1935 m. Suvalkijos ūkininkų streikas

Suvalkijos ūkininkų streikas 1935 m. kilo dėl kelių svarbiausių priežasčių: jį netiesiogiai paskatino autoritarinio režimo nelankstumas sprendžiant krašto problemas bei piliečių teisių ir laisvių apribojimas. Svarbiausioji ir tiesioginė priežastis – tai 1929 m. ekonominės krizės pasekmės Lietuvos ūkiui: žemės produktų kainos smarkiai krito, o pramoninės prekės neatpigo.
Ryškiausi ūkininkų bruzdėjimo branduoliai susiklostė Suvalkijoje: Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių bei Seinų apskrityse, dalyje Dzūkijos: Alytaus ir Trakų apskrityse, bei Raseinių apskrityje. Kitose Lietuvos vietovėse streikas tiesiogiai nepaplito, bet jam pritariančių pasitaikė visoje šalyje.
Yra išskiriami 3 streiko etapai, kurie skiriasi savo intensyvumu, kovos formomis, organizaciniu pobūdžiu.
Pirmoji fazė prasidėjo 1935 m. gegužės pabaigoje, kada judėjimas ėmė organizuotis ir tęsėsi iki tų pačių metų gruodžio vidurio. Streikas prasidėjo rugpjūčio 20 d. Pagrindinis ūkininkų bruzdėjimo tikslas buvo reikalauti ekonominės padėties pagerinimo, o to siekti boikotuojant miestus ir jiems netiekiant žemės ūkio produktų. Buvo iškelti ir politiniai reikalavimai – suorganizuoti seimo rinkimus. Šiai fazei būdingos skirtingos kovos formos: agitacija atsišaukimais, telefono stulpų niokojimas, priverstinis pieninių uždarymas, grasinimai, turto padegimai, neremiančių ūkininkų bei vietos savivaldos atstovų apšaudymai. Pirmasis streiko etapas labiausiai išsiskyrė masiniais ūkininkų piketais keliuose, demonstracijomis ar mitingais bei ginkluotais susirėmimais su policija. Juose žuvo 5 streikininkai.
Santykinai įvardinta antrosios streiko fazės pradžia galime laikyti 1935 m. gruodžio vidurį, o pabaigą 1936 m. rugpjūtį. Antrosios bangos intensyvumas buvo silpnesnis. Pasikeitė kovos pobūdis: nebebuvo masinių mitingų, plačiau nei pirmajame etape paplito teroristiniai veiksmai: telefono ir telegrafo laidų naikinimas, gaisrai, streiko neremiančių asmenų apšaudymai. Judėjimas tapo konspiratyvesnis, slaptesnis.
1936 m. rudenį prasidėjusiam trečiajam ūkininkų bruzdėjimo etapui būdingos silpnos pasipriešinimo apraiškos. Jo pabaiga laikyta 1937 m. ruduo. Šiuo laikotarpiu tik buvę streikininkai užsiėmė naujo streiko organizavimu. Pastarieji palaikė ryšius su opozicija ir ieškojo būdų susivienyti, tačiau bandymai buvo nesėkmingi.
Karo komendantai ir apskričių viršininkai turėjo teisę paskirti administracines bausmes bei suvaržymus. Karo padėties metu veikiantys YVAĮ karo komendantams suteikė teisę nusikaltusius bausti administracinėmis bausmėmis, nelaukiant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!