Žmogus per klystkelius suranda savo tikrą kelią

Žmogus per klystkelius suranda savo tikrą kelią

1. Neišvengiamos klaidos žmogų skatina eiti tobulėjimo keliu.

2. Klaidos moko priimti save tokį, koks esi.

3. Per klaidas pažinusi save asmenybė, supranta, kokia yra gyvenimo prasmė.

Žmogus yra klystanti būtybė. Šiuolaikinis žmogus kartais pamiršta, kad turi teisę klysti. Teoriškai pripažįsta, tačiau bet kuris veiksmas išeinantis už komforto ribų sukelia tam tikrą įtampą. Labiausiai įtakoja baimė suklysti ir padaryti kažką „neteisingai“. Pasvarstykime, kodėl žmogus per klystkelius suranda savo tikrą kelią.

Visu pirma, per klaidas pažinusi save asmenybė, supranta, kokia yra gyvenimo prasmė. Baimė suklysti gyvena kiekviename iš mūsų. Kartais patiriami jausmai būna tokie stiprūs, jog žmogus nusprendžia nieko nedaryti, išvengti naujos patirties. Suklydus labai svarbu pabandyti suteikti klaidai prasmę. Nesvarbu, kokia klaida – mažesnė ar didesnė. Apie Gyvenimo prasmės paieškas ir žmogaus klystkelius yra aprašoma XVIII a. Apšvietos epochos rašytojo Johano Volfgango fon Gėtės filosofinėje tragedijoje „Faustas“. Pagrindinis tragedijos veikėjas Faustas yra nusivylęs mokslininkas, kurio netenkina filosofija, teologija, teisė, medicina. Labiausiai jis nepatenkintas dėl to, kad savo žiniomis negali padėti žmonijai. Faustas mato, jog visa tai, ką jis pasiekė, yra „negyvas lobis“, nes jam nepasisekė paaiškinti gamtos reiškinių, įminti visatos mįslių. Jau tragedijos pradžioje Gėtė parodo Faustą ne tik kaip mokslininką, bet ir kaip žmogų, kuris nori patirti ir pačius žemiškiausius interesus, ir aukščiausius, kilniausius troškimus. Susipažinęs su velniu Mefistofeliu, Faustas sudaro kraujo sutartį. Šėtonas pažada jam padėti pažinti pasaulį ir patirti žemiškus malonumus, kurių dar nebuvo patyręs. Tačiau jei Faustas ištars „Sustok, akimirka žavi!”, jo siela atiteks Mefistofeliui. Faustas mano, kad nesvarbu, ką pamatys, nenorės sustoti toje akimirkoje ir ja pasidžiaugti. Išgėręs magiškąjį eleksyrą, Faustas pasiverčia jaunu ir jį užvaldo aistros. Toks Faustas susipažįsta su Margarita ir vėliau jie pradeda draugauti. Meilė Margaritai Faustui atvėrė jausmų pasaulį, tačiau visa tai turėjo didžiulę kainą – Margaritos motinos nunuodijimas, šaltakraujiškas Margaritos brolio Valentino nužudymas ir Margaritos pastūmėjimas į žmogžudystę bei beprotystę. Užvaldytas aistrų Faustas gailisi atnešęs Margaritai daug skausmo. Jis supranta, kad norėdamas pažinti pasaulį ir turėdamas galimybes tai padaryti, turi vadovautis moraliniais principais. Vėliau ryškėja Fausto meilė žmonijai, o vidinis prieštaringumas vaizduojamas ne kaip silpnybė, o kaip būtina žmogaus savybė, verčianti ieškoti, siekti kažko naujo. Pasaulio suvokimas pagrindiniam personažui leido suvokti gyvenimo vertę ir jos prasmę. Šiandien žmonės vis dar bijo suklysti. Mokykla ir visuomenė įtvirtino nuomonę, jog klaidos yra blogis. Dažnai mokymosi procese yra akcentuojama, kiek klaidų mokinys padarė, užuot būtų pagiriama, kas padaryta gerai. Mokiniai už klaidas yra „baudžiami“ blogais pažymiais. Kartais jie paniškai bijo suklysti, bijo gauti blogą pažymį, bijo bandyti. Taigi, tik klysdamas žmogus gali pažinti save ir suprasti tikrąją gyvenimo vertę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!