1830-1831 m. sukilimas

• BAJORAI: SIEKĖ
• Atkurti ATR
• Atgauti savo teises ir „aukso laisves“
• VALSTIEČIAI: SIEKĖ:
• Siekė gauti nuosavos žemės ir laisvės (baudžiavos panaikinimo)
• DVASINININKAI
SUKILIMO EIGA:
• 1830 m. lapkričio 29 d. Susikūrė Varšuvos karininkų m-klos organizacija.
• 1830 m. gruodį kilo neramumai Lietuvoje.
• Pirmieji prieš rusų valdžią sukilo Raseinių apskrities miestiečiai ir bajorai (1831-03-25)
• Birželio-rugsėjo mėn. Lietuviams į pagalbą atėjo Lenkijos reguliarioji kariuomenė vadovaujama A. Gelgaudo ir D. Chlapovskio.
• Sukilimas buvo malšinamas jėga – žudant vadus, tremiant dalyvius, nutraukiant sukilėlių ryšius su ginklų tiekėjais.
• Sukilimas pralaimėjo 1831 m. rudenį.
SUKILIMO LIETUVOJE VADOVAI – Ezechielis Stanevičius ir Mauricijus Prozoras.
SUKILĖLIŲ KAPITONĖ – Emilija Pliaterytė – „lietuviškoji Žana D‘Ark“
LENKŲ GENEROLAI, ATSIŲSTI Į LIETUVĄ PAREMTI SUKILIMO: Henrikas Dembinskis, Dezideras Chlapovskis.
PRALAIMĖJIMO PRIEŽASTYS:
• Nevieningas vadovavimas
• Nebuvo tinkamai pasiruošta
• Sukilimo vadų koncervatyvizmas
• Dalis bajorų pasitraukė ir prisiekė ištikimybę carui
• Sukilime dalyvavo mažai valstiečių
• Prastai apginkluoti sukilėliai kovojo prieš profesionalią ir gerai paruoštą caro kariuomenę
PASEKMĖS:
• Caras panaikino Lenkijos karalystės autonomiją
• Uždarytas Varšuvos Universitetas
• Uždarytas Vilniaus Universitetas (1832 m.)
• Konfiskuoti sukilėlių dvarai, dalis sukilėlių buvo ištremti į Sibirą arba atiduoti į rekrutus
• 1840 m. sustabdytas Lietuvos III Statuto galiojimas, įvesti rusiški įstatymai, buvusioje LDK pradėta taikyti lenkų pradų naikinimo programa, kurios tikslas – atskirti lietuvius nuo lenkų įtakos
REIKŠMĖ:
• Sukilimas atgaivino ATR atkūrimo idėją
• Jis pažadino lietuvių tautą kovai su carizmu dėl tautinio ir socialinio išsivadavimo
• Sukilimas brandino tautinę savimonę
1863–1864 m. sukilimas
Lietuva Rusijos imperijoje
1863–1864 m. sukilimas prasidėjo Lenkijoje. Netrukus jis apėmė ir Lietuvą. Pirmasis į kovą stojo kunigo Antano Mackevičiaus vadovaujamas valstiečių dalgininkų būrys. Apie pusę sukilėlių sudarė bajorai, trečdalį – valstiečiai, likusieji buvo miestiečiai ir dvasininkai. Sukilimą slopino apie 200 tūkst. kareivių, vadovaujami generolo M. Muravjovo. Dėl žiauraus elgesio jis buvo pramintas Koriku. Sukilimą rusų valdžia vadino „maištu“. Karininkas Zigmas Sierakauskas ėmė vadovauti sukilėliams Lietuvoje. Jam pavyko laimėti keletą mūšių, bet sužeistas pateko į nelaisvę ir Vilniuje buvo pakartas. Lietuvos Laikinosios vyriausybės vadovu tapo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!