Abstraktaus ir konkretaus santykis moksliniame pažinime

Abstrahuoti (lot. abstrahere – atitraukti) reiškia mintimis išskirti ir apibendrinti esmines objektų savybes ir santykius, sudaryti abstrakcijas. Taikyti abstrakcijos metodą ekonomikoje reiškia išskirti mintimis iš tiriamų ekonominių reiškinių ir procesų tai, kas yra esminio ir dominančio. Abstrahavimas siejasi su apibendrinimu, kurio rezultatas – mokslinės ekonominės abstrakcijos: sąvokos, kategorijos, dėsniai, modeliai ir kitos loginės abstraktaus teorinio mąstymo formos. Mokslinės abstrakcijos – tai įrankiai, kuriais žmogus apmąsto tikrovės faktus.
Sudėtingų procesų abstrahavimas (apibendrinimas) vadinamas idealizacija, kuri suprantama kaip aukštesnis reiškinių suprastinimo ir schemizavimo etapas. Manoma, kad ekonominiai dėsniai yra idealizacijos pavyzdys.
Per visą ekonomikos mokslo istoriją aiškiai pasireiškė dvi ekonominių teorinių tyrimų metodologinės kryptys. Tai racionalizmas (apriorizmas) ir empirizmas. Racionalistų požiūriu, kelias į mokslo tiesą eina per protą, empiristų – tikro pažinimo šaltinis yra stebėjimai ir vaizdiniai. Ir racionalistai, ir empiristai pripažįsta, kad moksliniam pažinimui svarbūs yra loginiai samprotavimai, leidžiantys iš vienų teiginių išvesti kitus. Racionalistai mokslinį pažinimą supranta kaip bendrybių, bendrų objektų savybių, daiktų pažinimą. [2, 111]
Dauguma XIX a. Ekonomistų suprato, kad vertybiškai neutralus ekonomikos mokslas sunkiai įmanomas. Kyla klausimas, kaip abstrakti teorija gali būti siejama su daug sudėtingesniu realiu pasauliu ir neabstrakčiais jo gyventojais. Atsakymas buvo toks: politinė ekonomija yra mokslas, kuris tiktai nurodo tendencijas, o ne faktus.
Iki Pirmojo pasaulinio karo ekonominių reiškinių aiškinimas, kaip ir kitų mokslų pažinimas, remiasi tais pačiais pagrindiniais logikos metodais. Buvo pripažinta, kad ir indukcija, ir dedukcija vienodai naudotini metodai pažinti ekonominius reiškinius ir procesus. [2, 112]
Samprotavimai, kuriuose nuo baigtinio skaičiaus konkrečiu faktų pereinama prie bendros išvados, vadinami indukciniais samprotavimais; jie skiriasi nuo loginių, dedukcinių samprotavimų. Indukciniai samprotavimų nuo dedukcinių skiriasi tuo, kad juose pereinant nuo teiginių apie dalį tam tikros rūšies įvykių prie teiginių apie juos visus, peržengiamos prielaidų ribos. Bendri mokslo dėsniai neišvengiamai peržengia baigtinio skaičiaus stebėjimo faktų, kuriais galima juos pagrįsti, ribas, todėl niekada negali būti įrodyti, jei įrodymas suprantamas kaip loginė dedukcija iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!