Abstraktaus ir konkretaus santykis moksliniame pažinime

Egzistuoja mokslinio tyrimo neefektyvumas. Ekonomikos moksle susiduriama su problemomis: kaip paaiškinti ekonominius reiškinius, kaip abstrakčią ekonominę teoriją pritaikyti realiame gyvenime? Moksliniam pažinimui yra svarbus loginis samprotavimas, bet to nepakanka, norint viską suprasti ir išsiaiškinti. Labai svarbu išvesti tikslią teoriją, ją patikrinti. Susiduriama su problema, kad teisingos teorijos negalima gauti, nes visada ją galima paneigti. Įsigali hipotetinis ekonominių teorijų kūrimo būdas. Koks matematikos vaidmuo moksliniame pažinime, kuo ji naudinga?
Mokslino abstrahavimo reikšmė
Ekonomikos tyrimai turi remtis teisingai apibendrintais faktais. Mokslas remiasi tiksliais ir griežtai patikrintais faktais. Faktai, konkreti tikrovė, visuomeninė praktika – ekonominės analizės pradžios taškas. Faktų rinkimo pirmumas grindžiamas ne tik logiškai, bet ir istoriškai. Žmonija savo raidos pradžioje sugebėjo tik stebėti ir rinkti faktus, juos vienaip ar kitaip sisteminti, grupuoti, rūšiuoti. Tik sukaupę pakankamai faktų, žmonės galėjo pradėti juos apibendrinti. [1, 187]
Pats savaime faktų surinkimas dar negarantuoja, kad teoriniai teiginiai bus teisingi. Aprašius ir susisteminus faktus išsiaiškinama tikrovė, tačiau nustatomi tik paviršiniai ryšiai. Giluminiams ryšiams nustatyti reikalinga teorija. [1, 188]
Abstrahuoti (lot. abstrahere – atitraukti) reiškia mintimis išskirti ir apibendrinti esmines objektų savybes ir santykius, sudaryti abstrakcijas. Taikyti abstrakcijos metodą ekonomikoje reiškia išskirti mintimis iš tiriamų ekonominių reiškinių ir procesų tai, kas yra esminio ir dominančio. Abstrahavimas siejasi su apibendrinimu, kurio rezultatas – mokslinės ekonominės abstrakcijos: sąvokos, kategorijos, dėsniai, modeliai ir kitos loginės abstraktaus teorinio mąstymo formos. Mokslinės abstrakcijos – tai įrankiai, kuriais žmogus apmąsto tikrovės faktus.
Sudėtingų procesų abstrahavimas (apibendrinimas) vadinamas idealizacija, kuri suprantama kaip aukštesnis reiškinių suprastinimo ir schemizavimo etapas. Manoma, kad ekonominiai dėsniai yra idealizacijos pavyzdys.
Kitaip nei gamtos mokslų, ekonominių abstrakcijų turinys pasižymi dideliu kintamumu ir istoriškumu. Taip yra, todėl, kad ekonominiai objektai yra kur kas dinamiškesni už gamtinius. Ypač greitai kinta ekonominės abstrakcijos ekonominių reformų ir ekonominių revoliucijų metu. [1, 188]
Ekonominiai reiškiniai ir procesai plėtojasi ir keičiasi. Keičiasi apibūdinančių tikrovę abstrakcijų turinys. [1, 191] Tačiau reikia paminėti, kad abstrakcijos...

Daugiau informacijos...