis administracijos tikslas, paliekant antrame plane zmogaus teises, ju igyvendinima. Todel kiekviena valstybe siekia sukurti diskrecijos naudijimo kontroles mechanizma ir kriterijus, leidziancius ivertinti diskrecijos teises naudojima. Tradiciskai kontroles funkcija vykdo teismai. Precedentines teises salyse issivyste “ultra vires” doktrina, kuri reiskia, kad viesojo administravimo subjektas negali veikti virsydamas savo igaliojimu. Sprendziant piknaudziavima diskrecijos teise Teismui, yra svarbus protingumo ir logiskumo kriterijai. 2.Tarnybines ir materialines atsakomybes taikimo proceso bendroji charakteristika. Tarnybine atsakomybe is esmes skiriasi nuo drausmines atsakomybes skirimo tvarkos. Drausmine visuomet taiko vadovas, tarnybine atsakomybe gali taikyti tiek istaigos vadovas, tiek kt. Institucija, nesusijusi tarnybiniais rysiais.(pvz. Uz sunkius nusikaltimus: Valstybes tarnybos departamentas prie VRM) Tai jau priarteja prie administracines – viesosios teises. Taikant tarnybines nuobaudas galima taikyti ir tam tiikras materialines sankcijas. Darbo teiseje materialiniu sankciju nera. Nuobaudos skirimo procesas prasideda tiesioginiam vadovui gavus rasytine info ar paciam nustacius. Jei paaiskeja, kad pazeidimas turi baudziamosios atsak. pozymiu: nagrinej. sustabdomas ir byla atiduodama ikiteisminio tyrimo institucijoms. Po atsisakimo kelto baudz. byla, tarnybinis procesas atnaujinamas. Kai kuriais atvejais nusizengumui tirti gali buti sudaroma komisija. Istyrusi tarnybini nusuzengima rastu pateikiama istaigos vadovui motyvuota isvada. Isvadoje nurodomas nusizengimas, jei buvo, tai koks, jo priezastys, pasiekmes ir siuloma konkreti bausme. Tarnybinio patikrinimo laikui itariamasis pasalinamas, bet tai nera imperatyvi t. norma. Sprendimo priemimas. Sprendimas gali buti skundziamas admin. tvarka. 3.Skundu del atsisakymo isduoti leidima dirbti Lietuvoje arba tokio leidimo panaikinimo teisminis nagrinejimas. Jeigu teismui buvo paduotas skundas del VRM ar jos igaliotos institucijos atsisakymo isduoti leidima dirbti Lietuvoje arba toks leidimas buvo panaikintas, teismas privalo isnagrineti toki skundas, jei jis atitinka visus skundo pateikimo reikalavimus. Teismas nagrineja skunda betarpiskai, jis privalo visapusiskai ir objektyviai istirti bylos aplinkybes. . Po bylos nagrinejimo is esmes prasideda teisminiai gincai, visa laika rasomas posedzio protokolas. Teismas priima sprendima ne veliau kaip per 10 d. nuo skundo pateikimo dienos. 4. Pagristo tikejimosi principas. Pagristo tikejimosi arba teisetu lukesciu principas reiskia, jog tuomet, kai teisine sistema asmeni itikina, kad jis pasieks tam tikra rezultata, jei veiks vadovaudamasis normomis, pagristas tikejimasis turi buti apsaugotas. Taciau siam principui taikomi tam tikri apribojimai. Pirmiausia pagristo tikejomuosi pagristumo patikrinimas. Antra, siuo principu galima remtis tik tada, kai tikejimasis yra teisetas. 48 bilietas 1. Teisės akto rengimo stadijos Teisės aktas – tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos. Teisės akto rengimo stadijos yra šios: 1) teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas – kokiems teisiniams santykiams reguliuoti reikalingas šis įstatymas, kiek plačiai turi tas įstatymas apimti tuos santykius, kurios sritys yra svarbiausios, ir t.t. 2)rengėjo nustatymas (parinkimas) – kadangi teisės aktų yra labai įvairių ir juos rengti gali begalė valstybinės valdžios institucijų.3) teisės akto teksto parengimas 4) teisės akto derinimas ir aprobavimas. 2. Skundų dėl pabėgėlio statuso neteisminis nagrinėjimas 3. Lietuvos Respublikos valstybės tabako kontrolės įstatymo atsiradimo priežastys ir reikšmė 4. proporcingumo principas Daugelio autorių nuomone šį principą yra ganėtinai sunku apibrėžti. Proporcingumo principas iš esmės reiškia, kad valstybinės valdžios institucijos neturi ir negali imtis jokių veiksmų, kurie nėra būtini jiems keliamiems tikslams pasiekti. 49 bilietas 1. teisės akto rengimas pasiūlymus dėl teisės akto rengimo turi teisę teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisės akto paskirtį ir jo rengimo užduotį turi teisę nustatyti asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, taip pat valstybės valdžios institucijos pagal savo kompetenciją. Teisės akto rengėjais gali būti valstybės valdžios institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar jų grupė, taip pat asmuo ar jų iniciatyvos grupė. Teisės aktas yra parengtas, jei jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Parengtas teisės aktas derinamas, aprobuojamas ir pateikiamas institucijai, įgaliotai jį priimti, šios institucijos nustatyta tvarka. Derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti vertinamas antikorupciniu požiūriu. Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę. 2. Leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje Leidimai išduodami asmenims nuo 18 metų. Asmenims be pilietybės – 5 metams, užsienio valstybių piliečiams, ES valstybių piliečiams – užsienio paso galiojimo laikui bet ne ilgesniam nei 5 metai, pabėgėlio statusą turintiems – 1 metams. Išduoda migracijos departamentas, prašymas paduodamas migracijos tarnybai pagal gyvenamąją vietą. Prašymas išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo prašymo pateikimo dienos, o prašymą pakeisti leidimą – ne vėliau kaip per 1 mėn. Leidimas išduodamas jei: 1) asmuo turėjo laikinąjį leidimą pastaruosius 5 metus 2)turi gyvenamąją vietą LR 3)turi teisėtą pragyvenimo šaltinį LR. Numatoma begalė išimčių vedybų atvejais, studentams ir t.t. Užsienietis turi pateikti tokius dokumentus gauti leidimui:prašymą, galutinės kelionės dokumentus ir kopiją, šeimyninius ryšius patvirtinančius dokumentus ir jų kopiją, LR piliečio pasą ar dokumentus patvirtinančius , kad jis išsaugojo teises į LR pilietybę. 3. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo atsiradimo priežastys ir reikšmė 4. Lygiateisiškumo arba nediskriminacijos principas Niekas negali būti diskriminuojamas bet kokiu pagrindu: rasės, kalbos, lyties, išsilavinimo,politinės orientacijos, socialinės grupės ar kokiu kitokiu pagrindu. Visų teises gina įstatymas ir jos turi būti gerbiamos. Tai bendrasis teisinis principas būdingas visoms teisės šakoms, tame tarpe ir administracinei proceso teisei. 50 bilietas 1.nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje paskelbimas ir nuorašo įteikimas Nutarimas skelbiamas iškarto po bylos nagrinėjimo. Ši stadija baigiama įteikiant ar pasiunčiant nutrimo nuorašą asmeniui dėl kurio jis priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio tiesės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam jo prašymu. Tai turi būti padaryta per 3 dienas. Kai kuriais atvejais nutarimo nuorašas turi būti išsiunčiamas įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai ir policijos įstaigai. 2. Teisės akto reikalavimai Teisės aktas turi atitikti LR Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus, jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus. Teisės aktas turi atitikti įstatymo numatytos formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. Teisės akte, kuriuo derinamos ir įgyvendinamos ES teisės aktų nuostatos, turi būti nurodyti ES teisės aktai pagal įstatymo numatytus reikalavimus. 3. Mokestinių ginčų nagrinėjimas vykdomosios valdžios institucijose Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius (valstybinė mokesčių inspekcija) , mokestinių ginčų komisija ir teismas. Mokesčio mokėtoja gali ginčyti kiekvieną mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno veiksmą. Mokestinis ginčas – tai ginčas tarp mokesčio mokėtojo ir mokestį išskaičiuojančio asmens ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl akto patikrinimo, ar mokesčio permokos skirtumo grąžinimo. Schema: mokestinis ginčas (dėl akto ar mokesčio permokos) – vietos mokesčio administratorius mokesčio mokėtojo skundą ir medžiagą per 3 dienas nusiunčia centriniam mokesčio administratoriui – skundas (20 dienų terminas) – terminas pradedamas skaičiuoti 5 darbo dieną po išsiuntimo – centrinis mokesčių administratorius – nustato skundą padavusiam mokesčio mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti – 30 denų+30 dienų sprendimo priėmimui – tada arba atmetama, arba sprendima priimamas per nustatytą laiką – 20 dienų . 4. gero administravimo principai 4 pagrindinės grupės: administracinis sąžiningumas, nuoseklumas, kruopštumas ir informavimas. Administracinis sąžiningumas – lyginamas su pagrįstumu. Administracinio sąžiningumo principo reikia laikytis ir ginčuose su administracinio valstybės aparato personalu. Nuoseklumas- reikalavimas valstybinės valdžios institucijoms elgtis nuosekliai, dera laikytis nusistovėjusios praktikos, nuo kuros nukrypti be priežasties negalima. Kruopštumas – pareiga laiku atsakyti į paklausimus ir laiku atlikti veiksmus. Informavimas - galima traktuoti kaip kruopštumo aspektą. Yra trys aspektai: pareiga neklaidinti, pareiga paaiškinti ir pareiga pagrįsti. 51 bilietas 1. nutarimų AT pažeidimų bylose rūšys 1) skirti administracinę nuobaudą 2) nutraukti bylą 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti bylą pareigūnui 2. Bendrasis administracinis procesas Bendrasis administracinis procesas turi 3 stadijas: iniciatyvos , sprendimo priėmimo ir jo vykdymo stadijos.Fakultatyvinė – apskundimo. AP – vykdomosios valdžios subjektų valdinga veikla, atliekama administracine procesine forma ir pasireiškianti konkrečių bylų, konkrečių klausimų sprendimu, kurių metu priimami ir įgyvendinami įvairūs valdymo (viešojo administravimo) aktai. 3. LR vietos savivaldos įstatymo atsiradimo priežastys ir reikšmė 4. Administracinio sąžiningumo principas (pžr. Į 50bilieto 4 klausimą) 52 bilietas 1 Nutarimas AT pažeidimo byloje, jo turinys Nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas, data, žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas, straipsnio , numatančio atsakomybę, nurodymas, byloje priimtas sprendimas. Dar gali būti nurodomas išieškotino nuostolio dydis, jo atlyginimo terminas ir tvarka. Taip pat sprendžiamas klausimas dl paimtų daiktų ar dokumentų, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka ir terminai. Kolegialus organo nutarimas priimamas balsų dauguma. Pasirašo nagrinėjęs bylą pareigūnas, kolegialaus organo atveju – posėdžio pirmininkas ir sekretorius. 2. Konstitucinio valdžių padalijimo principo įgyvendinimas LT teisinėje sistemoje 3.LR vyriausybės įstatymo atsiradimo priežastys ir reikšmė 4.nuoseklumo principas (pžr į 50bilieto 4 kl) 53 bilietas 1. Protokolai AT pažeidimo bylų teisenoje Dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą.jame nurodoma: jo surašymo data, vieta, surašiusiojo pareigybė, pavardė, vardas, žinios apie pažeidėjo asmenybę, AT pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, kodeksostraipsnis, liudytojų ar nukentėjusiųjų duomenys, pažeidėjo pasiaiškinimas ir kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Pasirašo surašęs asmuo, pažeidėjas ir nukentėjusieji ar liudytojai (jeigu tokių yra). Pažeidėjas gali ir neteikti žinių apie saveir nepasirašyti – tai pažymima protokole. Pažeidėjui išaiškinamos jo teisės ir pereigos/ Protokolas per 3 dienas pasiunčiamas jį nagrinėsiančiam organui. Nesurašomas kai bauda skiriama ir paimama, o įspėjimas įforminamas teisės pažeidimo vietoje, kai asmuo neginčija kelių eismo taisyklių pažeidimo ir bauda nedaugiau 200 lt, kai bauda apskritai nedaugiau 100 lt ir t.t. 2.LR įstatymų ir kitų teisės aktų registrą tvarkančios įstaigos Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga ir registro steigėjas yra Teisingumo Ministerija, kuri koordinuoja, vadovauja ir kontroliuoja registro tvarkymo įstaigos darbus. Registro tvarkymo įstaiga yra valstybinė įmonė teisinės informacijos centras – registruoja objektusir tvarko kompiuterinę duomenų bazę. Aktai nuo 1990 03 11, nuo 1940 06 15 (jei nepraradę galios ir nepakeisti) ir nuo 1918 02 16 iki 1940 06 15 (jei jų galiojimas pripažintas pagal LR teisės aktus). 3. Vykdomosios valdžios funkcijos Vykdomoji valdžia savo funkcijas įgyvendina per savo institucijų tarnautojų veiksmus, kurių kiekvienas turi po suvereniteto gabalėlį. Tai konkrečių klausimų sprendimas, bylų sprendimas, nagrinėjimas, valdymo (viešojo administravimo) aktų priėmimas ir įgyvendinimas. 4. Kruopštumo principas (pžr į 50 bilieto 4 kl.) 54Bilietas 1. Bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) pareigos nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą Organas (pareigūnas), nagrinėdamas admin. t. pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas admin. t. pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. 2. LR įstatymų ir kitų teisės aktų registravimo tvarka Įstatymų ir kitų teisės aktų registro duomenų teikėjas yra “VŽ” redakcija. Ji privalo garantuoti, kad registravimui teikiami duomenys atitiktų faktinius. Nustačius, kad registravimui pateiktuose teisės aktuose buvo nurodyti klaidingi duomenys, registro tvarkymo įstaiga privalo nedelsdama informuoti apie tai registro duomenų teikėją ir pareikalauti ištaisyti klaidą. Ištaisius klaidą, privalomai informuojami apie tai visi registro duomenų naudotojai. Registro duomenų teikėjas “VŽ” redakcija ne vėliau kaip kitą dieną po “VŽ” išleidimo pateikia registro tvarkymo įstaigai magnetines laikmenas su teisės aktų tekstais. Asmenys, tvarkantys registro duomenis, privalo laiku ir tiksliai registruoti gaunamus duomenis, užtikrinti duomenų teisingumą ir saugoti nuo neteisėto keitimo ar sunaikinimo. 3. Vykdomosios valdžios įgyvendinimo formos ir metodai Vykdomoji valdžia – tai institucijos, kurios įgyvendina valstybinę valdžią vykdydamos įstatymus ir kitus teisės aktus. Valstybės vadovas (prezidentas, monarchas) atstovauja šaliai, vykdo kitus šalies konstitucijoje ir įstatymuose numatytus įgaliojimus. Vyriausybė – aukščiausioji kolegiali vykdomosios valdžios institucija. Vyriausybės kompetencijai paprastai priklauso: įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimas, vadovavimas civilinei ir karinei administracijai, vidaus ir užsienio politikos įgyvendinimas, biudžeto projekto sudarymas ir biudžeto vykdymas, t.t. Vyriausybę linstama vis rečiau traktuoti kaip parlamento valios įgyvendintoją. Pabrėžiama, kad Vyriausybės politinė reikšmė ypač padidėjo dėl būtinumo skubiai spręsti įvairius klausimus, dėl techninio pobūdžio problemų, su kuriomis ji tiesiogiai susiduria. 4. Informavimo principas Tam tikra prasme informavimą galima traktuoti kaip kruopštumo aspektą. Jei Komisija išsiunčia paprastą, o ne registruotą laišką dėl antidempingo procedūrai svarbios informacijos, ir dėl to nėra jokių garantijų, kad adresatas jį tikrai gaus, laikoma, kad jog pareiga teikti informaciją, numatytą pagrindiniame antidempingo reglamente, nebuvo tinkamai įvykdyta. Laiku nenusiųstas sprendimas nepanaikina paties sprendimo, nes net ir pavėluotas informavimas nedaro jokios įtakos sprendimo esmei. Jei Komisija nori apsaugoti savo informacijos šaltinius ar neturi teisės atskleisti tam tikros informacijos (pvz., verslo paslapčių), tai ji negali tiesiogiai tokios informacijos panaudoti. Yra trys aspektai, kurie gali būti plačiaja prasme laikomi susijusiais su informavimu: pareiga neklaidinti, pareiga paaiškinti ir pareiga pagrįsti. Pirmuoju atveju buvo nustatytas principas, jog Bendrijos institucijos, pateikusios klaidinančią informaciją, turėtų atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius. Antruoju atveju, Europos Teismas savo praktikoje suformavo bendrąjį principą pateikti paaiškinimus ypač tada, kai su asmeniu ar prekybininku elgiamasi ne taip, kaip jis galėtų tikėtis pagal bendrąją Bendrijos teisę. Trečiuoju atveju nustatytas reikalavimas, kad aktai, kurie, remiantis Sutarčių apibrėžimais, yra įpareigojantys, privalo būti pagrįsti. 55Bilietas 1. Bylos nagrinėjimo vieta, tvarka ir terminai Bendras principas: ATPbyla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą, bet yra daug išimčių. Pvz., bylos, susijusios su vairavimu gali būti nagrinėjamos keliose vietose: pagal pažeidimo padarymo vietą; pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą; pagal transporto priemonės įskaitos vietą. Taip pat bylos, susijusios su nepilnamečiais visada yra nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą, kt. išimtys. Tvarka: byla nagrinėti pradedama paskelbiant kolegialaus organo sudėtį ar pristatant tą bylą nagrinėjantį pareigūną. Kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas admin. atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas ATP protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Terminai: Bendra taisyklė: pasiruošti ir išnagrinėti reikia per 15d. nuo dienos, kai subjektas gauna medžiagą. Yra išimčių (sutrumpinti terminai): 1 para (narkotinių medžiagų įgyjimas irlaikymas, kt.); 3 paros (susirinkimų ir kt. masinių renginių tvarkos pažeidimas, kt.); 5 paros (smulkusis svetimo turto pagrobimas, kt.); 7 paros (dėl dujų naudojimo normų pažeidimo, kt.). 2. LR įstatymų ir kitų teisės aktų registro duomenų naudojimas Registro duomenimis turi teisę naudotis v-bės valdžios ir valdymo institucijos, visi juridinai ir fiziniai asmenys.Turi būti sudaroma sutartis tarp registro tvarkymo įstaigos ir naudotojo. V-bės valdžios institucijos turi teisę naudotis registro duomenimis nemokamai. Teisingumo ministerija nustato atlyginimo už naudojimąsi registro duomenimis ir autentiško teisės akto peteikimą dydį. Jei registro duomenų naudotojas užsako, registro tvarkymo įstaiga pateikia autentišką suaktualintą teisės akto tekstą. Užklausa registro duomenų naudojimui pateikiama laisva forma, nurodant vieną teisės aktą arba duomenis, pagal kuriuos norima atlikti paiešką registre. 3. Vykdomosios valdžios kontrolės esmė, pagrindai, tikslai ir formos Bendros kompetencijos v-binio valdymo institucijų kontrolę vykdo LR Vyriausybė. Ji vadovauja atitinkamų ministerijų, departamentų veiklai ir ją kontroliuoja, tikrina kaip vykdomi įst., Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai, savo posėdžiuose svarsto minėtų organų vadovų pranešimus, informacijas ir t.t. LR Vyriausybė panaikina ministerijų, departamentų aktus, jeigu jie neatitinka LR įst., Vyriausybės nutarimų ir potvarkių. Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus. Šakinės kompetencijos v-binio valdymo organų kontrolę vykdo ministerijos. Šakinės kompetencijos v-binio valdymo organai kontroliuoja pavaldžių savo sistemos organų, įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos teisėtumą. Tokia kontrolė – tai daugiausia patikrinimai ir revizijos. Patikrinimai organizuojami, norint išsiaiškinti, kaip vykdomi vadovų įsakymai, užduotys, nurodymai. Revizijos daromos siekiant patikrinti, ar teisėtai ir tikslingai saugomos ir naudojamos materialinės ir piniginės lėšos, kaip naudojama darbo jėga ir pan. Pagal savo turinį revizijos gali būti dokumentinės (dėl piniginių lėšų naudojimo), kompleksinės (visos veiklos), dalinės (kai kuriais veiklos klausimais). Pagal vykdymo metodus revizijos gali būti ištisinės, kai tikrinami tam tikro laikotarpio visi dokumentai, medžiaga, ir atrankinės – kai tikrinami tik tam tikri dokumentai. 4. Gero administravimo normų nesilaikymo padariniai Tais atvejais, kai gero administravimo normos, reikalaujančios pagrįsti aktus, yra tiesiogiai įtvirtinamos Bendrijos teisėje, jų nepaisymas bus traktuojamas kaip Sutarties ar bet kokios teisės normos pažeidimas arba esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas. Todėl teisės aktas, priimtas remiantis pažeista norma ar kuriame įtvirtintas toks pažeidimas, gali būti panaikintas ar preliminariu teismo nutarimu pripažintas neteisėtu. Taip pat aišku, kad nerašytinių gero administravimo principų pažeidimas gali būti anuliavimo priežastimi, jei nebuvo laikomasi “procedūrinės tvarkos”, nebuvo nurodyti įdarbinimo sąrašų vertinimo kriterijai ar pažeisti teisėti lūkesčiai. Taipogi pripažįstama, kad teisės aktas, kurio negalima anuliuoti, vis dėlto gali būti paskelbtas “neegzistuojančiu”. Nors ne kiekvienas gero administravimo principų pažeidimas užtraukia teisinių priemonių taikymą, tačiau Bendrijos teisė numato teisines priemones, jei toks pažeidimas paveikia teisinę ar teisiškai saugomą situaciją arba padaro didelę žalą. 56Bilietas 1. Pasiruošimas nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą Pairuošimo etape išsprendžiama daug svarbių klausimų, kurie turi užtikrinti tolesnį sėkmingą bylos nagrinėjimą ir galutinį jos išsprendimą, laikantis visų administracinės teisės principų. Tie klausimai apibrėžti ATPK: 1. Ar tas pareigūnas, kuris gavo bylą, kompetetingas ją nagrinėti, t.y. ar byla jam žinybinga. 2. Ar teisingai surašytas protokolas ir kita ATPbylos medžiaga. 3. Ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą. 4. Ar reikia išreikalauti papildomą medžiagą. Jei organas, nagrinėjantis bylą mato, kad surinkti ne visi įrodymai, nepadarytos reikiamos expertizės, nėra būtinų dokumentų, be kurių negalima bylos teisingai išspręsti, jis prieš pradėdamas nagrinėti bylą, turi surinkti trūkstamą medžiagą pats, arba grąžinti ją tyrusiam pareigūnui papildyti. 5. Ar tenkintini ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusio, jų atstovų, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai. 2. Valstybinis fizinių ir juridinių asmenų registravimas Toks registravimas yra jų teisinio veiksnumo legalumo oficialus pripažinimas ir būdas patvirtinti jų veiksmų teisėtumą, sąlygojantis apskaitą ir pilną, patikimą informaciją apie ekonominės ir kitos veiklos dalyvius, jų dinamiką. Gyventojų registras nuo 92`kuriamas kaupiant civilinės būklės aktų duomenis. Duomenis registrui pateikia civilinės būklės registravimo įstaigos, migracijos tarnyba, Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, o jais naudojasi v-bės institucijos ir v-bės įmonės. LR gyventojų registro įstatymo pakeitimo įstatymas reglamentuoja LR gyventojų registro steigimą, tvarkymą, jo duomenis bei šių duomenų naudojimo tvarką, registrą tvarkančių įstaigų, duomenų teikėjų ir asmenų, kurių duomenys įrašyti į registrą, pagrindines teises, pareigas ir atsakomybę. LR CK ir LR juridinių asmenų registro įstatyme nustatyta sukurti registrą, kuriame vienodais principais būtų registruojami visi jurid. asm. Šiuo metu įmonės registruojamos vadovaujantis dabar galiojančiu LR įmonių rejestro įstatymu. Dabar jurid. asm. registravimo institucijų infrastruktūra aprėpia keletą ministerijų ir kitas v-bės bei savivaldybių institucijas, nėra sukurtos vieningos registravimo sistemos. 3. Teisminė vykdomosios valdžios kontrolė, jos įgyvendinimo formos, įgyvendinimo problemos bei galimi sprendimų variantai Teismo kontrolinių f-jų formos: 1. Teismas kontrolines f-jas vykdo nagrinėdamas įvairias bylas. Nustatęs atskirų valdymo institucijų ir jų pareigūnų neteisėtus veiksmus bei kitus trūkumus, teismas, remdamasis savo įgalinimais priima atskirąją nutartį ir siunčia ją atitinkamoms įmonėms, įstaigoms, įstaigoms, organizacijoms, pareigūnams, šie per 1mėn. nuo nutarties nuorašo gavimo privalo pranešti teismui, kokių jie ėmėsi priemonių 2. Teismine tvarka nagrinėjamos kai kurios admin. bylos. Jas nagrinėdamas teismas tikrina, ar jos pagrįstai iškeltos, ar teisėti valdymo instit. ir pareigūnų veiksmai. 3. Teismas tikrina valdymo instit., jų pareigūnų veiksmų teisėtumą nagrinėdamas tam tikras baudžiamųjų nusikaltimų bylas. 4.Bendrųjų Europos Bendrijos teisės principų statusas ir jų naudojimas Ne visų bendrųjų teisės principų statusas yra vienodas, ir todėl jų pažeidimas sukelia nevienodas teisines pasekmes. Bene akivaizdžiausias interpretuojant naudojamo bendrojo Bendrijos principo pavyzdys yra rėmimasis bendrojo teisinio tikrumo principu įtvirtinant, kad konkretaus sprendimo nuostatos taikomos tik nuo jo priėmimo dienos. Tačiau bendresne prasme galima teigti, kad dažniausiai bendrieji principai, siekiant užtikrinti teisės aktų galiojimą, tampa interpretavimo gairėmis, o ne teisės aktų galiojimo kriterijais. Galiojimo kriterijus: nors pažeidus Bendrijos pirmenybės teikimo principą ginčijama priemonė gali būti ir nepripažinta negaliojančia, tai pažeidus nediskriminacijos, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, teisės būti išklausytam principus, Bendrijos aktas gali būti anuliuotas. Atsakomybė už nuostolius: atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl privalomųjų norminių aktų, klausimai dažnai buvo sprendžiami vadovaujantis nuostata kad “jei žala padaryta dėl teisinio akto priėmimo ekonominės politikos priemonių srityje, tai Bendrijai nėra užtraukiama nesutartinė atsakomybė už nuostolius, kuriuos dėl tos veiklos patiria asmenys nebent būtų akivaizdžiai pažeista aukštesnės galios asmens apsaugos teisės norma”.V-bių narių veiklos apribojimai: bendrieji Bendrijos teisės principai reguliuoja v-bių narių veiklą tik tada, kai jos veikia Bendrijos teisės ribose. Apribojimų apimtis: nacionalinės valdžios institucijų veikla priklausoo Bendrijos teisės sferai tada, kai jos įgyvendina Bendrijos politiką, pvz., bendrąją ž.ū. politiką, kada jų veikla tiesiogiai remiasi kitais Bendrijos teisės aktais. 57. Bilietas 1. Administracinio teisės pažeidimo bylų žinybingumas Žinybingumas – tai teisės normų, nustatančių įvairių jurisdikcinių organų kompetenciją nagrinėti ir spręsti konkrečias bylas, visuma. Yra rūšinis, teritorinis ir pareigybinis žinybingumas. Rūšinį žinybingumą įtvirtinančios teisės normos nustato, kuri v-bės institucija kompetetinga nagrinėti tos kategorijos bylas. Dažniausiai ATPbylas nagrinėja tos institucijos, kurių valstybinio valdymo ir kontrolės f-jos yra susijusios su ta sritimi, kurioje įvykdomas ATpažeidimas. Pvz., Valstybės kontrolė nagrinėja AT pažeidimų, susijusių su biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo, viešojo pirkimo tvarkos pažeidimais. Bet yra ir institucijų, kurioms priskiriamų bylų žinybingumas nėra ribojamas kokia nors viena valdymo sritimi (teismai, administracinės komisijos ir policija). Po to būtina išsiaiškinti kokia konkrečiai institucija turi teisę nagrinėti ATPbylą. Tai padaroma teritorinio žinybingumo pagalba. Bendras teritorinio žinybingumo principas: byla nagrinėjama pagal pažeidimo padarymo vietą, bet kai kurių kategorijų byloms nustatytos išimtys. Pareigybinio žinybingumo t-lės nustato, kurie konkrečios institucijos pareigūnai turi teisę nagrinėti ATPbylas. Pvz., policijos vardu nagrinėti ATPbylas ir skirti admin. nuobaudas turi teisę policijos komisariatų, nuovadų vadovai. 2. Valstybinis fizinių ir juridinių asmenų registravimas Toks registravimas yra jų teisinio veiksnumo legalumo oficialus pripažinimas ir būdas patvirtinti jų veiksmų teisėtumą, sąlygojantis apskaitą ir pilną, patikimą informaciją apie ekonominės ir kitos veiklos dalyvius, jų dinamiką. Gyventojų registras nuo 92`kuriamas kaupiant civilinės būklės aktų duomenis. Duomenis registrui pateikia civilinės būklės registravimo įstaigos, migracijos tarnyba, Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, o jais naudojasi v-bės institucijos ir v-bės įmonės. LR gyventojų registro įstatymo pakeitimo įstatymas reglamentuoja LR gyventojų registro steigimą, tvarkymą, jo duomenis bei šių duomenų naudojimo tvarką, registrą tvarkančių įstaigų, duomenų teikėjų ir asmenų, kurių duomenys įrašyti į registrą, pagrindines teises, pareigas ir atsakomybę. LR CK ir LR juridinių asmenų registro įstatyme nustatyta sukurti registrą, kuriame vienodais principais būtų registruojami visi jurid. asm. Šiuo metu įmonės registruojamos vadovaujantis dabar galiojančiu LR įmonių rejestro įstatymu. Dabar jurid. asm. registravimo institucijų infrastruktūra aprėpia keletą ministerijų ir kitas v-bės bei savivaldybių institucijas, nėra sukurtos vieningos registravimo sistemos. 3.Teisminės vykdomosios valdžios kontrolės įgyvendinimas Lietuvoje Teismo kontrolinių f-jų formos: 1. Teismas kontrolines f-jas vykdo nagrinėdamas įvairias bylas. Nustatęs atskirų valdymo institucijų ir jų pareigūnų neteisėtus veiksmus bei kitus trūkumus, teismas, remdamasis savo įgalinimais priima atskirąją nutartį ir siunčia ją atitinkamoms įmonėms, įstaigoms, įstaigoms, organizacijoms, pareigūnams, šie per 1mėn. nuo nutarties nuorašo gavimo privalo pranešti teismui, kokių jie ėmėsi priemonių 2. Teismine tvarka nagrinėjamos kai kurios admin. bylos. Jas nagrinėdamas teismas tikrina, ar jos pagrįstai iškeltos, ar teisėti valdymo instit. ir pareigūnų veiksmai. 3. Teismas tikrina valdymo instit., jų pareigūnų veiksmų teisėtumą nagrinėdamas tam tikras baudžiamųjų nusikaltimų bylas. 4. Proporcingumo principas Proporcingumas įvardija pagrindinę teisingumo koncepciją, sustiprinančią individualių teisių apsaugą tiek nacionaliniu, tiek daugiau nei nacionaliniu lygiu. Galima išskirti kontekstus, kada ši koncepcija naudojama, t.y.: apibrėžiant Bendrijos ir jos institucijų kompetenciją ar įst. leidybos įgaliojimus; nustatant prievolių, taikomų Bendrijos teisės subjektams teisėtumą ir įvertinant v-bių narių elgesį, kai jos veikia Bendrijos teisės ribose.Prie Amsterdamo sutarties pridedamame protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo yra įtvirtinta, kad kiekviena institucija, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, privalo garantuoti, kad būtų laikomasi subsidiarumo, taip pat ir proporcingumo principų, “kurie numato, kad Bendrija nesiima jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant Sutarties nustatytų tikslų”. Tai ir yra proporcingumo apibrėžimas. Bendras bruožas yra tas, kad reikia nustatyti aptariamos priemonės pasirinkimo būtinybę ar jos tinkamumą. 58Bilietas 1. Administracinės teisės pažeidimo bylų žinybingumas Žinybingumas – tai teisės normų, nustatančių įvairių jurisdikcinių organų kompetenciją nagrinėti ir spręsti konkrečias bylas, visuma. Yra rūšinis, teritorinis ir pareigybinis žinybingumas. Rūšinį žinybingumą įtvirtinančios teisės normos nustato, kuri v-bės institucija kompetetinga nagrinėti tos kategorijos bylas. Dažniausiai ATPbylas nagrinėja tos institucijos, kurių valstybinio valdymo ir kontrolės f-jos yra susijusios su ta sritimi, kurioje įvykdomas ATpažeidimas. Pvz., Valstybės kontrolė nagrinėja AT pažeidimų, susijusių su biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo, viešojo pirkimo tvarkos pažeidimais. Bet yra ir institucijų, kurioms priskiriamų bylų žinybingumas nėra ribojamas kokia nors viena valdymo sritimi (teismai, administracinės komisijos ir policija). Po to būtina išsiaiškinti kokia konkrečiai institucija turi teisę nagrinėti ATPbylą. Tai padaroma teritorinio žinybingumo pagalba. Bendras teritorinio žinybingumo principas: byla nagrinėjama pagal pažeidimo padarymo vietą, bet kai kurių kategorijų byloms nustatytos išimtys. Pareigybinio žinybingumo t-lės nustato, kurie konkrečios institucijos pareigūnai turi teisę nagrinėti ATPbylas. Pvz., policijos vardu nagrinėti ATPbylas ir skirti admin. nuobaudas turi teisę policijos komisariatų, nuovadų vadovai. 2.Veiklos legitimacijos (legalizavimo) teisena Ši teisena apima registravimą, leidimus bei licenccijas. Laisvosios rinkos s-kių formavimosi sąlygomis ir dėl akivaizdaus jų chaotiškumo yra būtina teisinių subjektų ir jų vykdomos veiklos rūšių legalizacija. V-binis fizinių ir juridinių asmenų registravimas: jis yra jų teisinio veiksnumo legalumo oficialus pripažinimas ir būdas patvirtinti jų veiksmų teisėtumą, sąlygojantis apskaitą ir pilną, patikimą informaciją apie akonominės ir kitos veiklos dalyvius, jų dinamiką. Šiuo metu vyksta v-bės registrų strategijos refoema. Licencijavimas- tai ypatinga oficialaus patvirtinimo (pripažinimo) procedūra, susijusi su ūkinio subjekto teise vykdyti tam tikros rūšies veiklą laikantis t-lių, norminių reikalavimų ir standartų. Licencija suteikia teisę vykdyti tam tikrą veiklą tik pagal užfiksuotas joje kryptis ir rodiklius. Atsisakymas išduoti licenciją gali būti apskųstas teismine tvarka. Dar viena veiklų rūšių pripažinimo legaliomis atmaina yra leidimų išdavimas, kurį vykdo vykdomosios valdžios organai ir pareigūnai. Leidimai išduodami teisiniams subjektams atlikti atitinkamus veiksmus ir jie yra legalumo pagrindas, pvz., leidimų nuolat gyventi Lietuvoje išdavimas. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir administracinis procesas LR Konstitucijos IX skirsnis “Teismas”, jame nurodoma, kad teisingumą LR vykdo tik teismai. 111str. nurodoma, kad administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai. Remiantis tokia LR Konstitucijos nuostata 1999metais buvo priimtas LR Administracinių Teismų Įsteigimo Įst., kurio 1str. nurodoma, jog skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administarvimo subjektų priimtų admin. aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti steigiami specializuoti admin. teismai. 3. Teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principas Remiantis teisinio tikrumo principu Teismas nusprendė, kad bendrojo principo pažeidimas gali būti anuliavimo priežastis. Šiuo principu dažnai remtasi sprendžiant skundus dėl Bendrijos institucijų padarytų nuostolių atlyginimo, be to, nuspręata, kad Bendrijos institucijos gali būti atsakingos už žalą, jei ji savo priimtu aktu pažeidžia šį principą, net kai paties akto teisėtumas nėra ginčijamas. Lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai egzistuojančiomis situacijomis, ar tokiomis, kurios apibrėžtos konkrečiomis garantijomis. Įst. leidybos ir admin. įgaliojimai gali būti griežtai suvaržyti situacijose, kai buvo sukelti teisėti lūkesčiai. Precedentinėje teisėje įtvirtinta, kad Bendrijos institucijų veiklos atitikimo teisėtų lūkesčių apsaugos principą klausimas visuomet turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į žinias ir informaciją, kuri yra ar turėtų būti prieinama apdairiam bei informuotam verslininkui. Teisėtų lūkesčių apsauga dažnai siejama su platesne teisinio tikrumo koncepcija. Pastarasis principas yra toks platus, kad jo neįmanoma priskirti nė vienam konkrečiam nac. šaltiniui. 59Bilietas 1. Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijos etapai Jų yra 5: 1) Pasiruošimas bylos nagrinėjimui 2) Surinktos medžiagos tyrimas 3) Nutarimo priėmimas 4) Nutarimo paskelbimas 5) Nutarimo sankcionavimas 2. Valstybės registrų strategijos reforma Šiuo metu vyksta v-bės registrų strategijos reforma. LR CK ir LR juridinių asmenų registro įst. numatyta sukurti registrą, kuriame vienodais principais būtų registruojami visi juridiniai asmenys, kaupiami, atnaujinami ir perduodami tarpusavyje susijusiems registrams, informacinėms sistemoms ir kitiems naudotojams juridinių asmenų registravimo duomenys. Kuriant juridinių asm. registrą, rekia vadovautis LR CK nuostatomis dėl juridinio asmens privalomo registravimo Juridinių asmenų registre, dokumentų tvarkymo ir kaupimo. Gyventojų registravimas – priimtas LR gyventojų registro įst. pakeitimo įstatymas ir šio registro nuostatai numato sukurti iš esmės naują Gyventoų registrą. Būtina toliau tobulinti nekilnojamojo turto adresų formavimą, tvarkymą ir teikimą. Sukūrus adresų registrą, bus sutvarkytas sisteminis įvairių adreso elementų jungimas į standartizuotus adreso įrašus, nustatančius tikslią adresuojamojo objekto buvimo vietą. Numatyta kurti Visų transporto priemonių registrą, steigti VRM pavaldžią įmonę, kadangi šiuo metu tik Geležinkelio riedmenų ir konteinerių registras bemaž atitinka jam keliamus reikalavimus. 3. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir administracinis procesas EŽTPLAK buvo sudaryta Europos Tarybos rėmuose 1950m., o įsigaliojo 1953m. Ji turi ypatingą reikšmę dėl daugelio priežasčių: ji buvo pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje buvo kodifikuotos žmogaus teisės. Konvencijos pagalba sukurta pirmoji tarptautinių peticijų prieš žmogaus teisių pažeidimus sistema ir pirmasis žmogaus teisių apsaugos teismas. Konvencijos protokolas Nr. 11 numatė esminę Konvencijos organų reformą, kurios metu Europos žmogaus teisių komisija buvo panaikinta, o visos peticijos tiesiogiai nagrinėjamos Europos žmogaus teisių teisme. Konvencija įpareigoja v-bes padaryti jos normas tiesiogiai taikomas kiek. v-bės vidaus teisėje. V-bės turi tarp. teisinę pareigą užtikrinti, kad normos, įtvirtintos Konvencijoje, būtų taikomos v-bių vidaus teisėje. Koks konkretus būdas tam bus pasirinktas, nėra svarbu. Lietuvos teisėje Konvencija taikoma tiesiogiai ir turi įst. galią. V-bės privalo, pirmiausiai, gerbti Konvencijoje įtvirtinamas teises, t.y. jų nepažeisti. Paprastai t.y. tokie įsipareigojimai, kurie neįpareigoja v-bes imtis kokių nors veiksmų individo atžvilgiu, bet yra ir tokių normų, kurios įpareigoja v-bes imtis tam tikrų veiksmų; v-bė savo aktyviais veiksmais (leisdama įstatymus, palaikydama teisėtvarką ir pan.) užtikrina tam tikras Konvencijoje garantuojamas teises. 60. 1.Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo administracinė procesinė esmė-daugelio aut.nuomone tai svarbiaus.adm.t.pažeid.bylų teisenos stad.kurios metu ryškiausiai atsiskleidžia daugelis adm.-proces.veiklos bruožų.Ji prasideda nuo pasiruošimo nagr.bylą.Šiame etape išsprendžiama daug svarbių kl.kurie turi užtikrinti tolesn.bylos nagr. Ir jos išsprendimą.laikantis visų adm.t.proces.princ.nustatomas bylų žinybingumas ir teismingumas., v-binio vald.subj.kompetenc.Svarbu teising.protokolo suraš, pranešimas asm.dalyvaujantiems apie bylos nagrinėjimą, laiką ir vietą..,papild.medž.reikalingumas, bylos ng.terminai..Po to byla nagrinėjama iš esmės.kada vetrtina fakt.situac.,išsiaišk.ar padarytas adm.t.paž,ar šis asm.kaltas ir trauktinas atsak-bėn.viso to rezultatas-nutarimo priėmimas.(nuobauda,bylos nutraukimas,jos perdavimas kt.pareigūnui).Po to nutarimo paskelb. Ir nuorašo įteikimas process.dalyviams.Taigi šiame visame procese išsprendžiamas adm.teisn.paž.kl.ir esant kaltei nubaudžiamas kaltasis,paskiriant jam atitink.pov.priem. arba išteisinamas,nusprendus nutraukti bylą. 2.Juridinių asmenų registravimas-pagal CK-ja registruojami ja asm.registre.Nuo įregistravimo momento ja yra įsteigti.registravimui pateikiami šie dok.:1.nust.formos prašymas.ja steig-mo dok.3.licenzija,(kai to reikia)4.dok.patvirtinantys registrui teikiamų duom.tikrumą.5.registro rinkliavos sumokėjimo dok. Ir kt.dok.register tb.nurodyti ja pav.,teis.forma.,kodas,buveinė,ja inst.valsdymo inst.nariai,filialai,atstovybės, veiklos apribojimai,ja teisn.statusas,pasibaigimas ir kt. Ja registas kuriamas sujungiant ja ir įm., neturinčių ja teisių, registravimą šiose inst-e:kutt., sveik.,šviet. Ir moks.,ūkio min-je,ltbanke,statist.dep.apskrčių virš.administracijose,sav.inst-e. 3.Administraciniai gebėjimai administrciniame procese 4.Teisės būti iškalusytam principas- reikalauja,kad kiekv.žm.tb.išklausytas,sprendžiant jo t.ir pareigų kl.yra įtvitintas tarpt.t.dok-E žm.t.ir pagr.laisvių konvenc.-kuri įtvirtina asm.t.į teisingą bylos nagrinėjimą.ES teisingumo teismas taipm pat taiko audi alteram parte reikalavimą,jog asm.,kurio interes. Veiia vieš adm.subje.sprendimas, turi turėti galimybę pareikšti savo nuom.išklausymo procedūros realizavimo būdai:1.žodinis process.-išklausymas.2.šalies pateikiamų įrodymų priėmimas.3.šalių supažind.su pateiktais įrod.4.liud.apklaus.5.galimybė pateikti raštiškus paiškinimus,prieš tai gavus prieš.pusės medž.7.advokato pagalba. 61kl. 1.Gyventoju registras Gyventoju registras buvo kuriamas LR pilieciu pasu duomenu pagrindu, o nuo 1992 – kaupiant civilines bukles aktu douomenys. Numatyta, kad duomenys registrui pateikia civil. bukles registravimo istaigos, migracijos tarnyba, Informatikos ir rysiu departamentas prie VRM, o jais naudijasi valstybes institucijos ir valstybes imones. Priimtas LR gyventoju registro istatymo pakeitimo istatymas, kur numatoma sukurti nauja Gyventoju registra. Svarbiausios sprestinos problemos: 1.civil. metrikac. Skyriuose nesutvarkytas kompiuterinis duomenu ivedimas I Gyventoju registra – centrinei registro tarnybai perduodami popieriuje surasyti dokumentai 2.tik is dalies sutvarkytas duomenu teikimas naudotojams. Sio metu gyventoju registracijai yra sudaryta rejestro tarnyba. Gyventoju registro istatymas reglamentuoja LR gyventoju registro steigima, tvarkyma, jo duomenis bei siu duomenu naudojimo tvarka, registra tvarkanciu istaigu, duomenu teikeju ir asmenu, kuriu duomenys irasyti I registra, pagrindines teises, pareigas ir atsakomybe. 2.LR admin. gincu komisiju istatymo atsiradimo priezastys ir reisme. Administracinis gincas – tai gincai tarp valstybes vardu veikiancios institucijos ir jos pilieciu. Daznai teisminis nagrinejimas yra labia brangus, dideles teismo islaidos, daznai uzsitesia ir atima is saliu daug laiko. Ir ne visada gincas yra tiek sudetingas, kad reikalautu teismo kisimuosi, kai tai galima ispresti per trumpesni laiko tarpa, taupiau ir taip pat efektyviai. Taigi, Lietuvoje buvo isteigta administraciniu gincu komisija, Admin. gincu komisiju istatymo pagrindu. Kaip viena is komisijos atsiradimo priezasciu galima isskirti ir tai, kad administraciniu teismu darbuotojai turi spec. ziniu, taip pat administracija igyvendina kontroles ir tyrimo funkcijas (pvz. Administracija turi teise savo iniciatyva pradeti persekioti teises pazeideja, tuo tarpu patys teismai tokios teises neturi). 3.LR admin. teismu isteigimo istatymo teisine charakteristika. Administraciniu teismu isteigimo istatymas(2002) isteigia admin. teismus, nustato ju paskirti(skundams del viesojo ir vidinio admin. subjektu priimtu admin. t. aktu bei veiksmu ar neveikimo nagrineti), teismo sudeti(teismo pirmininkas ir kiti teisejai), reikalavimus administraciniu teismu teisejams. Taip pat nustato teiseju darbo apmokejimo tvarka, administraciniu teismu darbo organizavima ir administraciniu teismu sudaryma. Sis istatymas nusako pagrindinius administracinio teismo reikalavimus, o Admin. teismu kompetencija nustato Admin. bylu teisenos istatymas bei kiti istatymai. Remiantis ist. admin teismai pradeda veikti nuo 1999, geguzes 1 d. Lietuvos Vyr. Admin. teismas nuo 2001 sausio 1 d. Isteigti admin. teismus Lietuvoje buvo dar Riomerio svajone, kuria igyvendinti pavyko tik neseniai. 4.”LR valstybes tarnautoju registro laikinuju nuostatu” administracine procesine reiksme. Isleidziant valstybes tarnautoju registro laikinuosius nuostatus, buvo siekta rinkti, kaupti, apdoroti , sisteminti duomenys apie valstybes tarnautojus ir ju pareigybes. Tai yra ir budas patvirtinti valstybes tarnautoju veiksmu teisetuma, salygoti apskaita bei kitos informacijos kaupima. Tai teises subjektu valstybine iskaita, patikimu duomenu apie valstybes tarnautojus surinkimas. Laikinieji nuostatai priimti 2000 m ir nuo 2002 negalioja. Administracine procesine reiksme, kad duomenu kaupimas apie valstybes tarnautojus gali buti naudingas iskilus neaiskumams ar nagrinejant administracines, baudziamasias bylas. 62.Bilietas 1.Nekilnojamojo turto registravimas. Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris:1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo turto registre registruojamos šios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą:1) nuosavybės teisė;2) turto patikėjimo teisė; 3) valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė;4) servitutas;5) uzufruktas; ) užstatymo teisė ;7) ilgalaikė nuoma. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po prašymo padavimo dienos. Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po prašymo padavimo. Prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai. Išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre;2) prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiame sprendime teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti. 2. LR įstatymo “Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” administracinė procesinė charakteristika. 3. “Instrukcijos apie policijos profilaktinės įskaitos vedimo tvarką patvirtinimo” atsiradimo priežastys ir reikšmė. Neradau iš vis tokios.  4.Teisės į teisinę pagalbą principas. . Asmuo turi teisę į teisininko pagalbą ir į tai, kad, iškilus jo teisių klausimui, jam atstovautų teisininkas. (Be to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme yra pasakyta, kad valstybės garantuojamos teisunės pagalbos rūšys yra : 1.pirminė teisinė pagalba – vietos savivaldos vykdomų institucijų garantuojama teisinė informacija, teisės konsultacijos, gynyba ir atstovavimas bylų procese. 2. valstybinė teisinė pagalba – valstybės garantuojama gynyba ir atstovavimas bylų procese. 3.viešųjų įstaigų teisinė pagalba – viešųjų įstaigų nustatyta ir su Teuisingumo ministerija suderinta tvarka teikiama teisinė informacija, teisės konsultacijos ir atstovavimas bylų procese). Šis principas savo ruožtu veda prie dviejų išvestinių principų: a) teisininkas turi teisę peržiūrėti visus su klausimu susijusius dokumentus; b) bendravimas tarp teisininko ir kliento yra konfidencialus. 63 bilietas 1Lietuvos Respublikos teritorijos adresų tvarkymas Šiuo metu adresą sudarantys elementai yra kaupiami LR teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių registre. Duomenis registrui teikia atitinkamo rajono, miesto savivaldybė, kurios teritorijoje yra gyvenamosios vietovės, jų gatvės.Potencialūs Adresų registro naudotojai, registruodami savo objektus privalo patys kiekviename registre informacinėje sistemoje formuoti objektų adresus. Šiuo metu būtent ir siekiama sukurti Adresų registrą kuris kuriamas LR teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių registro ir Nekilnojamo turto registro ir kadastro registro pagrindu. Siekiama kad būtų sutvarkyta sisteminis įvairių adreso elementų jungimas į standartizuotus adreso įrašus, nustatančius tikslią adresuojamo objekto buvimo vietą, nes šiuo metu formuojant adresus pagal dabartinę tvarką neužtikrina adresų vienovės ir atitikties skirtinguose informacijos šaltiniuose.Pats adresas tai- skaitmeniniais kodais ir tekstiniais duomenimis aprašyta konkreti vieta teritorijoje, nustatyta koordinatėmis 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje, kur teikiamos ar gaunamos paslaugos. Adreso objektais yra: žemės sklypai, pastatai ar jų kompleksai, suformuoti kaip vienas nekilnojamojo turto objektas ir kt. 2.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo funkcijos Šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Šis įstatymas detaliai reglamentuoja dideli kiekį kategorijų tokių kaip: Viešasis administravimas, Vidaus administravimas, Administravimo subjektai,Viešojo administravimo subjektai.Detaliai aprašoma 20 kategorijų tuo siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių ir tiksliai taikyti šį įstatymą. Šis įstatymas taip pat nustato administracinio teismo kompetenciją o būtent administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Taip pat išsamiai reglamentuoja subjektų ratą kuris galį paduoti skundą dėl teisės pažeidimo, to skundo padavimo tvarką terminus ir formą. Nustatoma teismo sudėtis jos keitimo tvarka,nušalinimai, procesiniai terminai bylų nagrinėjimas, nutraukimas ir atnaujinimas ir kiti klausimai. Faktiškai šis įstatymas yra pagrindinis teisės aktas kuriuo remiantis yra nustatomas visas administracinis procesas.Šio įstatymo reikšmė gali būti prilyginta Baudžiamojo proceso kodeksui o taip ir civilinio proceso kodeksui. Minėtieji kodeksai reglamentuoja procesą savo teisės srityse o administracinių bylų teisenos įstatymas reglamentuoja administracinį procesą tik gal kiek siauresnėje apimtyje. 3.Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo atsiradimo priežastys ir reikšmė. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės  norminių aktų  rengimą, jo stadijas, teisės  aktų  formos,  struktūros,  turinio  ir  kalbos reikalavimus. Teisės aktas -  tai  įgaliotos  valstybės valdžios institucijos  arba referendumu  priimamas teisės  aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos. Būtent šis įstatymas apibrėžia teisės akto rengimo stadijas:      1)  teisės   akto  paskirties   ir  jo   rengimo   užduoties nustatymas;      2) rengėjo nustatymas (parinkimas);      3) teisės akto teksto parengimas;      4) teisės akto derinimas ir aprobavimas. Teisės   aktas  turi   atitikti   Lietuvos   Respublikos Konstituciją, taip  pat kitus  galiojančius teisės  aktus,  jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus. Teisės  aktas privalo  atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. Šis įstatymas taip pat nustato teisės akto konkrečią formą, taip pat įstatymo ir kitų teisės aktų formas ir struktūras. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį. Teisės  akto turinys  turi  būti  logiškas,  glaustas  ir aiškus. Tekste   neturi  būti  nereikalingų  arba  netaisyklingų žodžių, žodžių  junginių,  pastabų  ir  dviprasmybių.  Teisės aktai  rašomi  laikantis  bendrinės  lietuvių  kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų. Šis įstatymas atsirado nes reikėjo tiksliai reglamentuoti aukščiau išvardintus dalykus. Jo reikšmė pasireiškia tuo kad dabar teisės aktų rengimo tvarka yra sureguliuota. Užkertamas kelias įvairiems nesusipratimams, kurie kiltų ruošiant teisės aktą, sudarant jį. Tai ir yra pagrindinis šio įstatymo tikslas. 4.Apsaugos nuo kaltinimo prieš save principas Visais atvejais įtariamojo kaltinamojo padarius bet kokį teisės pažeidimą suinteresuotumas paneigti tai padaro jį ypatingu dalyviu procese. Vienas iš principų draudžiančių versti liudyti prieš save yra pagrįstas šiuolaikiniu žmogaus teisių ir demokratijos supratimu. Lietuvoje jis netiesiogiai įtvirtintas BPK apibrėžiant įtariamojo ir kaltinamojo teises. Komentare yra sakoma kad viena vertus kadangi kaltinamuoju ar įtariamuoju pripažįstamas asmuo, pagrįstai manoma kad būtent jis padarė teisės pažeidimą, asmuo neišvengiamai tampa tyrimo objektu ir pasyviai privalo paklusti ir netrukdyti bylos tyrimui. Iš kitos pusės įtariamojo ar kaltinamojo negalima paversti beteisiu teisinio persekiojimo objektu. Teisinio persekiojimo ir teisingumo institucijos privalo užtikrinti įtariamajam- kaltinamajam teisines ir faktines galimybes aktyviai dalyvauti bylos tyrimo ( nagrinėjimo) procese, teisėtomis priemonėmis ir būdais įtakoti proceso eigą ir rezultatus. Ir nors kaltinamasis-įtariamasis paprastai geriausiai žino teisės pažeidimo aplinkybes tačiau jis neturi intereso, neprivalo ir negali būti verčiamas dalyvauti savęs įkaltinimo procese 64 Bilietas 1. Visų transporto priemonių registras. Transporto priemonių registravimo duomenys reikalingi daugekiui LTV vidaus ir užsienio bendradarbiavimo uždavinių spręėsti. Daugeliu atveju transporto priemonių registravimo duomenys t,b teikiami tarpt sistemoms. Padėtis šioje srityje apskritai yra nepatenkinama. Tik geležinkelio riedmenų ir konteinerių registras bemaž atitinka jam keliamus reikalavimus ir padeda spręsti vienos iš transporto šakų uždavinius. Šiuo metu kelių transporto priemonių duomenis kaupia v.į „Regitra“. Susisiekimo ministerijai pavaldžios institucijos kaupia orlaivių, geležinkelio riedmenų ir konteinerių, jūrų ir vidaus vandenų laivų registravimo duomenis. Ž.Ū ministerija atsakinga už savaeigės ž.ū technikos registravimo duomenų kaupimą. Lr Vyriausybės 1999 03 22 nutarime „Dėl visų transporto priemonių ir savaeigių ž.ū mašinų valstybės registro ir kelių transporto priemonių apskaitos valstybės įmonės įsteigimo“ numatyta kurti visų transporto priemonių registrą, steigti vid reik ministerijai pavaldžią įmonę, bet iki šiol yta daug neišspręstų problemų. 2.LR konstitucijos tiesioginio taikymo problema administraciniame procese. ???????????????????????/ 3. Neteisminių administracinių ginčų nagrinėjimo atsiradimo priežastys ir reikšmė. Adm justicijos pokyčiai buvo nulemti visuomenėje išaugusio poreikio efektyviai, ekon ir greitai spręsti konfliktus, siekio visais įmanomais atvejais išvendti formalaus ir varginančio bylinėjimosi. Racionalumo paieškos skatino valstybes kurti alterbatyvius adm ginčų sprendimo mechanizmus, ieškoti naujų konfliktų tarp administracijos ir piliečių sprendimo būdų, todėl daugelyje valstybių buvo pasirinkti 2 keliai: 1. Jau veikiančioms adm institucijoms buvo suteikiama teisė nagrinėti ginčus; 2.Buvo kuriamos spec institucijos, kurių paskirtis (dažniausiai vienintelė)-adm ginčų nagrinėjimas. Priežastys, kodėl atsirado: 1.Teismųs sistemos išlaikymo brangumas; 2. Didelės teismo išlaidos; 3. Teismo procesi lėtumas ir formalumas. Aplinkybės, dėl kurių teisminės valdžios įgaliojimai buvo perduoti administracijai: 1. Adm institucijų darbuotojai turi spec žinių; 2. Administracija įgyvenduna kontrolės ir tyrimo funkcijas. 4.Teisinio aiškumo principas. Teisės taikymas konkrečiai situacijai turi būti tiksliai nuspėjamas. Iš šio bendrojo teisinio aiškumo principo g.b išvedami kiti: 1. Pagarba įgytoms teisėms. Teisėtai įgyta teisė nebeėgali būti atimta. Bendresnio teisinio aiškumo principo kontekste tai savo ruožtu nulemia principą, kad byla turi būti sprendžiama pgl tą teisę, kuri galiojo bylos įvykių metu, o ne pgl teisę, kuri g.b modifikuota ar plėtota vėliau. 2. teisės negaliojimas atgal. Teisė n.b taikoma asmeniui, kuris negalėjo žinoti apie jos egzistavimą, ypač tai taikytina kriminalinių nusikaltimų atvejais. 3. Pagrįstas tikėjimąsis. Asmuo turi teisę veikti (ir vykdyti savo verslą) pagrįstai tikėdamasis, kad teisė, kokia ji yra, bus taikoma ir toliau. 4. Suprantama kalba. Sprendimas asmeniui, kuriam jis taikomas, t.b praneštas tokia kalba, kurią šis supranta. 5. Senaties terminas. Tam tikra veika n.b paskelbta neteisėta ir bausmė įvykdyta arba reikalaujama priemonė įvykdyti po tam tikro, pernelyg ilgo laiko tarpo. 65. Bilietas 1. Biudžetinių įstaigų registravimas įstaigas ir jų padalinius(filialus), išlaikomus iš LR valstybės biudžeto, registruoja žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybinė įmonė, išlaikomus iš savivaldybių biudžeto pagal jų buveinės vietą registruoja savivaldos vykdomosios institucijos ir praneša ŽIKNT kadastro ir registro valstybinei įmonei, netaikoma valstybinės valdžios institucijoms, teismams, prokuratūrai, LT bankui, valstybės kontrolės ir savivaldos institucijoms, kultūros, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigoms, mokslo bei studijų institucijoms (biudžetinėms), tačiau kultūros , sveikatos priežiūros bei studijų institucijos turi pranešti duomenis ŽIKNT kadastro ir registro įmonei per 5 dienas savo duomenis nuo įregistravimo pažymėjimo išdavimo dienos. 2. Apygardos administraciniai teismai – pirmoji ar apeliacinė bylų dėl administracinių nuobaudų panaikinimo instancija? 66 Bilietas 1.Nekilnojamų kultūros vertybių registravimas. Nek turto registras kartu su nekil turto kadastru ir adresų registru aprėpia didžiauią Lietuvos turto dalį, O jame kaupiami duomenys naudojami daugelyje šalies gyvenimo sričių. Nek turto regiostras yra vienas iš labiausiai išbaigtų registrų Lietuvoje su visa reikiama infrastruktūra. Sukurta registri centrinės duomenų bazės tvarkymo tarnyba, jos filialai bei gyventojų aptarnavimo biurai. Įmonė per metus atsako daugiau kaip 0,5 mil apklausų, pateikdama duomenis valstybės institucijoms, fiz ir jurid asmenims. 2. Administracinės justicijos reformos Lietuvoje charakteristika. ????????????????????? 3. Kvazi-teismo samprata. Tarp žodžių žodyne pateikiama tokia „kvazi“ reikšmė-tariamas, netikras, beveik toks. Kvazi nurodo tam tikrą panašumą ar vienodumą konkrečioseė reiųškinio savybėse ar ypatybėse. Kai kuriuose šaltiniuose kvazi-teisminės institucjos apibūdinamos kaip turinčios keleta savybių ar įgaliojimų, būdingų teismams. Šis terminas pibūdina tam tikrą aktą, būdingą teismų veiklai, tačiau tas aktas yra atliktas ne teismo, o dažniausiai tam tikros valdymo institucijos. Kvazi-teismų sukūrimu siekiama papildyti administracinės justicijos sitemą. Kvazi-teismas-tai institucija, panaši į teismą, tai tarsi teismas. Jis-kaip žmg teisių įgyvendinimo garantas. Kvazi-teismas siekia supaprastinti ginčų nagrinėjimo procesą ir t.p kiek įmanoma užtikrinti nešališką ginčų nagrinėjimo galimybę ir teisingų sprendimų priėmimą. Kvazi-teismo esminės savybės: A) Jis neturi tikslo formuoti vienongos praktikos, jie yra orientuoti daugiau į greitą ir objektyvų konkretaus adm ginčo išsprendimą; B)Kv-teismai yra labai įvairūs, todėl ir jų sprendimai turi nevienodą galią: vienų sprendimai yra privalomi, okt-rekomendaciniai, pvz., ombudcmeno priimami sprendimai. C)kv-teismuose ginčus sprendžia ne tik teisėjai, bet ir atitinkamos administravimo srities, kurioje kyla ginčai, specialistai. 4. Teisės negaliojimo atgal principas. teisės negaliojimas atgal. Teisė n.b taikoma asmeniui, kuris negalėjo žinoti apie jos egzistavimą, ypač tai taikytina kriminalinių nusikaltimų atvejais. 67 bilietas 1. AT pažeidimo protokolas, jo turinys, atvejai , kai jis nesurašomas(pžr į 53 b. 1 kl.) 2.Mokestinių ginčų nagrinėjimas vykdomosios valdžios institucijose(pžr. 50 b. 3 kl

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!