AB „Snaigė“ veiklos analizė

Įvadas Įmonės veiklos analizė – tai ekonominės informacijos šaltinis, padedantis pasiekti numatytus tikslus. Šių duomenų pagalba įvertinami jau priimti sprendimai bei gaunama naudinga informacija reikalinga priimant sprendimus ateityje. Įmonės veiklos analizę svarbu atlikti ne tik tada kai įmonė dirba nuostolingai, bet ir tada kai įmonė dirba pelningai. Įmonės, siekdamos išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus, ieškoti ir taikyti patobulintas veiklos analizės metodikas, kadangi įmonės veiklos įvertinimas leidžia numatyti ateities galimybes, kurios yra vienos iš būtinų kiekvienos įmonės išlikimo rinkoje sąlygų. Įmonės veiklos analizė padeda nustatyti įmonės galimybes ir pranašumus konkurencingoje rinkoje. Krizinių situacijų atvejais padeda pastebėti rizikingiausias veiklos sritis, ūkinio potencialo efektyvumo didinimą, parengti išsamias prognozes, priimti strateginius ir taktinius valdymo sprendimus. Darbo tikslas – atlikti AB „Snaigė“ įmonės veiklos analizę. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti įmonės veiklos analizės sampratą. 2. Išnagrinėti AB „Snaigė“ įmonės charakteristiką. 3. Pateikti AB „Snaigė“ įmonės finansinių rodiklių analizę. Darbo metodai: mokslinės teorinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė, lyginamoji analizė, grafinis duomenų vaizdavimas. 1. Įmonių veiklos analizė Įmonių veiklos analizė yra svarbi įmonės valdymo sistemos funkcija, kuri yra glaudžiai susijusi su kitomis funkcijomis: planavimu, buhalterine apskaita, kontrole, reguliavimu ir prognozavimu. Šios funkcijos teikia ekonominę informaciją, kuri naudojama siekiant įvertinti praeityje priimtus sprendimus ir priimant perspektyvius valdymo sprendimus ateityje. Įmonės veiklos ekonominė analizė – tai įmonės veiklos rezultatų, išteklių, procesų ir perspektyvų tyrimas, siekiant juos įvertinti ir aprūpinti valdymo procesų subjektus informacija, būtina spendimų priėmimui. [2] Tai taip pat yra valdymo funkcija, pasižyminti tokiomis savybėmis: • ji atliekama prieš daugumą valdymo funkcijų; • jos rezultatais naudojamasi kitų valdymo funkcijų atlikimui; • ji atliekama atsiradus (susiformavus) poreikiui, vykdant kitas valdymo funkcijas; • jos turinį apsprendžia kitų valdymo funkcijų poreikiai. 1 pav. Įmonės veiklos ekonominės analizės turinys Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal KAZAKEVIČIUS, Arvydas. Įmonių veiklos ekonominės analizės turinys vadybiniu aspektu, https://auditum.lt/index.php/straipsniai/340-imoniu-veiklos-ekonomines-analizes-turinys-vadybiniu-aspektu-2-dalis.html Įmonės veiklos ekonominė analizė skirstoma į dvi dalis: vidinę ir išorinę analizę. (žr. 1 paveikslą) Vidinės analizės metu analizuojama įmonės finansinė bei vadybinė dalis. Finansinėje dalyje yra atliekamos šios analizės: finansinių rezultatų, finansinės būklės, finansavimo šaltinių, piniginių srautų investicijų, veiklos tęstinumo ir finansinių išteklių, kurie dar skirstomi į nuosavų ir skolintų. Vadybinėje dalyje yra atliekamos šios analizės: planų vykdymo, organizacinio-techninio lygio, pardavimų, savikainos, išlaidų, vidaus ir aplinkos veiksnių, apmokėjimo ir skatinimo, žmogiškųjų išteklių ir materialinių išteklių, kurie skirstomi į trumpalaikio ir ilgalaikio turto. Išorinės analizės metu analizuojamos kontroliuojančios institucijos bei rinkos dalyviai. Įmonės, siekdamos išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus, taikyti kuo tobulesnes veiklos analizės metodikas. Teisingas esamos būklės įvertinimas padeda objektyviau numatyti veiklos plėtros būdus ir galimybes. [3] Įmonės ekonominę informaciją geriausiai perteikia įmonės veiklos analizė, kuri kartu su buhalterine apskaita teikia daugiau negu 80 proc. visos įmonės ekonominės informacijos. Galima išskirti svarbiausius įmonių veiklos analizės bruožus: • išsamus ekonominių reiškinių tyrimas, tų reiškinių ar jų techninių ekonominių rodiklių kitimą nulemiančių veiksnių ir priežasčių nustatymas; • objektyvus įmonės veiklos analizės įvertinimas atsižvelgiant į organizacinį, techninį lygį ir veiklos ypatybės; • vidaus ir išorės nepanaudotų rezervų galimybių atskleidimas ir tyrimas; • veiklos gerinimo priemonių nustatymas ir jų įgyvendinimo kontrolė; • įmonės ateities perspektyvų numatymas. Įmonės veiklos analizė padeda ištirti rizikingiausias veiklos sritis, ištirti ir mobilizuoti ekonominės ir socialinės plėtros rezervus, ūkinio potencialo efektyvumo didinimo galimybes, parengti išsamias prognozes, priimti strateginius ir taktinius valdymo sprendimus. Įmonės veiklos finansinė analizė – tai įmonės finansinių rezultatų ir būklės tyrimas, skirtas įvertinti pasiekimus ir perspektyvas bei aprūpinti finansų valdytojus kokybiškai nauja informacija vadybinių funkcijų vykdymui. Finansinės analizės tikslas – padėti įmonių vadovybei pasiekti numatytus tikslus. Finansinės analizės reikšmė – konkurencingos rinkos sąlygomis ypač reikia efektyvios veiklos rezultatų kontrolės bei vertinimo sistemos, kad įmonių vadovybė galėtų kuo tiksliau įvertinti verslo riziką ir priimti racionalius, tinkamus valdymo sprendimus. Įmonės, siekdamos sėkmingai konkuruoti rinkoje privalo nuolat ieškoti rezervų veiklai gerinti, kurti naujus produktus ir paslaugas, diegti naują techniką ir technologijas, tobulinti valdymo metodus. Apibendrinant, galima teigti, kad įmonės veiklos ekonominė analizė – tai įmonės veiklos rezultatų, išteklių, procesų ir perspektyvų tyrimas, siekiant juos įvertinti ir aprūpinti valdymo procesų subjektus informacija, būtina spendimų priėmimui. O įmonės veiklos finansinė analizė - tai įmonės finansinių rezultatų ir būklės tyrimas, skirtas įvertinti pasiekimus ir perspektyvas bei aprūpinti finansų valdytojus kokybiškai nauja informacija vadybinių funkcijų vykdymui. Įmonės veiklos analizė yra svarbi siekiant įvertinti praeityje priimtus sprendimus ir priimti tinkamus ateities sprendimus. Įmonės veiklos analizė skirstoma į vidinę ir išorinę analizę. Vidinės analizės metu analizuojama finansinė ir vadybinė dalys, o išorinėje analizuojamos kontroliuojančios institucijos ir rinkos dalyviai. 2. AB „SNaigė“ charakteristika AB „Snaigė“ – vienintelė buitinių šaldytuvų gamintoja Baltijos šalyse. Šioje įmonėje dirba virš 600 darbuotojų. AB „Snaigė“ gamina virš 30 modelių apie 200 įvairių modifikacijų aukštos kokybės šaldytuvus, šaldiklius bei jų atsargines dalis, o jos gamybiniai pajėgumai siekia 550 000 vnt. šaldytuvų ir šaldiklių per metus. Šios įmonės stiprioji pusė – nuolatinė pažangių technologijų, apjungiančių funkcionalumą ir novatorišką dizainą už prieinamą kainą, paieška. AB „Snaigė“ ilgalaikiai ir ekologiški produktai eksportuojami į daugiau nei 30 Europos ir Azijos šalių. Taip pat įmonė dirba pagal tarptautinius standartus (ISO 9001, ISO 1400, BS OHSAS 18001). Bendrovė ne kartą apdovanota Lietuvos Inovacijų prizu ir pripažinta kaip viena inovatyviausių šalies įmonių, taip pat įvertinta Lietuvos „Metų gaminio“ aukso medaliais ir 2013 m. apdovanota Lietuvos metų eksportuotojo prizu. Įmonės vizija – tapti patikimiausiu buitinės technikos prekinių ženklu Rytų Europoje bei pripažintu gamintojų Vakarų Europos šalyje. Įmonės misija – kurti finansiškai disciplinuotą verslą, tiekti vartotojams aukštos kokybės produktus už priimtiną kainą ir didinti investicinę grąžą mūsų akcininkams. Įmonės vertybės: atvirumas, patikimumas, komandinis darbas ir lankstumas. 2.1. Įmonės istorija 1963 m. Alytaus mieste buvo pradėti gaminti pirmieji buitiniai šaldytuvai Lietuvoje. 1975 m. buvo pagamintas pirmasis milijonas šaldytuvų. 1983 m. AB „Snaigė“ gaminiai pradėti eksportuoti į kitas šalis. 1990 m. bendrovė tapo Lietuvos Respublikos valstybės įmone, o 1992 m. tapo privatizuota ir įregistruota kaip akcinė bendrovė. 1995 m. ši bendrovė buvo rekonstruota, šaldytuvai pradėti gaminti be aplinkai kenksmingo freono. 1997 m. įmonė gavo kokybės valdymo tarptautinio standarto ISO 9001 sertifikatą, 2000 m. sėkmingai buvo peratestuota bendrovės kokybės valdymo sistema, o 2001 m. gavo aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto ISO 14001 sertifikatą. Nuo 2002 m. pradėti gaminti šaldytuvai su aplinkai nekenksmingu šaltnešiu R600a. Pradėta A + energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba. Snaigė tapo EU projekto „Energy +“ dalyvė. O 2003 m. A + energijos efektyvumo klasės šaldytuvas Snaigė RF310 apdovanotas LPK konkurso „Geriausias metų gaminys“ aukso medaliu. 2004 m. atidaryta nauja gamykla Kaliningrade. 2006 m. AB „Snaigė“ įsigijo 100 proc. įmonės „Liga Service“, užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba Rusijoje kapitalo. Taip pat jau buvo pagaminusi dešimt milijonų šaldytuvų ir šaldytuvas – vitrina Snaigė CD480 apdovanotas „Metų gaminio“ aukso medaliu. 2007 m. bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistema sėkmingai peratestuota ISO 14001 sertifikatui gauti. Alytaus gamykloje pradėjo nauja serijinę modelių liniją „Snaigė ICE LOGIC“ gamybą. Gautas „Metų gaminio“ aukso medalio apdovanojimas už šaldytuvą Snaigė ICE LOGIC. Taip pat buvo skirtas „Inovacijų prizas. 2009 m. buvo uždaryta bendrovės gamykla Kaliningrade dėl nuostolingos gamybos, sąlygos rublio devalvacijos. 2013 m. bendrovė apdovanota Lietuvos metų eksportuotojo prizu. Nugalėjo „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje ir apdovanota „Inovacijų prizu 2013“. Taip pat paruoštas ir pradėtas tiekti į rinką pirmasis Lietuviškas šaldytuvas RF34 N su be šerkšne šaldymo sistema. Gautas Lietuvos „Metų gaminio“ aukso medalio apdovanojimas už „Side by Side“ tipo šaldytuvo C 29SM ir šaldiklio F 22SM kombinaciją. Gamybai paruoštas aukščiausios energijos efektyvumo klasės A+++ šaldytuvas Snaigė ICE LOGIC RF34SM. Bendrovė buvo pripažinti viena iš sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai besivystančių Lietuvos bendrovių. 2015 m. rugsėjo mėnesį bendrovė dalyvavo tarptautinėje buitinės technikos parodoje IFA2015 Berlyne, kurioje pristatė naujausius savo gaminius. SNAIGĖ stendas sulaukė didelio susidomėjimo tiek parodos lankytojų, tiek tarp potencialių klientų. O krokodilo odos imitacija aptrauktas šaldytuvas itin sudomino tarptautiniu mastu leidžiamo laikraščio portalo USA TODAY žurnalistus. Taip pat 2015 m. AB „Snaigė“ pradėjo prekiauti ir sėkmingai įsitvirtino Norvegijoje, Švedijoje, Izraelyje, Gruzijoje bei Azerbaidžane. Tais pačiais metais bendrovė pirkėjams pristatė keletą originalų gaminių, buvo įdiegti patobulinimai gaminamuose šaldytuvuose: elektronikos valdymas SNAIGĖ Ice Logic šaldikliuose ir šaldytuvuose. 2016 m. AB „Snaigė tapo patys populiariausi Lietuvos rinkoje. Bendrovė užėmė 18 proc. šaldytuvų rinkos. Taip pat bendrovė pradėjo eksportą į Jordaniją, pradėjo bendradarbiavimą su vienu didžiausiu Čekijos buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklu FAST. 2017 m. sukūrė dar dvi naujas šaldytuvų linijas. Dalyvavo parodose Čekijoje. Pradėjo prekiauti Baltarusijoje. O 2018 m. AB „Snaigė“ veikla pakartotinai įvertinta ISO 9001 sertifikatu. Pradėta naujų dizainų linijų serijinė gamyba. Bulgarijoje buitinės technikos tinklo „Technopolis“ parduotuvėje atidarytas firminis „Snaigė“ stendas. 2.2. Veiklos rūšys AB „Snaigė“ įmonės veikla – šaldymo įrengimų gamyba. Ji gamina įvairius šaldytuvus, šaldiklius bei jų kombinacijas, kuriuose įrengtos įvairios sistemos, šaldytuvus ir šaldiklius paverčia unikaliais bei patogiais. Šaldytuvai su prekės ženklu sudaro daugiau nei 47 proc. pardavimų, o kitą dalį gamina pagal specialius užsakymus. Šaldymo įrangą užsako "Whirlpool", "Fagor", "Severin" ir kitos Vakarų Europos kompanijos. AB "Snaigė" gamina šaldytuvus didžiausiems buitinės technikos prekybos tinklams su jų prekių ženklais: • "Аlaska" – METRO, didžiausias buitinės technikos prekybos tinklas Europoje • "General Frost" – TESCO, antras pagal dydį buitinės technikos prekybos tinklas Europoje • "Far" – CONORAMA, didžiausias Prancūzijos buitinės technikos prekybos tinklas • "Carad" – ELDI, vienas didžiausių Belgijos buitinės technikos prekybos tinklų  2.3. Rinka ir pardavimai 1 lentelė AB „Snaigė“ pardavimai pagal rinkas Segmento (šalies) pavadinimas 2015 m. 2016 m. 2017 m. Eur. Tūkst. Proc. Eur. Tūkst. Proc. Eur. Tūkst. Proc. Rusija 588 1,29 419 1,05 698 1,93 Ukraina 5004 11,03 7540 18,94 7592 19,36 Vakarų Europa 19370 42,70 13855 34,80 14144 36,07 Centrinė Europa 11443 25,23 8888 22,32 6993 17,80 Lietuva 4266 9,40 5625 14,13 5391 13,75 Kitos NVS šalys 3398 7,49 2258 5,67 3000 7,60 Kitos Baltijos šalys 1255 2,77 1231 3,09 1308 3,30 Kitos šalys 39 0,09 1 0,00 76 0,19 Iš viso: 45 363 100 39 817 100,00 39 202 100,00 Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Lyginant 2016 pardavimai sumažėjo 12,23 proc., lyginant su praėjusiais metais, o 2017 metais pardavimai sumažėjo 1,54 proc. Lyginant 2017 metus su 2015 metais pardavimai sumažėjo 13,58 proc. Taigi, analizuojamais metais įmonės pardavimai mažėjo. 2015 metais didesnius pardavimus įtakojo įmonės dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, per kuriuos įmonė, kaip tiekėjas, laimėjo 2 konkursus. 2016 ir 2017 metais įmonė laimėdavo tik po 1 konkursą. Didžiausius pardavimus per šiuos tris metus darė Vakarų Europa ir Centrinė Europa. Vakarų Europai pardavimai, lyginant 2017 metus su 2015 metais, sumažėjo – 5226 tūkst. Eur arba 26,98 proc., tačiau pardavimai iš visų segmentų buvo patys didžiausi. Centrinei Europai pardavimai analizuojamu laikotarpiu mažėjo. Lyginant 2017 metus su 2015 metais sumažėjo 4450 tūkst. Eur arba 38,89 proc. Mažiausi pardavimai vyko kitose šalyse ir Rusijoje. Lyginant su kitomis šalimis kitų šalių pardavimai buvo patys mažiausi tai sudaro vos 0,1 proc. lyginant su visų šalių pardavimais. 2.4. Konkurentai Konkurencija – padėtis rinkoje, kai esama pakankamai daug smulkių pirkėjų ir pardavėjų arba keletas stambių pardavėjų, kitaip tariant, konkurentų – asmenų ar įmonių, siekiančios didesnės rinkos dalies, pirkti ir parduoti prekes ir paslaugas. AB „Snaigė“ yra vienintelė šaldymo įrengimų gamintoja Baltijos šalyse. Pagal savo pajėgumus ir išsivystymo lygį bendrovė atitinka tokius ES gamintojus kaip: Indesit, Ardo, Gorenje. AB „Snaigė“ negali sėkmingai vykdyti veiklą ir konkuruoti su kitais gamintojais dėl to, kad jų gaminama produkcija nekonkurencinga. Nors įmonė turėjo spartų pardavimų augimą, stambūs užsienio rinkų buitinės technikos parduotuvių tinklai atsisako prekiauti šios įmonės gaminiais, dėl to, kad gaminiai nėra modernūs. Tai rodo, kad konkurentai gamina labiau modernesnę ir inovatyvesnę produkciją. Prognozuojama, jog neturėdama aukšto technologinio lygio gaminių AB „Snaigė“ ateityje gali prarasti iki 20 – 30 proc. apyvartos. [1] Bendrovei siekiant toliau sėkmingai vystytis ir konkuruoti su kitais ES gamintojais, ypatingai svarbu investuoti į inovaciniams gaminiams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. 2 lentelė AB „Snaigė“ konkurentų analizė Rodikliai Samsung Gorenje Siemens Įmonės dydis Didelė Didelė Didelė Prekių asortimentas Platus Platus Platus Kainos Aukštos Žemos Vidutinės Reklamos priemonės Internetinė reklama, reklama spaudoje Internetinė reklama, reklama spaudoje Internetinė reklama, reklama spaudoje Pardavimų skatinimas Specialūs pasiūlymai Specialūs pasiūlymai Specialūs pasiūlymai Analizuojant AB „Snaigė“ konkurentus, galima teigti, kad tai daugiausia kitų šalių gamintojai, kurių prekių asortimentai yra didesni, parduodantys ne tik šaldytuvus ir šaldiklius, bet ir kitokias buitines technologijas. Samsung pajamos 2016 metais siekė 180 milijardų dolerių, Gorenje 2015 metais pajamos siekė apie 1 milijardą dolerių, o Siemens 2018 metais pajamos siekė 83 milijardus dolerių. Šie gamintojai yra stiprus AB „Snaigė“ konkurentai, kadangi jie yra tvirtai įsitvirtinę rinkoje, jų vardai žinomi daugelyje šalių, turi didesnius prekių asortimentus patraukliomis ir prieinamomis kainomis daugumai žmonių. Apibendrinant, galima teigti, kad AB „Snaigė“ yra vienintelė buitinių šaldytuvų gamintoja Baltijos šalyse. Šioje įmonėje dirba virš 600 darbuotojų. AB „Snaigė“ gamina virš 30 modelių apie 200 įvairių modifikacijų aukštos kokybės šaldytuvus, šaldiklius bei jų atsargines dalis. Įmonė savo gyvavimo laikotarpių pelnė daugybė medalių, įsitvirtino rinkoje bei sukūrė naujų rūšių šaldytuvų bei šaldiklių. Bendrovė ne kartą apdovanota Lietuvos Inovacijų prizu ir pripažinta kaip viena inovatyviausių šalies įmonių, taip pat įvertinta Lietuvos „Metų gaminio“ aukso medaliais ir 2013 m. apdovanota Lietuvos metų eksportuotojo prizu. Įmonės pardavimai nuo 2015 metų iki 2017 metų krito apie 14 proc. Didžiausius pardavimus darė Vakarų ir Centrinė Europa. Mažiausi pardavimai vyko Rusijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje pardavimai lyginant 2017 metus su 2015 metais kito nedideliu skirtumu. AB „Snaigė“ konkurentai nėra pavienės įmonės, tai įmonių grupės – koncernai, kurie yra stiprūs varžovai: Siemens, Samsung ir Gorenje. 3. AB „Snaigė“ veiklos analizė 3.1. Veiklos ekonominio efektyvumo analizė Tiriant įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus svarbu nustatyti, ar įmonė veikia efektyviai, t.y. ar optimaliai naudojamas turtas ir ar gerai valdomos išlaidos. (4,363) Įmonės veiklos efektyvumas užtikrina greitą gamybos proceso ciklą racionaliame lėšų cirkuliavimo gamybos procese bei jo metu ne tik sukuriamas pelnas, bet ir pinigų srautai, reikalingi gamybos proceso tęstinumui palaikyti. Įmonės veiklos efektyvumas priklauso nuo turto naudojimo ir jo apyvartumo bei nuo sąnaudų. AB „Snaigė“ turto apyvartumo rodikliai parodo, kiek kartų per metus turtas perėjo visus apytakos etapus. Žemiau esančioje diagramoje yra pateikta turto apyvartumo trys rodikliai, kurie parodo, kaip efektyviai įmonė naudojo savo turimą turtą. (žr. 1-ą paveikslą) 1 pav. AB „Snaigė“ turto apyvartumo rodikliai kartais Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Viso turto apyvartumas rodiklis analizuojamu laikotarpiu nesiekė 2 Eur – labai gero gamybos įmonės rodiklio, bet pasiekė patenkinamą rodiklį – 1 Eur. Nuo 2015 metų viso turto apyvartumas mažėjo, o 2017 metais šis rodiklis krito žemiau 1 Eur. Didžiausias sumažėjimas pastebimas 2016 metais, šis rodiklis sumažėjo 24,06 proc. lyginant su praėjusiais metais. Kitaip nei viso turto apyvartumo rodiklis, ilgalaikio turto apyvartumo koeficientas vertinamas labai gerai, kadangi analizuojamu laikotarpiu yra didesnis už 1,5 Eur, išskyrus 2017 metais, bet koeficientas skiriasi nuo labai gero rodiklio tik 0,16 Eur. Per visą analizuojamą laikotarpį ilgalaikio turto apyvartumas mažėjo, tai reiškia, jog ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumas mažėjo. Labiausia sumažėjo 2016 metais – 0,82 Eur arba 33,06 proc., lyginant su praėjusiais metais. Apyvartumo mažėjimą galėjo įtakoti ilgalaikio turto vertės pasikeitimas. Trumpalaikio turto apyvartumo koeficientas analizuojamu laikotarpiu kito nedaug. 2016 metais pastebimas nežymus sumažėjimas – 0,3 Eur arba 10,42 proc., o 2017 metais nežymus padidėjimas – 0,34 Eur arba 13,18 proc. lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Įmonės trumpalaikis turtas išnaudojamas efektyviai dėl didelio koeficiento. AB „Snaigė“ išlaidų lygio rodikliai parodo kiek tam tikrų išlaidų tenka vienam pardavimo eurui. Pagal įmonės pelno (nuostolio) ataskaitas buvo parengta išlaidų analizė, kuri atskleidžia įmonės efektyvumą. (žr. 2-ą paveikslą) 2 pav. AB „Snaigė“ išlaidų lygio rodikliai kartais Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Parduotų prekių savikaina vienam pardavimo eurui lygis visais analizuojamais laikotarpiais kito nežymiai – 2016 metais sumažėjo 0,02 Eur arba 2,38 proc., o 2017 metais padidėjo 0,07 Eur arba 8,54 proc., lyginant su praėjusiais laikotarpiais. Taip pat per visą analizuojamą laikotarpį parduotų prekių savikaina vienam pardavimo eurui lygis neviršijo nustatytos leidžiamos ribos – nuo 0,5 Eur iki 0,9 Eur, bet buvo labai arti maksimalios ribos, tai reiškia, jog įmonė savo išlaidas kontroliavo nelabai efektyviai. Administracinių išlaidų lygis analizuojamu laikotarpiu nekito, išskyrus 2017 metais šis rodiklis nežymiai sumažėjo – 0,01 Eur arba 12,5 proc., lyginant su praėjusiais metais. Vidutiniškai 8 proc. dalis panaudojama prekių realizacijos procese. Veiklos sąnaudos vienam pardavimo eurui lygis visais analizuojamais laikotarpiais išliko pastovus – 0,14 Eur. Šis lygis neviršijo nustatytų ribų – 17-18 proc. Pastovus lygis parodo, jog įmonės išlaidos yra kontroliuojamos tinkamai, bet vertėtų pagerinti išlaidų mažinimo politiką, jog išlaidų lygis ne tik būtų pastovus, bet ir mažėjantis. 3.2. Ilgalaikio turto analizė Įmonės ilgalaikis turtas apibūdinamas kaip turtas, kuris suteikia ekonominę naudą naudojant ją ilgiau kaip 12 mėnesių. Ilgalaikis turtas yra skirstomas į nematerialųjį, materialųjį, finansinį ir kitą ilgalaikį turtą. Nematerialus turtas tai nepiniginis turtas, kuris neturi materialios formos bei kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos. Materialus turtas įmonei teikia ekonominės naudos ir yra naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo savikaina yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Finansiniam turtui priklauso pinigai ir pinigų ekvivalentai, sutartinės teisės gauti pinigus ar kitą finansinį turtą iš kito ūkio subjekto ir šio subjekto išleisti vertybiniai popieriai. AB „Snaigė“ įmonės ilgalaikį turtą sudaro nematerialus turtas, materialus turtas ir finansinis turtas. Nematerialųjį turtą sudaro plėtros darbai, programinė įranga, licencijos ir kitas nematerialus turtas, o materialųjį turtą: pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės ir kita, nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai. Finansinį turtą sudaro investicinis turtas ir ilgalaikis finansinis turtas. Siekiant išsiaiškinti AB „Snaigė“ įmonės ilgalaikio turto sudėtį, kitimą bei kitimo priežastis 2015-2017 m. laikotarpiu, buvo atlikta viso ilgalaikio turto horizontali ir vertikali analizė. Horizontali analizė pateikta žemiau esančioje diagramoje. (žr. 3-ą paveikslą) 3 pav. AB „Snaigė“ ilgalaikio turto horizontali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Finansinis turtas analizuojamu laikotarpiu nesparčiai didėjo. 2016 metais finansinis turtas nežymiai padidėjo lyginant su praėjusiais metais – 518 tūkst. Eur arba 5,48 proc., o 2017 metais taip pat pastebimas nežymus padidėjimas – 505 tūkst. Eur arba 5,07 proc., lyginant su praėjusiais metais. Materialus turtas analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. 2016 metais pastebimas žymus padidėjimas lyginant su praėjusiu laikotarpiu – 11640 tūkst. Eur arba 171,4 proc., lyginant su praėjusiais metais, tai įtakojo „INP 2016“ įmonės investicijų programa, kurios vykdymui buvo atnaujintos arba įsigytos naujos gamybos technologijos, įrengimai bei įrenginiai. 2017 metais materialus turtas sumažėjo nežymiai lyginant su praėjusiais metais – 2109 tūkst. Eur arba 11,44 proc. Nematerialus turtas beveik nekito analizuojamu laikotarpiu. 2016 metais padidėjo 24 tūkst. Eur arba 1,49 proc., o 2017 metais sumažėjo 10 tūkst. Eur arba 0,61 proc., lyginant su praėjusiais laikotarpiais. Vertikali AB „Snaigė“ įmonės ilgalaikio turto analizė yra pateikta žemiau esančioje diagramoje. (žr. 4-ą paveikslą) Šioje analizėje ataskaitos rodiklis lyginamas su baziniu tos ataskaitos rodikliu. 4 pav. AB „Snaigė“ ilgalaikio turto vertikali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Iš diagramos duomenų pastebima, kad 2015 metais didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro finansinis turtas. Bet dėl 2016 metais staigaus materialiojo turto augimo, 2016 metais finansinis turtas sumažėjo 19,74 proc. punktais, o materialus turtas padidėjo 23,33 proc. punktais, lyginant su praėjusiais metais ir sudarė didžiausią ilgalaikio turto dalį. 2017 metais materialus turtas taip pat sudarė didžiausią dalį, bet sumažėjo 3,93 proc. punktais, lyginant su praėjusiais metais, o finansinis turtas padidėjo 3,66 proc. punktais., lyginant su praėjusiais metais. Nematerialus turtas visais analizuojamais laikotarpiais sudaro mažiausią ilgalaikio turto dalį ir labiau pastebimas 2016 metų pasikeitimas – sumažėjo 3,58 proc. punktais, lyginant su praėjusiais metais. Analizuojant įmonės ilgalaikį turtą, labai svarbu ištirti jos techninę būklę, nuo kurios priklauso įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai. AB „Snaigė“ ilgalaikio turto techninės būklės apskaičiuoti duomenys yra pateikiami žemiau esančioje diagramoje. (žr. 5-ą paveikslą) 5 pav. AB „Snaigė“ ilgalaikio materialiojo turto rodikliai Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Atnaujinimo koeficientas pastebimas didžiausias 2015 metais, o mažiausias 2016 metais – sumažėjo 17,23 proc. punktais lyginant su 2015 metais. 2017 metais atnaujinimo koeficientas panašus kaip ir 2016 metais, skiriasi tik 0,87 proc. punktais, nes abejais metais turto įsijimo vertė buvo panaši. Likvidumo koeficientas didžiausias pastebimas 2015 metais. 2016 metais šis koeficientas sumažėjo 4,46 proc. punktais, lyginant su praėjusiais metais, tai reiškia gamybos apimties padidėjimą, o 2017 metais šis koeficientas daug nesiskiria nuo 2016 metų – skiriasi 0,05 proc. punktais. Nusidėvėjimo koeficientas didžiausias taip pat 2015 metais, 2016 metais sumažėjo 14,75 proc. punktais, lyginant su praėjusiais metais, tai įtakojo investavimas į ilgalaikį materialųjį turtą, materialaus turto atnaujinimas, naujo turto pirkimas. 2017 metais šis koeficientas beveik nepakito – padidėjo 0,6 proc. punktais, lyginant su praėjusiais metais. Tinkamumo koeficientas didžiausias 2016 metais, lyginant su 2015 metais padidėjo 14,75 proc. punktais, o 2017 metais nežymiai pakito – sumažėjo 0,6 proc. punktais. 3.3. Trumpalaikio turto analizė Trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. (4,207) Įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai labai priklauso nuo trumpalaikio turto dydžio, sudėties, struktūros ir techninės būklės. AB „Snaigė“ trumpalaikį turtą sudaro atsargos, kitas trumpalaikis turtas, per vienerius metus gautinos sumos bei pinigai ir pinigų ekvivalentai. Atsargas sudaro žaliavos, atsarginės dalys, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija ir kita. Per vienerius metus gautinos sumos sudaro iš pirkėjų gautinos sumos. Kitą trumpalaikį turtą sudaro išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos, gautinas PVM, gautinos kompensacijos iš tiekėjų, riboto naudojimo pinigai, suteiktos paskolos ir kitos gautinos sumos. Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai banke ir kasoje. Siekiant išsiaiškinti AB „Snaigė“ įmonės trumpalaikio turto sudėtį, kitimą bei kitimo priežastis 2015-2017 m. laikotarpiu, buvo atlikta viso trumpalaikio turto horizontali ir vertikali analizė. Horizontali analizė pateikta žemiau esančioje diagramoje. (žr. 6-ą paveikslą) 6 pav. AB „Snaigė“ trumpalaikio turto horizontali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. AB „Snaigė“ atsargos analizuojamu laikotarpiu mažėjo. Didžiausias sumažėjimas pastebimas 2016 metais – 1233 tūkst. Eur arba 21,21 proc. lyginant su 2015 metais. 2017 metais atsargos sumažėjo nežymiai – 60 tūkst. Eur arba 1,31 proc., lyginant su praėjusiais metais. Tai reiškia, jog įmonė gamyboje naudojo turimas atsargas, dėl to pastebimas jų mažėjimas. Kitas trumpalaikis turtas kito netolygiai. 2016 metais, lyginant su 2015 metais, padidėjo 617 tūkst. Eur arba 91,95 proc., o 2017 metus lyginant su 2016 metais sumažėjo 1288 tūkst. Eur arba 100 proc., tad 2017 metais trumpalaikį turtą sudarė tik atsargos, per vienerius metus gautinos sumos bei pinigai ir pinigų ekvivalentai. Per vienerius metus gautinos sumos taip pat kito netolygiai. 2016 metais pastebimas sumažėjimas – 1440 tūkst. Eur arba 21,19 proc., lyginant su praėjusiu laikotarpiu, o 2017 metais sparčiai padidėjo – 2663 tūkst. Eur arba 49,72 proc. lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Pinigai ir pinigų ekvivalentai analizuojamu laikotarpiu mažėjo. 2017 metus lyginant su 2015 metais sumažėjo 3256 tūkst. Eur arba 86,5 proc., tai galėjo įtakoti investavimas į naujus įrengimus bei įrenginius. Vertikali AB „Snaigė“ įmonės ilgalaikio turto analizė yra pateikta žemiau esančioje diagramoje. (žr. 7-ą paveikslą) Šioje analizėje ataskaitos rodiklis lyginamas su baziniu tos ataskaitos rodikliu. 7 pav. AB „Snaigė“ trumpalaikio turto vertikali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Pagal gautas duomenis pastebima, jog 2015 metais didžiausią trumpalaikio turto dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos, taip pat galima sakyti ir atsargos, kadangi procentai panašūs, skiriasi tik 5,76 proc. punktais. Mažiausią turto dalį sudarė kitas trumpalaikis turtas. 2016 metais didžiausią turto dalį sudarė taip pat per vienerius metus gautinos sumos – sumažėjo tik 1,17 proc. punkto, ir atsargos – sumažėjo tik 1,02 proc. punkto., lyginant su praėjusiais metais. Mažiausią turto dalį sudarė kitas trumpalaikis turtas, kuris padidėjo 5,37 proc. punkto., lyginant su praėjusiais metais. 2017 metais didžiausią turto dalį sudaro taip pat per vienerius metus gautinos sumos, kurio dalis žymiai padidėjo – 23,06 proc. punkto, lyginant su praėjusiais metais ir atsargos, kurios nežymiai pasikeitė – padidėjo 1,55 proc. punkto, lyginant su praėjusiais metais. Kadangi 2017 metais kito trumpalaikio turto nebėra, tad mažiausią turto dalį sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurie sumažėjo 15,01 proc. punkto, lyginant su praėjusiais metais. Įmonės trumpalaikio turto efektyvumo rodikliai parodo turto panaudojimo efektyvumą uždirbant iš pajamų. Apskaičiuoti efektyvumo rodikliai dienomis pateikiami žemiau esančioje diagramoje. (žr. 8-ą paveikslą) 8 pav. AB „Snaigė“ trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Atsargų apyvartumas analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. 2016 metais padidėjo 3,77 dienomis arba 6,9 proc., o 2017 metais sumažėjo 10,84 dienomis arba 18,55 proc., lyginant su praėjusiais laikotarpiais. Debitorinis įsiskolinimo apyvartumas taip pat kito netolygiai. 2016 metais sumažėjo 7,37 dienomis arba 13,05 proc., o 2017 metais pastebimas dvigubas padidėjimas – 25,56 dienomis arba 52,06 proc., lyginant su praėjusiais laikotarpiais. Kreditorinis įsiskolinimas kito taip pat netolygiai. 2016 metais sumažėjo 11,35 dienomis arba 14,31 proc., o 2017 metais padidėjo 13,33 dienomis arba 19,61 proc., lyginant su praėjusiais laikotarpiais. Pinigų apyvartos ciklas analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai su nežymiais pakitimais. 2016 metais padidėjo 7,75 dienomis arba 24,36 proc., o 2017 metais sumažėjo 1,39 dienomis arba 3,51 proc., lyginant su praėjusiais laikotarpiais. Veiklos ciklas analizuojamu laikotarpiu kito su pastebimais pasikeitimais. 2016 metais sumažėjo 3,6 dienomis arba 3,24 proc., o 2017 metais padidėjo 14,72 dienomis arba 13,69 proc. Debitorinio įsiskolinimo trukmė lyginant su kreditorinio įsiskolinimo trukme yra mažesnė, tai reiškia, jog įmonė sugeba greičiau gauti pinigų iš pirkėjų, nei privalo pati sumokėti tiekėjams. Bet atsargos pinigais virsta lėčiau, nei yra padengiamos skolos tiekėjams, dėl to įmonė susiduria su papildomu pinigų poreikiu, ir tai yra priežastis, dėl kurios įmonės veiklos ir pinigų ciklas yra ilgi. Įmonei vidutiniškai reikia finansuoti savo lėšomis net 113,63 dienas, kad pinigų užtektų atsargoms pirkti ir pirkėjų įsiskolinimams finansuoti ir vidutiniškai 37,44 dienų finansuosi savo apyvartinį kapitalą, kol pinigai sugrįš į sąskaitą. 3.4. Pelno analizė Pelnas yra įmonės veiklos vertinimo kriterijus ir jos projektų finansavimo šaltinis. Pelnas yra labiausiai apibendrinantis įmonės veiklą rodiklis. (4,258) Įmonė turinti pakankamai pelno, tai ji gali daryti investicijas, plėsti savo veiklą, kurti naujus produktus, teikti paslaugas ir taip užimti stabilią vietą rinkoje. AB „Snaigė“ įmonės pelno analizė yra pateikiama žemiau esančioje diagramoje. (žr. 9-ą paveikslą) 9 pav. AB „Snaigė“ pelnų analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Pagal gautas duomenis pastebima, jog visi įmonės pelnai 2016 metais padidėjo. Bendrasis pelnas padidėjo nedaug – 242 tūkst. Eur arba 3,4 proc., tipinės veiklos pelnas padidėjo 785 tūkst. Eur arba 87,13 proc., įprastinės veiklos pelnas padidėjo 876 tūkst. Eur arba 125,32 proc., pelno prieš apmokestinimo suma yra lygi įprastinės veiklos pelno sumai, tad jo didėjimas yra toks pat, o grynasis pelnas padidėjo 676 tūkst. Eur arba 127,31 proc. 2017 metais pastebimas visų pelnų spartus sumažėjimas. Bendrasis pelnas sumažėjo 3046 tūkst. Eur arba 41,41 proc., tipinės veiklos pelnas sumažėjo 2740 tūkst. Eur arba 162,51 proc., įprastinės veiklos pelnas sumažėjo 2638 tūkst. Eur arba 167,49 proc., pelnas prieš apmokestinimą mažėjo tiek pat kiek įprastinės veiklos pelnas, kadangi pelno prieš apmokestinimo suma lygi įprastinės veiklos pelno sumai, o grynasis pelnas sumažėjo 2270 tūkst. Eur arba 188,07 proc. Taigi 2017 metais įmonė patyrė nuostolius. 2016 metų pelnų padidėjimą galėjo įtakoti investavimas į naujas gamybos technologijas, kurios sumažino pardavimo savikainą. 2017 metais pelnų mažėjimui galėjo įtakoti sumažėję pardavimai ir padidėjusi savikaina, taip pat pardavimo sąnaudų padidėjimas. 3.5. Pajamų ir išlaidų analizė Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl turto naudojimo, pardavimo, perleidimo, vertės padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. (4,245) Įmonės pajamų analizė padeda įžvelgti pajamų mažėjimo ar didėjimo tendencija, bei mažėjimo atveju, imtis tinkamų veiksmų pajamų mažėjimo sustabdymui. AB „Snaigė“ įmonės pajamos gaunamos nuo parduodamų specializuotų įrangų gamybos bei šaldytuvų ir susijusios įrangos. Žemiau esančioje diagramoje yra pateikiama horizontali AB „Snaigė“ pardavimo pajamų analizė. (žr. 10-ą paveikslą) 10 pav. AB „Snaigė“ pardavimo pajamų pasiskirstymas pagal produkciją horizontali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Specializuotos įrangos gamybos pardavimo pajamos 2016 metais sumažėjo 716 tūkst. Eur arba 49,97 proc., o 2017 metais padidėjo – 146 tūkst. Eur arba 20,36 proc., bet lyginant 2017 metus su 2015 metais sumažėjo 570 tūkst. Eur arba 39,78 proc., lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Šaldytuvų ir susijusios įrangos pardavimo pajamos analizuojamu laikotarpiu mažėjo. 2016 metais sumažėjo 4830 tūkst. Eur arba 10,99 proc., o 2017 metais – 761 tūkst. Eur arba 1,95 proc. Taigi, analizuojamu laikotarpiu pardavimo pajamos mažėjo, dėl šaldytuvų ir susijusios įrangos pardavimų sumažėjimo per analizuojamą laikotarpį. Vertikali AB „Snaigė“ pardavimo pajamų analizė yra pateikiama 11-ame paveiksle. 11 pav. AB „Snaigė“ pardavimo pajamų pasiskirstymas pagal produkciją vertikali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Visais analizuojamais laikotarpiais pastebima, jog daugiausia buvo parduota šaldytuvų ir susijusios įrangos, o mažiausiai specializuotos įrangos. Visais metais pastebimas beveik vienodas šaldytuvų ir specializuotos įrangos dalies dydis, pastebimas tik nežymūs kitimai. 2016 metais šaldytuvų ir susijusios įrangos dalis padidėjo 1,36 proc. punktais, o 2017 metais sumažėjo 0,4 proc. punktais, lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Specializuotos įrangos gamybos dalis 2016 metais sumažėjo 1,36 proc. punktais, o 2017 metais padidėjo 0,4 proc. punktais. Pajamos negali būti uždirbamos be tam tikrų sąnaudų. Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, netekimo, jo vertės sumažėjimo ar prisiimtų įsipareigojimų per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. (4,250) Tad sąnaudomis laikoma turto dalis, kuri buvo sunaudota per tam tikrą laikotarpį pajamos uždirbti. AB „Snaigė“ įmonės sąnaudų analizė yra pateikiama žemiau esančioje diagramose. 12 pav. AB „Snaigė“ pardavimų savikainos pasiskirstymo horizontali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Darbo užmokestis analizuojamu laikotarpiu mažėjo – 2017 metais sumažėjo 1061 tūkst. Eur arba 26,89 proc. lyginant su 2015 metais. Kitos netiesioginės sąnaudos kito netolygiai. 2016 metais sumažėjo 924 tūkst. Eur arba 17,14 proc., o 2017 metais padidėjo 1084 tūkst. Eur arba 24,26 proc., lyginant su praėjusiu laikotarpiu, bet lyginant 2017 metus su 2015 metais, pastebimas nežymus pakitimas – sumažėjo 160 tūkst. Eur arba 2,97 proc. Nusidėvėjimas ir amortizacija analizuojamu laikotarpiu nežymiai didėjo – 2017 metais padidėjo 73 tūkst. Eur arba 5,73 proc. lyginant su 2015 metais. Žaliavos analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. 2016 metais sumažėjo 4397 tūkst. Eur arba 15,91 proc., o 2017 metais padidėjo 1868 tūkst. Eur arba 8,04 proc. 13 pav. AB „Snaigė“ pardavimų savikainos pasiskirstymo vertikali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. 2015 metais didžiausią pardavimo savikainos dalį sudarė žaliavos kaip ir kitais analizuojamais metais. 2016 metais ši dalis sumažėjo tik 0,66 proc. punktais, o 2017 metais padidėjo tik 0,37 proc. punktais, lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Mažiausią pardavimo savikainos dalį sudarė nusidėvėjimas ir amortizacija. Visais analizuojamais metais jos dalis buvo panaši. 2016 metais padidėjo 0,74 proc. punktais, o 2017 metais sumažėjo 0,21 proc. punktais. 14 pav. AB „Snaigė“ veiklos sąnaudų pasiskirstymo horizontali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Bendrosios ir administracinės sąnaudos analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. 2016 metais padidėjo 430 tūkst. Eur arba 15,05 proc., o 2017 metais sumažėjo 633 tūkst. Eur arba 19,26 proc., lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Pardavimo sąnaudos analizuojamu laikotarpiu taip pat kito netolygiai. 2016 metais sumažėjo 971 tūkst. Eur arba 28,95 proc., o 2017 metais padidėjo 326 tūkst. Eur arba 13,68 proc., lyginant su praėjusiu laikotarpiu. 2016 metais sumažėję pardavimo sąnaudos įtakojo įmonės pelno didėjimui. 15 pav. AB „Snaigė“ veiklos sąnaudų pasiskirstymo vertikali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. 2015 metais galima sakyti, jog bendrosios ir administracinės bei pardavimo sąnaudos sudarė po pusę veiklos sąnaudų dalį. Pardavimo sąnaudos sudarė tik 8 proc. punktais didesnę dalį. 2016 metais veiklos sąnaudų didesnę dalį sudarė bendrosios ir administracinės sąnaudos, kurios padidėjo 11,97 proc. punktais. 2017 metais, kaip ir 2015 metais, bendrosios ir administracinės bei pardavimo sąnaudos sudaro po pusę veiklos sąnaudų lygį – pardavimo sąnaudos sudarė tik 1,02 proc. punkto daugiau nei bendrosios ir administracinės sąnaudos. Taigi pastebima, jog tik 2016 metais veiklos sąnaudų didžiausią dalį sudarė padidėjusios bendrosios ir administracinės sąnaudos. 16 pav. AB „Snaigė“ pardavimo sąnaudų pasiskirstymo horizontali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Atlyginimai ir socialinis draudimas analizuojamu laikotarpiu didėjo nedaug. 2016 metais padidėjo tik 32 tūkst. Eur arba 7,22 proc., o 2017 metais padidėjo tik 21 tūkst. Eur arba 4,42 proc., lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Garantinio aptarnavimo ir sertifikavimo sąnaudos analizuojamu laikotarpiu mažėjo. Lyginant 2017 metus su 2015 metais sumažėjo 112 tūkst. Eur arba 41,03 proc. Kitos sąnaudos analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. 2016 metais sumažėjo 57 tūkst. Eur arba 356,25 proc., o 2017 metais padidėjo 81 tūkst. Eur arba 197,56 proc., lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Komandiruočių ir draudimo sąnaudos analizuojamu laikotarpiu mažėjo. 2016 metais sumažėjo 17 tūkst. Eur arba 18,28 proc., o 2017 metais sumažėjo 23 tūkst. Eur arba 30,26 proc. Reklamos, rinkodaros, rinkos tyrimų ir komisinių sąnaudos analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. 2016 metais sumažėjo 278 tūkst. Eur arba 54,09 proc., o 2017 metais padidėjo 182 tūkst. Eur arba 77,12 proc., lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Sandėlio nuoma ir sandėliavimo sąnaudos analizuojamu laikotarpiu didėjo, išskyrus 2016 metus sumažėjo tik 1 tūkst. Eur arba 6,25 proc., lyginant su praėjusiais metais, bet lyginant 2017 metus su 2015 metais, padidėjo 36 tūkst. Eur arba 225 proc. Transportavimo sąnaudos analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. 2016 metais sumažėjo 672 tūkst. Eur arba 33,62 proc., o 2017 metais padidėjo 162 tūkst. Eur arba 12,21 proc., bet lyginant 2017 metus su 2015 metais, sumažėjo 510 tūkst. Eur arba 25,51 proc. 17 pav. AB „Snaigė“ pardavimo sąnaudų pasiskirstymo vertikali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Analizuojamu laikotarpiu didžiąją dalį pardavimo sąnaudų sudarė transportavimo sąnaudos, beveik pusę visų pardavimo sąnaudų. Šių sąnaudų dalis kiekvienais metais sudarė panašų procentą. 2016 metais sumažėjo tik 3,91 proc. punkto, o 2017 metais sumažėjo tik 0,73 proc. punkto., lyginant su praėjusiu laikotarpiu. 2015 metais ir 2016 metais mažiausią pardavimo sąnaudų dalį sudarė sandėlio nuomos, sandėliavimo sąnaudos ir kitos sąnaudos – sudarė po vienodą dalies dydį. 2017 metais mažiausią pardavimo sąnaudų dalį sudarė sandėlio nuoma, sandėliavimo sąnaudos, komandiruočių, draudimo sąnaudos ir kitos sąnaudos. 3.6. Pelningumo analizė Įmonės rezultatus geriausiai parodo pelningumo rodikliai iš kurių sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai. Pelningumas apibūdinamas kaip įmonės nesugebėjimą gauti pelną, kaip rodiklį, rodantį įmonės pastangas gauti daugiau pajamų, negu sunaudojama išteklių, kaip investuotų lėšų grąžą ir pan. Tačiau teisingiausia pelningumą apibrėžti kaip pelno ir tam tikro įmonės veiklos rodiklio santykį. (4,324) AB „Snaigė“ įmonės pelningumo rodikliai yra šie: pardavimo, turto ir kapitalo. 18 pav. AB „Snaigė“ pardavimo pelningumai Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Bendrasis pardavimų pelningumas analizuojamu laikotarpiu buvo nestabilus, bet neperžengė 10-35 proc. ribos. 2016 metais padidėjo 2,28 proc. punktais arba 14,08 proc., o 2017 metais šis rodiklis smarkiai krito – 7,48 proc. punktais arba 40,5 proc., ir buvo prie pat mažiausios ribos, tai reiškia, jog įmonės rinkodaros, kainos ir konkurencijos politika suprastėjo. Grynasis pardavimo pelningumas 2015 ir 2016 metais vertinamas patenkinamai, kadangi yra mažesnis nei 10 proc., o 2017 metais vertinamas kaip blogas rodiklis dėl neigiamo rodiklio procento. Nors 2016 metais, grynasis pardavimo pelningumas šiek tiek padidėjo, bet 2017 metais smarkiai krito, tai reiškia, jog prekių konkurencingumas sumažėjęs, įmonei reikia naujovių ir veiksmingų verslo sprendimų. Įprastinės veiklos pardavimų pelningumas analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. 2016 metais pastebimas padidėjimas – 2,37 proc. punktais, o 2017 metais smarkiai krito – 6,67 proc. punktais. Visais metais šis rodiklis vertinamas neigiamai, reiškia įmonė nesugeba tinkamai kontroliuoti savo išlaidų. Tipinės veiklos pardavimų pelningumas analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. 2016 metais padidėjo 2,18 proc. punkto, o 2017 metais sumažėjo 6,92 proc. punkto. Žemi rodikliai rodo, kad įmonė tipinę veiklą vykdo neefektyviai. EBIT pelningumas analizuojamu laikotarpiu buvo nepastovus. 2016 metais pastebimas staigus padidėjimas, o 2017 metais staigus sumažėjimas. Taip pat vyko ir su EBITDA pelningumu. Iki 2017 metų šie du pelningumai vertinami kaip geri, bet 2017 metais šie pelningumai dėl žemo procento vertinami blogai, nes sukuria mažiau pelno. 19 pav. AB „Snaigė“ turto ir kapitalo pelningumai Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Analizuojamais metais pastebima, jog nuosavo kapitalo ir turto pelningumai 2016 metais didėjo, išskyrus nuosavas kapitalas nežymiai sumažėjo, o 2017 metais sparčiai sumažėjo. 2016 metais nuosavo kapitalo pelningumas sumažėjo 0,06 proc. punkto, o 2017 metais sumažėjo 11,47 proc. punktais. Turto pelningumas 2016 metais padidėjo 1,23 proc. punkto, o 2017 metais sumažėjo 5,31 proc. punkto. Taigi, turto pelningumas 2015 ir 2016 metais vertinamas patenkinamai, o 2017 metais vertinamas neigiamai. Tai reiškia, jog įmonė 2017 metais turtą valdė neefektyviai. Nuosavo kapitalo rodiklis analizuojamais metais vertinamas kaip blogas rodiklis, o 2017 metais vertinamas neigiamai. Tai reiškia, kad nuosavas kapitalas kiekvienais metais sukurdavo vis mažiau pelno, bei 2017 metais vadovybė neefektyviai vykdė veiklą naudojant investuotą kapitalą. 3.7. Mokumo analizė Mokumas apibūdinamas kaip įmonės gebėjimas įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Analizuojant įmonės mokumą jį yra skirstoma į trumpalaikio turto ir ilgalaikio turto mokumą. Įmonė, kuri nebesugeba įvykdyti savo visų įsipareigojimų, praranda sugebėjimą konkuruoti rinkoje, nes kreditoriai su tokiais klientais nelinkę sudaryti tolimesnių sandorių. 20 pav. AB „Snaigė“ trumpalaikio turto mokumo koeficientai Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. Visais metais trumpalaikis turtas neviršija du kartus trumpalaikių įsipareigojimų, bet vis tik galima sakyti, kad įmonė išgalėjo atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus, o 2017 metais, šis koeficientas krito žemiau saugumo ribos – 1,2, bei buvo žemiau nei 1, tad 2017 metais įmonė negalėjo atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. Visais metais šis rodiklis nesiekė 1 – labai gero rodiklio, tai reiškia, kad įmonė negalėjo greitai įvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų, o 2017 metais šis rodiklis nukrito žemiau nustatytos ribos – 0,5. Kadangi visais metais bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas yra didesnis už greitojo trumpalaikio mokumo koeficientą, galima sakyti, kad įmonė turi dideles gamybines atsargas, kurios gali būti pasenusios, nekokybiškos ir jas neįmanoma paversti pinigais. Manevringumo rodiklis didžiausias pastebimas 2015 metais, o 2016 ir 2017 metais išliko panašus, bet visais metais rodiklis vertinamas geru. 2016 metais šis rodiklis smarkiai krito, tai reiškia, jog įmonei tapo sunkiau atsiskaityti su trumpalaikiais įsipareigojimais iš nuosavų lėšų. Trumpalaikio turto įsiskolinimo koeficientas vertinamas nepatenkinamai, kadangi yra virš 0,4. Tai reiškia, jog didelė dalis trumpalaikio turto yra finansuojama iš trumpalaikių įsipareigojimų, ypač 2017 metais – visas turtas yra finansuojamas iš trumpalaikių įsipareigojimų. 21 pav. AB „Snaigė“ ilgalaikio turto mokumo rodikliai Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Bendrasis įmonės mokumas analizuojamu laikotarpiu didėjo. 2015 ir 2016 metais šis rodiklis vertinamas kaip normalus, o 2017 metais – geru. Tai reiškia, jog įmonė gebėjo įvykdyti savo visus įsipareigojimus. Bendrasis skolos koeficientas analizuojamu laikotarpiu mažėjo. 2015 ir 2016 metais rodiklis vertinamas patenkinamai, o 2017 metais – geru. Taigi mažėjantis rodiklis reiškia, kad vis mažiau įmonės turto yra finansuojama iš įsipareigojimų, bet vertinant trumpalaikio turto mokumo rodiklius, galima sakyti, kad įmonės turto vis mažiau yra finansuojama iš ilgalaikių įsipareigojimų. Ilgalaikis skolos rodiklis analizuojamais metais sparčiai mažėjo. Pirmais metais įmonės šis rodiklis vertinamas labai blogai, nes visa veikla buvo priklausoma nuo išorinių finansavimo šaltinių, bet kiekvienais metais priklausomybė mažėjo, o 2017 metais galima teigti, jog įmonės veikla nebebuvo priklausoma nuo išorinių finansavimo šaltinių. Ilgalaikių įsipareigojimų vykdymo patikimumas analizuojamais metais kito netolygiai. 2016 metais pastebimas padidėjimas, o 2017 metais sumažėjimas iki beveik 2015 metų dydžio. Tai reiškia, jog 2016 metais įmonė gebėjo geriau įvykdyti ilgalaikius įsipareigojimus, bet visais metais šis rodiklis nėra žemas, tad galima teigti, kad visais metais įmonė gebėjo tinkamai atsiskaityti su ilgalaikiais įsipareigojimais. 3.8. Darbo išteklių analizė AB „Snaigė“ įmonės darbo išteklių analizė parodo darbuotojų kaitą įmonėje bei pasiskirstymą pagal pareigas, išsilavinimą ir vidutinį atlyginimą. 22 pav. AB „Snaigė“ darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigas horizontali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. AB „Snaigė“ įmonės darbuotojai pagal pareigas skaičius visais metais buvo stabilus, kito nedideliais procentais. 2016 metais darbininkų skaičius padidėjo 5 žmonėmis arba 0,92 proc., o 2017 metais sumažėjo 11 žmonėmis arba 2,01 proc. Specialistų 2016 metais sumažėjo 1 žmogumi arba 0,86 proc., o 2017 metais sumažėjo 16 žmonėmis arba 13,91 proc., Vadovų skaičius 2016 metais nepakito, o 2017 metais padidėjo 18 žmonėmis arba 360 proc. Lyginant 2017 metus su 2015 metais, įmonės darbuotojų skaičius mažėjo, nepaisant vadovų skaičiaus padidėjimo. 23 pav. AB „Snaigė“ darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigas vertikali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Visais analizuojamais metais darbininkų skaičius sudarė didžiausią dalį visų įmonės darbuotojų – virš 80 proc. 2016 metais sumažėjo 0,26 proc. punktais, o 2017 metais sumažėjo 0,55 proc. punktais. Mažiausią dalį sudarė įmonės vadovų skaičius. 2016 metais dalies dydis nepakito, o 2017 metais padidėjo 2,75 proc. punktais. 24 pav. AB „Snaigė“ darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą horizontali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. AB „Snaigė“ įmonės darbuotojų pagal išsilavinimą skaičius analizuojamais metais beveik nekito. 2016 metais darbuotojų turinčius aukštąjį, vidurinį ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą skaičius nekito, o darbuotojų turinčių spec. vidurinį išsilavinimą padidėjo 4 žmonėmis arba 0,93 proc. 2017 metais darbuotojų turinčių aukštąjį išsilavinimą sumažėjo 3 žmonėmis arba 2,7 proc., darbuotojų turinčių nebaigtą vidurinį sumažėjo 1 žmogumi arba 16,67 proc., darbuotojų turinčių spec. vidurinį išsilavinimą sumažėjo 1 žmogumi arba 0,23 proc. ir darbuotojų turinčių vidurinį išsilavinimą sumažėjo 10 žmonėmis arba 8,77 proc. 25 pav. AB „Snaigė“ darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą vertikali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Visais analizuojamais metais didžiąją dalį įmonės darbuotojų sudaro tie darbuotojai, kurie turi specialų vidurinį išsilavinimą – virš 60 proc. 2016 metais darbuotojai turintys specialų vidurinį išsilavinimą padidėjo 0,21 proc. punktais, o 2017 padidėjo 0,74 proc. punktais. Mažiausią dalį sudaro darbuotojai, turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą. 2016 metais darbuotojai turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą sumažėjo 0,1 proc. punkto, o 2017 metais sumažėjo 0,14 proc. punkto. 26 pav. AB „Snaigė“ darbuotojų pasiskirstymas pagal vidutinį atlyginimą horizontali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Darbininkų vidutinis atlyginimas analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. 2016 metais sumažėjo 20 Eur arba 3,68 proc., o 2017 metais padidėjo 50 Eur arba 9,56 proc. Specialistų vidutinis atlyginimas analizuojamais metais taip pat kito netolygiai. 2016 metais padidėjo 23 Eur arba 2,38 proc., o 2017 metais sumažėjo 50 Eur arba 5,05 proc. Vadovu vidutinis atlyginimas analizuojamais metais mažėjo. Didžiausias sumažėjimas pastebimas 2017 metais – lyginant 2017 metus su 2015 metais sumažėjo 3442 Eur arba 57,64 proc. 27 pav. AB „Snaigė“ darbuotojų pasiskirstymas pagal vidutinį atlyginimą vertikali analizė Šaltinis: sudaryta darbo autorių pagal akcijų biržos „Nasdaq“ pateiktas AB „Snaigė“ finansinės ataskaitas. Visais analizuojamais metais didžiausią darbuotojų vidutinį atlyginimo dalį sudarė vadovų vidutinis atlyginimas. 2016 metais ši dalis sumažėjo 0,41 proc. punktu, o 2017 metais sumažėjo 16,84 proc. punktais. Mažiausią dalį darbuotojų vidutinio atlyginimo sudarė darbininkų vidutinis atlyginimas visais analizuojamais metais. 2016 metais sumažėjo 0,14 proc. punkto, o 2017 metais padidėjo 7,05 proc. punkto. 3.9. Bankroto galimybės diagnozavimas Bankrotas yra nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Nemoki įmonė yra tuomet, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsia įsipareigojimus, kurie viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertę. Įmonės bankrotas yra griežčiausia priemonė, taikoma tada, kai įmonės galimybės atkurti savo ilgalaikį mokumą yra išsemtos ir ją gelbėti nėra prasmės. (4,373) AB „Snaigė“ įmonės bankroto galimybės diagnozavimui buvo pasinaudota Taffler ir Tisshaw modelis, kuri teigia, kad bankroto bankroto tikimybė maža, kai Z >0,3, bankrotas galimas, kai 0,2

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!