A. Kamiu proginė kalba, pasakyta įteikiant A. Nobelio premiją

A.Kamiu proginė kalba, pasakyta įteikiant A.Nobelio premiją.
Česlovas Milošas, draugavęs su Kamiu nelengvais emigracijos Prancūzijoje metais, taip apibūdino jo asmenybę: „Niekad negalėdavau galvoti apie Kamiu tik kaip apie rašytoją, pirmiausia jis man buvo žmogus. Geras, dosnus, priklausė tiems retiems Paryžiaus literatams, kuriais visada gali pasikliauti tikrai bėdai ištikus. Esu jam dėkingas už dėmesį, už širdingumą man sunkiais momentais, už draugystės dovaną. Jeigu Kamiu ko nors negalėjo atleisti Paryžiaus intelektualai, tai labiausiai kūniško džiaugsmo, atotrūkio nuo visų sistemų, kurios išblunka Afrikos pajūrio saulėje“.
Albertas Kamiu – prancūzų rašytojas, dramaturgas ir Nobelio premijos laureatas. Vienas svarbiausių modernių mąstytojų. Kamiu siekė sakyti tiesą apie šiuolaikinį žmogų, sklaidyti iliuzijas, bet ir neprarasti humanistinio tikėjimo. Iki šiol populiarus ir vertinamas visame pasaulyje ne tik dėl literatūrinės kūrybos, bet ir dėl autentiško kalbėjimo, dėl to, kad ieškojo vertybių, kurios kartėlio, netikėjimo ir XX a. žiaurumų iškankintai kartai būtų tikros ir savos. Kamiu nebuvo tikintis – jis netikėjo nei į žmonijos pirmąjį nuopuolį ir išganymą po mirties, nei į istoriją, žengiančią rojaus žemėje sukūrimo link. Anot Kamiu egzistuoja tik šis pasaulis, ir jo prasmės mums nereikia atskleisti. Julienas Greenas, katalikas ir rašytojas, 1946 metais klausęs pranešimo, buvo nustebintas autoriaus principingumo – pasirodo, jis atmeta viską, kas šventa krikščioniškąjam mokymui. Atskleidęs F. Nyčės teigimo filosofiją, jis išvydo antžmogį tauriu pavidalu: čia buvo kalbama ne apie šeimininko didžiavimąsi prieš kitus, o kantrų darbą su savimi, ugdant jautrumą kančiai, silpnumui, stokojimui. Todėl A. Kamiu atkreipia dėmesį į visuomenės normų ir įstatymų primetimą žmogui, pabrėžia buvimą savimi, peikdamas „atrodymą“, taip pat parodo, kad žmogus yra atsakingas už savo poelgius. Vienintelė žmogaus priedermė – meilė, švelnus artimo žmogaus žvilgsnis, apkabinimas - tai tuo pačiu ir vienintelė paguoda pasaulyje, neturinčiame jokios aukštesnės prasmės. Dramaturgo nuomone meno tikslas turėtų būti ne teisti ir kurti įstatymus, o suprasti. Todėl teatras buvo svarbi vieta, leidžianti ekspermentuoti. Sukūręs „Nesusipratimą“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!