Administracinės teisės principai ir funkcijos

Administracinės teisės principai yra suprantami kaip pagrindines, fundamentalios idėjos ir teiginiai, kuriais vadovaujasi valstybės valdymo institucijos, vykdydamos įstatymų ir kitų teisės aktų joms pavestas funkcijas. • Administracinės teisės principai yra suprantami kaip pagrindines, fundamentalios idėjos ir teiginiai, kuriais vadovaujasi valstybės valdymo institucijos, vykdydamos įstatymų ir kitų teisės aktų joms pavestas funkcijas. Principai kaip teorinės nuostatos atspindi objektyvius visuomenės ir valstybės vystymosi dėsningumus. • Principai kaip teorinės nuostatos atspindi objektyvius visuomenės ir valstybės vystymosi dėsningumus. • Logiška teigti, kad viešojo valdymo principai atspindi daugiau esmines valdymo puses, o principų turinys objektyviai išreiškia valdymo esmę bei jo būdingiausius bruožus. • Vėliau suteikiant principams teisinę formą jie išreiškia bendras nuostatas, kuriomis remiantis turėtų būti įgyvendinamas viešojo administravimo procesas. Viešojo valdymo principai – tai pagrindinės idėjos, kuriomis remiantis turi būti sudaryta ir funkcionuoti atitinkama valstybinio valdymo sistema. Administracinės teisės principų grupės: • Administracinės teisės principų grupės: • Pagrindiniams administracinės teisės principams būdingas socialinio organizavimo pobūdis, jie realizuojami valdymo veikloje nepriklausomai nuo valdymo institucijos hierarchinio lygio ar pareigybės, kurią užima valstybės tarnautojas. • Organizaciniai–techniniai valstybinio valdymo principai – tai pagalbiniai arba taikomojo pobūdžio principai, kuriuos, remiantis praktine analize bei apibendrinimu, formuoja valdymo mokslas. • Šie principai sisteminiu požiūriu, turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai atsižvelgiant į principų grupių paskirtį ir tikslus. Pagrindiniai administracinės teisės principai: • Pagrindiniai administracinės teisės principai: • Demokratiškumo principas. • Visų valstybės institucijų veikla turėtų būti grindžiama demokratiniais valstybės valdymo principais ir nukreipta į visų visuomenės grupių teisėtų interesų tenkinimą • Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 4 straipsnis įpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kaip aukščiausiąją valstybės vykdomosios valdžios instituciją, grįsti savo veiklą šiuo principu Pagrindiniai administracinės teisės principai: • Pagrindiniai administracinės teisės principai: • 2. Teisėtumo (įstatymo viršenybės) principas. • Negali būti priimtas sprendimas, kuris prieštarautų galiojantiems įstatymams . • Aiškinantis šio principo esmę ir svarbą, būtina išskirti du svarbius momentus. Pirmasis - viešojo valdymo institucijų įgaliojimai ir kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, t.y. jų veiklos teisinis pagrindas turi būti įstatymas. Antrasis – visi viešojo valdymo institucijų priimami sprendimai (administraciniai aktai) turi būti pagrįsti įstatymu. Negali būti priimtas sprendimas, kuris prieštarautų galiojantiems įstatymams • Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. „Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“ Pagrindiniai administracinės teisės principai: • Pagrindiniai administracinės teisės principai: • 3. Viešumo principas. • 2 aspektai. Pirmasis – valstybės valdymo institucijų priimami norminiai teisės aktai negali būti taikomi, kol jie nėra viešai paskelbti. Kitas aspektas – viešai turi būti skelbiami ir valstybinio valdymo institucijų veiklos rezultatai. • Teisė gali būti taikoma ir galioja, jei ji turi būti žinoma atitinkamiems teisinių santykių subjektams, siekiantiems taikyti teisę. Todėl teisė gali patikimai daryti poveikį žmonių elgsenai tik tada, kai visuomenė ją žino, todėl viešumas teisėje yra neišvengiamas. • Konstitucinis Teismas, pabrėžė, kad teisė negali būti nevieša. „ [...] privalu laikytis iš Konstitucijos kylančių teisės aktų paskelbimo oficialumo, viešumo reikalavimų“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas ) 4. Lygiateisiškumo • 4. Lygiateisiškumo • Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių • Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams – visi asmenys yra lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų pagrindu“ 5. Tikslingumo (sprendimo ekonomiškumo) principas reikalauja iš valstybinio valdymo institucijų savo veiklą ir išteklius paskirstyti taip, kad jie būtų kuo efektyviau ir ekonomiškiau naudojami nustatytam tikslui pasiekti. • 5. Tikslingumo (sprendimo ekonomiškumo) principas reikalauja iš valstybinio valdymo institucijų savo veiklą ir išteklius paskirstyti taip, kad jie būtų kuo efektyviau ir ekonomiškiau naudojami nustatytam tikslui pasiekti. • Tikslingumo principas taip pat siejasi su teisėtų tikslų siekimu. Pavyzdžiui, asmens duomenys privalo būti renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais 6.Kolegialumo derinimo su vienvaldiškumu principas • 6.Kolegialumo derinimo su vienvaldiškumu principas • Jo esmė ta, kad svarbiausi valdymo sprendimai turi būti priimami kolegialiai, o ne tokie svarbūs – vienasmeniškai. • Kitas šio principo aspektas - asmuo turintis teisę vienasmeniškai priimti sprendimą, prieš jį priimdamas privalo gauti kitų suinteresuoti ar nepriklausomų subjektų kolektyvinę nuomonę sprendžiamu klausimu. • Šio principo reikšmė akivaizdi, pavyzdžiui, ministerijos valdyme. Ministerijos veikos svarbiausiems klausimams spręsti yra sudaroma ministro patariamoji institucija – kolegija. 7. Atsakomybės principas • 7. Atsakomybės principas • Jis įpareigoja valstybinio valdymo institucijas ar atskirus valstybės tarnautojus atsakyti už atliekamus veiksmus ir priimamus sprendimus. • Pareigūnai ir tarnautojai gali būti traukiami administracinėn, baudžiamojon, tarnybinėn atsakomybėn. 8. Atskaitingumo arba vertikalios subordinacijos principas principas • 8. Atskaitingumo arba vertikalios subordinacijos principas principas • Jis paremtas hierarchine valdymo subjektų atskaitomybe. • Būti atskaitingu hierarchinei administracinei valdžiai reiškia: 1) kad vertinamoji institucija turi tam tikrus įgaliojimus, kurių panaudojimas gali būti įvertinamas 2) kvertinamoji institucija gali būti įpareigojama pateikti atsakiatą už savo valdžios įgaliojimų panaudojimą aukščiau pagal hierarhiją esančiai kitai institucijai 3) pastaroji turi valdžios įgaliojimus priimti sankcijas vertinamosios institucijos atžvilgiu • Vidaus atskaitomybę • Administracinę atskaitomybę • Teisminę atskaitomybę • Atskaitomybę administracinį teisinį tyrimą atliekančioms institucijoms • Parlamentinę atskaitomybę 9. Kontrolės ir apskaitos principas • 9. Kontrolės ir apskaitos principas • Jis reikalauja iš valstybinio valdymo institucijų vykdyti nuolatinę visų valdymo procesų kontrolė ir apskaitą. • Siejant valdymo kontrolę su valdymo procesų apskaita, tenka mažiausiai akcentuoti tokius apskaitos bruožus: • Patikimumą. Duomenys turėtų tiksliai rodyti valdymo operacijas ir įvykius. • Reikšmingumą. Apskaita turi apimti tokius duomenys, kad jų iškraipymas ar nebuvimas, gali turėti įtakos valdymo sprendimams. • Atsargumą. Reiškia tam tikro laipsnio atsargų pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų nustatymą, vengiant, kad pajamos ir turtas nebūtų per daug įvertinti, o išlaidos ir įsipareigojimai, pernelyg sumažinti. • Esmės vyravimą prieš formą. Visos valdymo operacijos ir įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagal jų ekonominę esmę, o ne tik jų teisinę formą. 10. Proporcionalumo principas. • 10. Proporcionalumo principas. • Šis principas įpareigoja valstybės valdymo institucijas priimant sprendimus naudoti įstatymo joms suteiktas galias tiek kiek to reikia funkcijoms vykdyti ar atitinkamam sprendimui priimti, tai reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas ). • Proporcingumo principas administracinėje teisėje reiškia, kad taikomos administracinės priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina norimam tikslui pasiekti. 11. Nepiktnaudžiavimo valdžia principas • 11. Nepiktnaudžiavimo valdžia principas • draudžia valstybinio valdymo institucijoms vykdyti veiklą neturint tam suteiktų įgaliojimų arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas ). • 12. Objektyvumo principas • Reikalauja iš valstybinio valdymo institucijų priimti sprendimus nešališkai, įvertinus visas aplinkybes. 13) „Vieno langelio“ principas. • 13) „Vieno langelio“ principas. • Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. • Prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį‘‘(Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas ). 14) Naujovių ir atvirumo permainoms principas. • 14) Naujovių ir atvirumo permainoms principas. • Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių; • 13) Išsamumo. • Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Organizaciniai – techniniai administracinės teisės principai • Organizaciniai – techniniai administracinės teisės principai • Teritorinis principas • įpareigoja organizuojant valstybės valdymo sistemą, valstybės valdymo institucijas ir jų veiklos sferą išdėstyti, atsižvelgiant valstybėje susiklosčiusią teritorinę struktūrą. • 2. Bendro vadovavimo principas • išreiškia būtinumą formuoti administraciniuose teritoriniuose vienetuose valstybės valdymo institucijas, kurios savo ruožtu duoda kryptį kitų atitinkamoje teritorijoje esančių valdymo institucijų veiklai, ją koordinuoja ir kontroliuoja (pvz., Vyriausias policijos komisariatas). 3.Šakinis principas • 3.Šakinis principas • reikalauja organizuojant valstybės valdymą, formuoti valstybės valdymo institucijas remiantis objektyviai susiformavusiomis ir egzistuojančiomis gamybos ir kitomis socialinės veiklos šakomis. Pavyzdžiui, ministerijos veikia ir yra atsakingos už atskirų valdymo sistemų (šakų) veiklą • 4. Funkcinis principas • Jo laikymasis sudaro galimybės efektyvinti atskirų sričių valdymą numatant institucijas, kurios koordinuoja įvairių valdymo šakų veiklą. Pavyzdžiui, Civilinės saugos departamentas koordinuoja visų valstybės valdymo institucijų ir ūkio subjektų, galinčių katastrofų, avarijų, stichijų atvejais teikti reikalingą pagalbą ir kitaip padėti likviduoti žalingus padarinius, veiklą. 5.Subsidiarumo principas • 5.Subsidiarumo principas • Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas ). • Jis paremtas bendru reikalavimu, kad aukštesnėms valstybės valdymo institucijoms nebūtų priskiriamos funkcijos, kurias gali atlikti žemesniosios institucijos ar kiti asmenys. • Šiuo principu remiamasi įgyvendinant vieną iš valstybės valdymo tobulinimo krypčių – dekoncentruojant ir decentralizuojant valstybės valdymą. 6. Tarnybinio bendradarbiavimo principas • 6. Tarnybinio bendradarbiavimo principas • įpareigoja viešojo administravimo institucijas, prireikus teikti viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą • 7. Pavaldumo principas • leidžia nustatyti aiškią, hierarchiniu pavaldumu pagrįstą valstybės valdymo sistemą, nepaliekant niekam nepavaldžių valstybės valdymo subjektų • 8. Visuomeninių interesų pirmenybės principas • Visos valdžios įstaigos privalo tarnauti šalies žmonėms ir tenkinti pirmiausia jų interesus. 9. Visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą principas • 9. Visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą principas • Viešojo administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis. • Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas. • Informacija apie konsultavimosi būdą, jo dalyvius ir rezultatus turi būti skelbiama administracinio sprendimo projektą parengusio viešojo administravimo subjekto tinklalapyje. 3 str. Viešojo administravimo principai • 1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; • 2) draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius). Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties; • 3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato; • 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti įstatymuose išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais • 2021 12 06 • prof. dr. A. Novikovas •

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!