Administracinė teisė: samprata, normos ir santykiai, administracinė atsakomybė

ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMOS IR SANTYKIAI.
ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ.
Žodis „administracinė“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio administratio, kuris reiškia „valdymas, vadovavimas“. Taigi galima sakyti, kad administracinė teisė – tai valdymo teisė, arba teisės šaka apie valdymą, o jos reguliavimo dalykas yra visuma visuomeninių santykių, kurie susiklosto valdymo procese.
Vis dėlto toks administracinės teisės reguliavimo dalyko apibrėžimas yra per platus, nepakankamai tikslus, nes sąvoka „valdymas“ vartojama įvairiais aspektais, pvz., ja nusakomi ne tik valdymo procesai, vykstantys valstybės viduje, bet ir už jo ribų. Galima sakyti, kad administracinė teisė yra savarankiška teisės šaka (teisės sistemos rūšis), kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo sferoje, t.y. 1) valstybės vykdomosios valdžios įgyvendinimo procese; 2) visų valstybės ir savivaldybių institucijų vidaus valdymo veikloje; 3) savivaldybių institucijų bei įstaigų veikloje; 4) jos normos reguliuoja visuomeninius santykius apylinkės teismams bei kitiems subjektams nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas ir administraciniams teismams nagrinėjant bylas bei skundus dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.
5.1.1. Administracinės teisės normos.
Administracinės teisės normos yra savarankiška teisės normų rūšis. Joms būdingi bendrieji teisės normų santykiai – tai valstybės nustatytos ir saugomos bendro pobūdžio privalomos elgesio taisyklės, kurios nustato reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas, leistiną ir ginamą elgesį ir tokio elgesio ribas. Tačiau administracinės teisės normos turi ir savitų požymių:
1. Teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje, nors dalis tokių normų reguliuoja specifinius nevaldymo pobūdžio santykius (pvz., teismams nagrinėjant administracines bylas);
2. Šios normos reguliuoja visuomeninius santykius administraciniu teisiniu metodu;
2.
3. Teisės normos suteikia viešojo valdymo subjektams įgaliojimus veikti valstybės vardu;
4. Viešojo valdymo pobūdis lemia šių teisės normų imperatyvumą, kuris gali pasireikšti trejopai:
a) kaip tiesioginis paliepimas, įpareigojantis subjektus elgis tik nurodytu būdu;
b) kaip galimybė pasirinkti vieną iš nurodytų elgesio variantų;
c) kaip suteikimas subjektui teisės elgtis savo nuožiūra, tačiau neperžengiant teisės normų apibrėžtų elgesio ribų.
Apibendrinant galima teigti, kad administracinės teisės normos yra savarankiškos ir specifinės teisės normos, kurios, taikant administracinį teisinį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!