Zodiako žvaigždynai. Pristatymas

• Zodiakas (graikų kalba– „mažų gyvūnų ratas“) – įsivaizduojama dangaus sferos juosta, kurios viduriu eina ekliptika. Šioje juostoje yra 12 žvaigždynų, todėl senovėje kiekvienam mėnesiui buvo priskirtas tam tikras Zodiako ženklas. Kiekviename žvaidždyne Saulė būna maždaug mėnesį. Į Zodiaką patenka ne tik Saulės kelias, bet ir Mėnulio, Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno keliai dangaus skliaute. Saulės judėjimas Zodiaku yra tariamasis reiškinys, atspindintis Žemės skriejimą aplink Saulę. Zodiakas astronomijoje dalinamas pagal žvaigždynus, o astrologijoje žvaigždynus atitinka Zodiako ženklai.
• Vakarų civilizacijos ir Vedų astrologijose Zodiakai skiriasi vienas nuo kito, taip pat egzistuoja visiškai kitoks Zodiakas kinų astrologijoje.
• Saulę, Mėnulį, žvaigždes ir kitus dangaus kūnus žmogus stebėjo nuo savo egzistavimo pradžios. Jau net ankstyvajame žalvario amžiuje žmogus statė primityvias observatorijas dangaus kūnams stebėti, manoma kad megalitinis statinys Stounhendže ir yra vienas iš ankščiausių Europoje statinių dangaus kūnams stebėti. Jo pagalba žmonės sudarinėdavo kalendorius. Vystantis civilizacijai vis augo žmogaus domėjimasis dangaus kūnais. Žmogus vis išrasdavo naujesnių, tobulesnių prietaisų savo poreikiams patenkinti. Taip atsirado daugybė astronominių prietaisų: astroliabija, kvadrantas, ir daugelis kitų. Bet didžiausią revoliuciją astronomijoje įvyko1610 metais, kai Galilėjo Galilėjus sukonstravo pirmąjį teleskopą ir pradėjo stebėti dangų. Tada žmogus galėjo pažvelgti į dangaus kūnus iš arčiau.
• Observatorija – specialiai įrengta įstaiga, skirta stebėti ir tirti dangaus kūnus bei įvairius kosminius, atmosferos ir žemės reiškinius.
• Observatorijos yra svarbios įvairioms mokslo sritims – astronomijai, astrologijai, klimatologijai, geologijai, meteorologijai bei vulkanologijai.
• Senesniais laikais observatorijose tebūdavo paprasta įranga (pavyzdžiui, sekstantas atstumų tarp žvaigždžių skaičiavimui) arba observatorija būdavo įrengta tam tikru būdu, leidžiančiu atlikti stebėjimus (pavyzdžiui, Stounhendžas). Šiuolaikinėse observatorijose paprastai yra vienas ar daugiau nekilnojamas teleskopas, bei tam tikra įranga teleskopo valdymui. Nuo XX amžiaus vidurio statomi radioteleskopai, gaudantys radijo bangas, sklindančias iš įvairių Visatos vietų. Tokie instrumentai su valdymui skirtais pastatais vadinami radijo observatorijomis.
Didžiausia Lietuvos akis - Molėtų observatorija
• Didžiausia Lietuvos observatorija įsikūrusi Molėtų rajone...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!