5 dievo įrodymai

Šiais laikais religijos įtaka pasaulyje vis silpnėja. Globalizacija , mokslo pažanga , greitėjantis gyvenimo ritmas mažina religijos svarba žmonių gyvenime. Dievo egzistavimas neįrodomas jokiais moksliniai tyrimais ir kelia vis daugiau abejonių, todėl kiekvienas turi teisę rinktis: tikėti ar ne. Šią tema ir pasirinkau būtent todėl jog ji kelia daugiausiai abejonių , todėl būtų įdomu panagrinėti Tomo akviniečio pateikiamus Dievo egzistencijo įrodymus.
Taigi mano darbo tikslas: išnagrinėti ir įvertinti Tomo Akviniečio pateikiamus Dievo buvimo įrodymus.
• Pateikti savo nuomonę apie Dievo buvimo įrodymus.
3. "dialektinis” ginčas ir silogistinis dalyko aptarties metodas menkinant empirinius duomenis;
4. vieši disputai, kapstymasis menkavertėse smulkmenose;
5. ginčas dėl bendrųjų sąvokų pobūdžio;
Tomas Akvinietis
Tomas Akvinietis (lot. Thomas Aquinas; apie 1225 – 1274 m. kovo 7 d.) – , Viduramžių sistemintojas, italų filosofas scholastas, teologas,tomizmo pradininkas ir krikščionių šventasis, Bažnyčios mokytojas. Itin nusipelnė sujungdamas Aristotelio tradiciją su Augustino mokymu. Jam taip pat daugiau ar mažiau būdingi visi išvardyti scholastikos požymiai. Neabejotinas ir jo kaip mąstytojo talentas. Per palyginti trumpą savo gyvenimą Tomas kaip filosofas ir teologas parašė daugybę darbų įvairiomis temomis (metafizikos, gnoseologijos, antrpologijos, teisės, politikos ir t.t.), išskyrus gamtos mokslus. Žymiausi jo darbai – “Teologijos sąvadas” (Summa theologiae) ir “Sąvadas prieš pagonis”(Summa contra gentiles).Jis buvo krikščionis ir neabejojo, kad filosofijos studijos leis pagristi krikščioniškąjį mokymą. Nors ir atskyrė protą nuo apreiškimo, tačiau buvo įsitikinęs, kad apreiškime nesama nieko, kas prieštarautų protui. Naujam amžiui jis pasiūlė naują mąstymo būdą. Būties teorijos turinį sudaro esmės, hilomorfizmo ir prigimties teologijos dalykai.
Visa būtis yra substancijų, t.y. individualių daiktų aibė. Tačiau Tomas Akvinietis, lygindamas tiek Platono, tiek Artistotelio pažiūras, teigia, kad kiekviena individuali būtybė susideda iš esmės (essentia) ir būties (esse, existentia). Nė viename Dievo kūrinyje esmė ir būtis nesutampa, nes kūrinys tik “dalyvauja” būtyje. Taigi kūrinys yra tik esmė, būtį “gavusi” Dievo valia. Vadinasi, kiekvieno daikto esmę išreiškia ne jo individualybė, o giminės savybės, nes daikto esmė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!