1830-1831 sukilimas

• Sukilimas prasidėjo Varšuvoje 1830 m. lapkričio 29 d.
• Vienas sukilimo tikslų − Lenkijos ir Lietuvos federacijos atstatymas. Kai kurie sukilimo vadai siekė ir baudžiavos panaikinimo. Sukilime dalyvavo įvairių luomų atstovai − bajorai, valstiečiai, dvasininkai, miestiečiai.
• Lietuvoje vieni pirmųjų susiorganizavo Raseinių bajorai ir 1831 m. kovo 25 d. užėmė Raseinius.
• Kariuomenės vadu paskirtas Benediktas Dobroslavas Kalinauskas. Per kelias dienas sukilimas apėmė Kauno apskritį, Utenos apylinkes, Telšių ir Šiaulių apskritis.
• Balandžio mėnesį sukilėliai buvo užėmę didžiąją dalį Lietuvos, išskyrus Vilnių, Kauną, Trakus, Užnemunę ir Palangą. Sukilėliai išsirinko apskričių valdžią, sudarė kariuomenės pulkus.
Panerių kautynės
• 1831 m. birželio 19 d. Antano Gelgaudo dalinius (apie 12 600 sukilėlių), lėtai žygiuojančius link Vilniaus, Panerių kautynėse sustabdė generalgubernatoriaus siųsta kariuomenė, sukilėliams teko trauktis.
• Po nesėkmingo bandymo užimti Vilnių sukilėliai atsitraukė į Raseinius, vėliau bandė užimti Šiaulius, tačiau irgi nesėkmingai, tada atsitraukė į Kuršėnus, iš kur pasidalino į kelias dalis ir esminio pasipriešinimo nebeliko.
Pasitraukimas į Prūsiją
• Didelė dalis sukilėlių pasitraukė į Prūsiją, iš kur buvo internuoti, dalis prasiveržė į Lenkijos karalystę, kur sukilimas taip pat blėso.
• Liepos ir gruodžio mėnesiais pavėluotai atplaukė laivai su ginklais iš užsienio.
• 1832 metais dauguma sukilėlių išsiskirstė, dalis dar apie dvejus metus slapstėsi.
Lenkijos kariuomenė
• 1831 m. vasarą į Lietuva atžygiavo Lenkijos vyriausybės siųsta kariuomenė, kuriai vadovavo generolas Antanas Gelgaudas. Jungtinė Lietuvos sukilėlių ir Lenkijos Kariuomenė tūrėjo užimti svarbiausius Lietuvos miestus: Vilnių ir Kauna. Tačiau lemtingą mūšį prie Vilniaus sukilėliai pralaimėjo. Patyrė daug nuostolių ir suskaldę pajėgas sukilėliai atsitraukė. Daliai pavyko prasiveržti į Lenkiją. Kiti pasitraukė į Prūsiją, bet buvo sulaikyti ir nuginkluoti. Vienas karininkas, nusivylęs nesėkmingu A. Gelgaudo vadovavimu kariuomenei, generolą nušovė. Iki 1831 m. žiemos rusų kariuomenė sukilimą, nuslopino.
Lietuvos Žana d'Ark
• Tarp sukilimo dalyvių drąsa ir ryžtingumu pagarsėjo lietuvių Žana d‘Ark − grafaitė Emilija Pliaterytė.
• Išsilavinusi grafaitė žavėjosi romantizmo idėjomis, filomatų veikla. Sukilimo pradžioje kartu su pusbroliu ji sutelkė Dusetų apylinkių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!