Absoliutizmas ir konstitucinė monarchija

Absoliutizmas ir konstitucinė monarchija

• Kodėl Prancūzija, šiuo metu garsėjanti kaip įvairių socialinių konfliktų respublika, kažkada buvo absoliutinė monarchija?
• Kodėl Anglija , išgyvenusi XVII a. revoliuciją ir pilietinį karą, šiuo metu yra seniausia konstitucinė monarchija?

• XVI-XVII a. Europoje vyko daugybė karų, dažniausiai religinių ( katalikų-protestantų). Tai skatino visuomenes ieškoti kaip užkirsti kelią karams, kokias valstybines institucijas kurti, kurios pajėgtų visuomenę sutaikyti. Karai veikė šalių politinnę raidą. Tam įtaką darė ir karaliaus bei parlamento santykiai.

Absoliutizmas- valdžios sutelkimas karaliaus rankose

• Prancūzijoje XVIa. vyko aršūs karai tarp katalikų ir hugenotų ( kalvinistų). Tai skatino ieškoti sutarimo, kurį, kaip buvo tikima, užtikrins stipri karaliaus valdžia. Karaliaus, kaip taikos garanto suvokimas, nelabai pasikeitė nuo viduramžių. Religinių karų metu iškilo Burbonų dinastija, kuriai valdant amžių sandūroje buvo baigti religiniai karai( XVI-XVII a.) Pirmasisi dinastijos karalius Henrikas IV pasitelkė turtingus pirklius, kurie tapo jo kreditoriais, bei pasirėmė ministrais bei patarėjais, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už valstybės valdymą, o visų pirma- už mokesčių rinkimą. Taigi, remdamasis valstybės institucijomis bei pareigūnais, jis pradėjo vienyti nesutarimų draskomą visuomenę. Būtent su jo valdymu istorikai sieja karaliaus valdžios iškilimą, kurį jo palikuonys dar labiau sustiprino.

• Įtakingi pareigūnai pateko į karaliaus aplinką ir tapo svarbūs telkiant karalystę. Taigi- karalius per pareigūnus tvirtai savo rankose laikė valstybės valdymą. Toks valdžio sutelikimas pasiekė viršūnę valdant Liudvikui XVI. ( 1638-1715 m.) Jis pats skyrė ministrus, svarbiausias jš- finansų ministras ( mokesčiai, muitai, prekyba, valstybės iždas). Kartu su ministru karalius suvienodino Prancūzijo sričių teismų, mokesčių sistemas. Ilgainiui Liudvika XIV įgijo absoliučią valdžią, kuri nepriklausė nuo Generalinių luomų. Beveik neribojama karaliaus valdžia- absoliutizmas- gyvavo Austrijoje, Prūsijoje. Prancūzijos absoliutizmas rėmėsi valstybinėmis institucijomis ir pareigūnais ( biurokratija) bei kariuomene.

• Karaliaus užmiesčio rezidencijoje Versalyje telkėsi karaliaus dvaras su ministrais ir patarėjais. Rūmai tapo absoliutizmo simboliu ir pavyzdžiu kitoms šalims.
• Generaliniai luomai, kuriuos karalius sušaukė 1302 m. nebuvo nuolat šaukiami, o tik tada, kai karaliui prireikdavo pritarimo dažniausiai mokesčių klausimais. Pati sprendimų priėmimo tvarka ir buvo palanki valdovui( visi luomai po vieną balsą).. Per visą XVII a. Generaliniai luomai buvo sušaukti tik vieną kartą- amžiaus pradžioje. Karaliaus siekis aplink save sutelkti visus pareigūnus, paralyžavo Generalinių luomų veiklą. Gereraliniai luomai, atstovavę skirtingiems ir labai netolygiems pagal išsivystymą regionams, buvo visiškai išstumti iš valstybės politinio gyvenimo. Paskutinį kartą jie buvo sušaukti 1789 m.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!