Žmogaus santykis su gamta dramatiškai pakito (Martinaitis, Baranauskas)

Vykstant neregėto masto urbanizacijai, iš gamtos išplėšiama vis daugiau unikalaus kraštovaizdžio. Štai mūsų sostinė Vilnius priklauso senosios Europos kultūrai, kurios pagrindą sudarė unikali architektūrinių statinių ir gamtos vienovė. Tačiau kuo toliau, tuo labiau šis miestas darosi panašesnis į urbanizacinį gigantą su grėsmingai dangaus fone įsirėžusiais dangoraižiais., su stiklo ir metalo šalčiu alsuojančiais statiniais senamiestyje. Po tokį miestą, anot poeto M.Martinaičio, žmonės nebevaikšto – važinėja prabangiais limuzinais. Laikas- pinigai, tad ar berūpi pasigrožėti žaliuojančiais medžiais vasarą, todėl jų ir nebereikia. Jei kliudo naujam statiniui- iškertami. Vietoj jų išaugs akropoliai, babilonai. Taigi urbanizacija visagalė, ji naujojo pasaulio dievas.
O ir miškas nebe lietuvio sielos buveinė, bet naudos, nuosavybės simbolis. Jie privatizuojami nuvorišų, tad, paprastas žmogeli, nebekelk kojos į ,, mano mišką.’’ Tai privati valda, galbūt, kaip ir namai, greitai bus aptverta gigantiška tvora. O jei kurie dar priklauso vargšei valstybei, tie vagiami, parduodami- juk mediena dabar tokia brangi!- šiukšlinami. XIX a. A. Baranauskas apie suniokotą vieną šilelį parašė tokią ilgą ir graudžią poemą; o kokį kūrinį reikėtų parašyti apie šių laikų draskomus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!