Absurdo idėjos genezė

Absurdo problema, viena centrinių A.Camus kūryboje. Kalbant apie šį vieną reikšmingiausių XX a. mąstytojų, ji dažnai traktuojama kaip pati svarbiausia ir tokiu būdu užtemdoma kitų A.Camus iškeltų ir svarstytų problemų reikšmė.
Dar vienas kraštutinis tvirtinimas, jog viena svarbiausių A.Camus sąvokų -savižudybė. Tokiu būdu -absurdas ir -savižudybė tai sąvokos, smeigiančios rašytojo-filosofo pasaulį tarsi du žemės rutulio ašigaliai. Taip A.Camus vardas imamas sieti su -pagrindine epochos filosofine problema - Savižudybe; jam prilipdoma -absurdisto etiketė.
vertybe, įgalinančia kovoti, ir jį patį esant kova, -ta kova, be kurios viskas niekis.
Vadinasi, tas, kuris, paklusdamas šitai absoliučiai vertybei, atmeta savižudybę, sykiu
atmeta ir žmogžudystę [7,p.l37]. Tad A.Camus teiginys, kad pagrindinė mūsų amžiaus
filosofinė problema - savižudybė, apgaulingas.
Kritikai dažnai darydavo prielaidas, kad jo kūryba realizuoja iš anksto apgalvotą
planą. Dažnai pateikiamas ir jo kūrybinio kelio skirstymas į tris etapus, tris ciklus: -
("" absurdas(1942-1944), -maištas (1947-1951) ir -meilė. Tai atsispindi ir A.Camus Užrašų
knygelėse, kurios tiesiog mirgėte mirga schemomis, planais, bandymais pačiam
periodizuoti savo kūrybą.
Absurdo idėjos genezė
Absurdo idėja, kartais įvardijama kaip savotiška A.Camus -jaunystės krizės išraiška [8, p.316]. Detalią išsklaidąji įgyja veikale -Sizifo mitas. Absurdo idėja -Sizifo mite interpretuojama, suvokiama labai savotiškai. Kad suprastume idėjos genezės specifiką, neapsieisime be keleto A.Camus biografijos momentų paminėjimų. Tai momentai, nepaprastai ryškiai įtakoję ypatingą mąstytojo pasaulio pajautą. Dar ankstyvoje jaunystėje A.Camus sužino apie tai, kad serga džiova; tai jam, be abejo, leido itin ryškiai pajusti žmogaus situacijos pasaulyje tragizmą. Dar vienas labai svarbus A.Camus biografijos faktas yra tai, kad A.Camus gimė ir augo Alžyre, po Pietų saule. Ir būtent ta Viduržemio saulė jam buvo savotiškas dievas. Tad čia išryškėja viena dažnai pamirštama jaunystėje išmąstyto absurdo prasmė: mąstytojas nuolat blaškėsi tarp Alžyro, įkūnijančio gamtos grožį, jos didingumą, šventumą ir kartu - prasmė, ir Paryžiaus, kuris įkūnijo tarsi priešingą polį - žmogaus negerumą, visuomenės sugedimą, apgaulę, veidmainystę. Būtent du momentai - ligos įsisąoninimas, Būties trapumo suvokimas ir blaškymasis tarp Alžyro saulės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!